BelAE

Ekspertas: uždraudusios energiją BelAE, Baltijos šalys turės uždrausti ir rusų

(atnaujinta 16:43 2020.08.26)
Pasaulis dar nesugalvojo, kaip paskirstyti elektrą pagal šalis ir pagal gamybos būdą, o po to ją rūšiuoti, pažymi analitikas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, rugpjūčio 26 — Sputnik. Latvija savo poziciją dėl elektros energijos prekybos su Baltarusija galėjo pakeisti tik Amerikos nurodymu, interviu Sputnik Lietuva sakė ekonomistas ir politologas Aleksandras Nosovičius.

"Šis pareiškimas reiškia Latvijos bloko solidarumą su kitomis NATO sąjungininkėmis. Šiame bloke Lietuva, reikia pripažinti, visgi prispaudė oficialią Rygą ir paskutinę akimirką, BelAE eksploatavimo pradžios išvakarėse, privertė ją sutikti su savo energijos tiekimo iš Baltarusijos blokavimo politika. Reikia pripažinti, kad didelę įtaką čia turėjo Baltarusijos protestai, kurie prasidėjo po prezidento rinkimų. Vilniui nebūtų pavykę daryti spaudimo Rygai dėl Baltarusijos atominės elektrinės blokados, jei amerikiečiai nebūtų įsikišę. [Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis] Karinšas niekada nebūtų pakeitęs Rygos pozicijos sąveikos su Baltarusija klausimu. Jei tai atsitiko, tam gali būti tik viena priežastis. Jis [Karinšas] sulaukė skambučio iš Amerikos ambasados ​​ar net iš Vašingtono. Jis turi dvi pilietybes — Latvijos ir Amerikos — ir neneigia, kad eidamas savo pareigas yra Amerikos interesų vykdytojas", — sakė ekonomistas.

Anot Nosovičiaus, kadangi Rusijos ir Baltarusijos elektros tinklai yra bendri, Baltijos šalims nepavyks atskirti elektros energijos ir teks uždrausti tiekimą ir iš Rusijos Federacijos.

"Kalbant apie elektros tiekimą iš rytų — baltarusišką ar rusišką — čia didelės reikšmės neturi, nes pas mus su Rusija ir Baltarusija bendri elektros tinklai. Latvija ir Lietuva negalės atsisakyti Baltarusijos energijos, įskaitant ir Baltarusijos AE energijos, jei pirks ją per Rusiją. Jie negalės elektros tinkluose atskirti jos, ar tai Baltarusijos, ar Rusijos energija, gaunama ji iš šiluminių elektrinių ar iš atominių elektrinių. Tai neįmanoma. Todėl, jei Vilnius ir Ryga boikotuos Baltarusijos energiją, tada bus draudimas ir Rusijos energijai", — sakė analitikas.

Premjeras Saulius Skvernelis padėkojo Latvijos vyriausybei ir šalies ministrui pirmininkui Krišjaniui Karinšui už tai, kad latviai stabdys elektros prekybą su Baltarusija, jei Astravo atominė elektrinė pradės veikti.

Jis pažymėjo, kad vertina Latvijos ir Estijos vyriausybių solidarumą šiuo klausimu. Priešingu atveju, pasak Skvernelio, Baltijos šalys tiesiogiai remtų "šios valstybės valdžios ambicijas brutaliais būdais neigti savo piliečių nuomonę dėl šalies ateities, taip pat mėginimus didinti įtampą regione imituojant menamą priešą — Baltijos valstybes".

Tačiau Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinšas pripažino, kad atsisakiusi elektros tiesiogiai iš Baltarusijos tiekėjų, Latvija gali toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama Latvijos ir Rusijos jungtį.

Tegai:
Astravo AE, Baltijos šalys, elektros energija, Baltarusija, Rusija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (411)
Dar šia tema
Į pirmąjį BelAE reaktorių pakrautas branduolinis kuras
SAM papildė kalio jodido tablečių atsargas avarijos BelAE atvejui
Ekspertas: Lietuva nori, kad Lukašenką pakeistų vakarietiškesnis politikas
Žuvies konservų gamyba

"Niekam nieko nereikia": Latvijoje uždaryta dar viena žuvies konservų gamykla

(atnaujinta 12:49 2020.09.21)
Žuvies konservų gamyklos "Kolumbija Ltd" savininkas prisipažino, kad jam atsibodo "kovoti su sistema", ir jis su šeima išvyks į Izraelį

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Latvijoje, Liepojoje, uždaryta paskutinė žuvies konservų gamykla "Kolumbija Ltd", interviu Sputnik Latvija papasakojo buvęs įmonės savininkas Igoris Krupnikas.

"Liepojos gamyklą uždariau rugsėjo 1 dieną, dabar joje vadovaus "Trasta komercbanka" nemokumo administratoriai", — paaiškino jis.

Latvijos verslininkas, turintis Rusijos ir Izraelio pasus, prisipažino, kad jam atsibodo kovoti su sistema, ir jis nusprendė su šeima visiems laikams skristi į Izraelį.

"Latvijoje niekam nieko nereikia. Tiesą sakant, dabar tai apleista žemė, o pačios gamyklos nebėra. Teritorijoje yra tik apsauga, ir net ji yra iš Rygos", — sakė Krupnikas.

Verslininkas prisipažino, kad jam gaila įmonės darbuotojų, kurie visą vasarą buvo darbo biržoje.

"Negalėjau susitarti su banko administratoriumi. Prašiau darbo garantijų iki 2021 metų birželio 1 dienos, tačiau jis atsisakė. Bet mes nieko neprašėme — tik suteikti galimybę dirbti", — skundėsi verslininkas.

Anksčiau pranešta, kad "Kolumbija Ltd" trims mėnesiams turėjo nutraukti gamybą dėl COVID-19 padėties. Įmonė egzistavo nuo 1892 metų.

Tegai:
Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: prabangus Latvijos gyvenimas už Rusijos pinigus baigėsi
Rusija grąžino Latvijai devynias tonas šveicariško sūrio
Lietuva pateko į "geltonąjį Latvijos sąrašą" pagal sergamumą koronavirusu
Latvių advokatas Pavelas Rebenokas

Latvijoje nužudytas garsus advokatas

(atnaujinta 19:36 2020.09.20)
Už advokato žudiko pagavimą jo draugas siūlo 20 tūkstančių eurų atlygį, o valstybinė policija deda visas pastangas šiai bylai ištirti

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Žinomas latvių advokatas Pavelas Rebenokas buvo nužudytas savo namuose sekmadienio naktį, apie tai pranešė nužudytojo draugas — advokatas Martinas Kriekis savo Twitter paskyroje.

"Šią naktį buvo nužudytas mano draugas Pavelas Rebenokas. Aš skelbiu 20 000 eurų atlygį už žudiko pagavimą. Ir ypač už užsakovų politikų tarpe", — parašė advokatas.

Kriekis tvirtina, kad šeštadienio vakarą Rebenokas atvažiavo pas jį į svečius ir vėlai naktį grįžo namo.

"Tuo, ką mes matome, — aš netikiu, kad tai buvo žmogžudystė apiplėšimo metu. Ši žmogžudystė buvo padaryta su tam tikru tikslu", — parašė advokatas.

Kriekis žurnalistams papasakojo, kad advokatas buvo nužudytas panaudojus fizinę jėgą.

Latvijos valstybinės policijos spaudos centras patvirtino, kad Rebenokas buvo nužudytas. Šiuo atžvilgiu yra pradėtas baudžiamasis procesas pagal Baudžiamojo kodekso 117 straipsnį dėl nužudymo. Dideli policijos ištekliai įtraukti į tyrimą, vykdomi operatyviniai ir tardymo veiksmai. Tikrinamos iš karto kelios nusikaltimo versijos.

Respublikos vidaus reikalų ministras Sandis Girgenas patikino, kad policija skirs visą dėmesį Pavelo Rebenoko nužudymo bylai.

"Prisiekusio advokato Pavelo Rebenoko nužudymo byla sulauks viso policijos dėmesio, svarbu, kad Latvija negrįžtų prie 90-ųjų metų nusikalstamų metodų. Valstybinė policija visą naktį dirbo sustiprintu režimu ir daro tai toliau. Policijos pareiga — kuo skubiau išaiškinti šį nusikaltimą, ir tai taps teisėsaugos institucijų profesionalumo patikrinimu", — sakė Girgenas.

Ministras pareiškė gilią užuojautą Rebenoko artimiesiems.

Pavelas Rebenokas gimė 1980 m. rugpjūčio 4 d. Baigė Latvijos jūrų akademiją ir Latvijos universiteto Teisės fakultetą. 2003 m. Rebenokas tapo premjero Einaro Repšės neetatiniu patarėju laivybos ir uostų klausimais, po to jis buvo paskirtas finansų ministro patarėju Ventspilio uosto klausimais. Tada ministrų kabinetas jį patvirtino Ventspilio uosto valdyboje kaip Finansų ministerijos atstovą, tačiau 2004 m. kovą Vyriausybė nušalino jį nuo šių pareigų.

Nuo 2018 m. rugsėjo iki 2019 m. balandžio Rebenokas ėjo UAB "Olainfarm" tarybos pirmininko pareigas, o 2019 m. vasarį tapo Rygos laisvojo uosto direkcijos valdybos nariu. Be to, nuo 2019 m. birželio iki liepos jis buvo AB "Latvenergo" tarybos pirmininkas.

Nuo 2019 m. vasario Rebenokas taip pat buvo buvusio ekonomikos ministro neetatinis patarėjas.

Nuo 2008 m. Pavelas Rebenokas vadovavo advokatų kontorai "Rebenoks & Vilders".

Pernai kovą Rebenokas kreipėsi į Valstybės policijos vadovą Intsą Kuzį ir Valstybės saugumo tarnybos vadovą Normundą Mežvietą dėl jam pareikštų grasinimų fiziniu smurtu.

Tegai:
advokatas, nužudymas, Latvija
Koronaviruso testai

Paskelbta antrosios COVID-19 bangos paplitimo Europoje prognozė

(atnaujinta 21:22 2020.09.23)
Remiantis modeliavimo rezultatais, antrosios bangos pikas įvyks laikotarpiu nuo 2020 metų liepos iki 2021 metų sausio, o užsikrėtusiųjų skaičius bus dar didesnis nei per pirmąją bangą

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Mokslininkai sukūrė matematinį antrosios koronavirusinės infekcijos bangos vystymosi Europoje modelį. Prognozė daroma visam žemynui ir kiekvienai šaliai atskirai. Darbas buvo paskelbtas "Scientific Reports".

Iki šiol dešimtyje Europos šalių: Belgijoje, Bosnijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Graikijoje, Nyderlanduose, Serbijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Ispanijoje — oficialiai užfiksuota antrosios COVID-19 bangos pradžia.

Remdamiesi šiais duomenimis, taip pat infekcijos rodikliais ir sergamumu pirmosios bangos metu, matematikai iš Prancūzijos, Italijos ir Danijos, vadovaujami Giacomo Cacciapaglia iš Liono Klodo Bernaro universiteto, sukūrė modelį, kuris numato antrosios bangos dinamiką Europos šalyse.

Remiantis modeliavimo rezultatais, antrosios bangos pikas įvyks laikotarpiu nuo 2020 metų liepos iki 2021 metų sausio, o užsikrėtusiųjų skaičius bus dar didesnis nei per pirmąją bangą.

Kartu tyrėjai pažymi, kad konkretus maksimalaus infekcijos plitimo laikas kiekvienoje šalyje labai priklauso nuo tokių parametrų kaip pirminis infekcijos dažnis, infekcijos lygis, gyventojų išorinių ir vidinių kelionių skaičius ir taikomos priemonės.

Tyrėjai prognozuoja ankstesnes smailes tose šalyse, kur infekcijų lygis jau yra didžiausias. Prancūzijoje ir Norvegijoje pikas turėtų įvykti nuo rugsėjo vidurio iki pabaigos, Italijoje — spalio viduryje, Suomijoje — spalio pabaigoje, JK — lapkričio pradžioje ir Švedijoje — 2021 metų pradžioje.

Mokslininkai pažymi, kad daug kas priklausys nuo socialinio atsiribojimo priemonių, vietos infekcijos židinių kontrolės ir pasienio kontrolės, ypač jei jos bus įgyvendinamos ankstyvosiose ligos plitimo stadijose.

Net ir dabar reali epidemijos situacija kai kuriose šalyse skiriasi nuo modelio prognozių. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Danijoje ir Suomijoje sergamumo statistika pastebimai atsilieka nuo prognozės. Pasak autorių, tai reiškia, kad šių šalių valdžia imasi tinkamų priemonių, kad suvaldytų epidemiją, o piliečiai sąžiningai jų laikosi.

Tuo tarpu Kroatijoje naujų atvejų skaičius didėja kiekvieną dieną, nors, remiantis modeliavimo rezultatais, antrosios bangos piką šalis turėjo įveikti rugpjūčio pradžioje.

Tyrėjai modeliui sukurti naudojo standartinį matematinį normalizavimo grupės metodą, kuris leidžia sistemingai sekti fizinės sistemos pokyčius skirtingose ​​erdvinėse skalėse. Tyrėjų teigimu, tai leis lengvai pritaikyti modelį, kai atsiras naujų duomenų, taip pat pagal analogiją kurti modelius kitiems regionams.

Tegai:
Europa, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Dėl COVID-19 praplėstos asmens apsaugos priemonių sertifikavimo Lietuvoje galimybės
NVSC specialistai rekomenduoja darbą organizuoti nuotoliniu būdu