Lietuvos ir Latvijos siena, archyvinė nuotrauka

"Lietuviai elgiasi kaip išprotėję": Latvijos pasienyje baiminamasi COVID-19 plitimo

(atnaujinta 21:35 2020.08.29)
Latvijos pasienio teritorijos gyventojai baiminasi, kad lietuviai tik paviršutiniškai laikosi koronaviruso apribojimų, tačiau jei siena vėl bus uždaryta, abi šalys patirs nuostolių

VILNIUS, rugpjūčio 28 — Sputnik. Latviai, gyvenantys netoli sienos su Lietuva, vis labiau nerimauja dėl koronaviruso plitimo kaimyninėje šalyje ir baiminasi, kad lietuviai tik paviršutiniškai laikosi saviizoliacijos taisyklių, pranešė Sputnik Latvija.

Pavyzdžiui, Skaistkalnės gyventojai, kuriuos nuo Lietuvos skiria tik nedidelis tiltas per upę, nerimauja dėl to, kad čia daug kontakto su lietuviais, ir dėl COVID-19 užsikrėtimo rodiklių kaimyninė šalis jau gali būti įtraukta į vadinamąjį geltonąjį šalių sąrašą, iš kurių grįžus reikia laikytis dviejų savaičių izoliacijos.

Pavasarį siena su Lietuva buvo uždaryta: už jos kirtimą grėsė didelė bauda. Vėliau vėl buvo leista kirsti sieną. Pavojus vėl uždaryti sieną yra viena dažniausiai aptariamu temų Skaistkalnės gyvenvietėje. Lietuviai dažnai užsuka čia dėl alkoholio, o štai latviai kerta sieną tam, kad nusipirktų maisto produktų mažesnėmis kainomis. Taip pat latviai Lietuvoje perka degalus. Judėjimas abiem kryptimis yra gana didelis.

Lietuvoje koronaviruso apribojimai yra griežtesni, pavyzdžiui, parduotuvėse reikia nešioti kaukę, todėl daugelis žmonių važiuoja į Latviją pailsėti ir pasivaikščioti. Tai pastebėjo ir Skaistkalnės gyventojai.

"Lietuviai elgiasi šiek tiek kaip išprotėję. Jie važiuoja į Jūrmalą — ten 80 proc. lietuvių! Draugai buvo Ogrės miesto šventėje. Ten taip pat pusė viso kontingento — lietuviai. Nieko, jei tai būtų kažkokia mugė, koncertas. Bet jie važinėja visur!" — sakė  vairuotojas iš Skaistkalnės Aris Gothardsas.

Vietiniai gyventojai nerimauja, kad lietuviai, grįždami iš tolimų šalių, paviršutiniškai laikosi saviizoliacijos taisyklių ir taip kelia pavojų latviams.

"Daugelis važinėja su norvegiškais, švediškais, angliškais valstybiniais numeriais. Atvyko atostogauti ir nesilaiko karantino, o važinėja! Dažniausiai pas mus!" — nerimavo Aris.

Slaugytoja Rita Kuzma taip pat patvirtino, kad Skaistkalnės gyventojai patiria stresą dėl neatsakingo lietuvių požiūrio į koronaviruso plitimo prevencijos priemones.

COVID-19 taip pat kelia pavojų Skaistkalnės vidurinės mokyklos planams: vietinė sporto salė yra nedidelė, o švietimo įstaigos vadovybė šaltuoju metų laiku ketino išsiųsti moksleivius treniruotis lietuviškoje sporto salėje su modernesne įranga. Dabar dėl  kyla abejonių dėl šios galimybės. Apskritai lietuviai yra pasirengę priimti vietinius vaikus, tačiau viskas priklausys nuo situacijos su COVID-19.

Lietuvoje iš viso konkretiems žmonėms patvirtinta 2810 COVID-19 ligos atvejų, tebeserga 895 asmenys, 1816 — pasveiko, mirė 86 žmonės.

Respublikoje pastebimai išaugo infekcijos atvejų. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad padėtis pradeda panašėti į buvusią balandį, kai šalyje buvo įvestas karantinas.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos vadybos katedros profesoriaus Mindaugo Stankūno, pirmoji koronaviruso banga niekada nesibaigė Lietuvoje, o dabar galima kalbėti apie antrąjį piką. Taip pat, pasak mokslininko, respublikoje nebus antrosios COVID-19 bangos, tačiau galimi dar keli pikai.

Tegai:
orai, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Šimašius papasakojo, kaip toliau protingai kovoti su pandemija
"Grinda" pradėjo darbuotojų imuniteto koronavirusui tyrimus
SAM: švietimo įstaigų darbuotojai galės atlikti tyrimą dėl COVID-19
Žuvies konservų gamyba

"Niekam nieko nereikia": Latvijoje uždaryta dar viena žuvies konservų gamykla

(atnaujinta 12:49 2020.09.21)
Žuvies konservų gamyklos "Kolumbija Ltd" savininkas prisipažino, kad jam atsibodo "kovoti su sistema", ir jis su šeima išvyks į Izraelį

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Latvijoje, Liepojoje, uždaryta paskutinė žuvies konservų gamykla "Kolumbija Ltd", interviu Sputnik Latvija papasakojo buvęs įmonės savininkas Igoris Krupnikas.

"Liepojos gamyklą uždariau rugsėjo 1 dieną, dabar joje vadovaus "Trasta komercbanka" nemokumo administratoriai", — paaiškino jis.

Latvijos verslininkas, turintis Rusijos ir Izraelio pasus, prisipažino, kad jam atsibodo kovoti su sistema, ir jis nusprendė su šeima visiems laikams skristi į Izraelį.

"Latvijoje niekam nieko nereikia. Tiesą sakant, dabar tai apleista žemė, o pačios gamyklos nebėra. Teritorijoje yra tik apsauga, ir net ji yra iš Rygos", — sakė Krupnikas.

Verslininkas prisipažino, kad jam gaila įmonės darbuotojų, kurie visą vasarą buvo darbo biržoje.

"Negalėjau susitarti su banko administratoriumi. Prašiau darbo garantijų iki 2021 metų birželio 1 dienos, tačiau jis atsisakė. Bet mes nieko neprašėme — tik suteikti galimybę dirbti", — skundėsi verslininkas.

Anksčiau pranešta, kad "Kolumbija Ltd" trims mėnesiams turėjo nutraukti gamybą dėl COVID-19 padėties. Įmonė egzistavo nuo 1892 metų.

Tegai:
Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: prabangus Latvijos gyvenimas už Rusijos pinigus baigėsi
Rusija grąžino Latvijai devynias tonas šveicariško sūrio
Lietuva pateko į "geltonąjį Latvijos sąrašą" pagal sergamumą koronavirusu
Latvių advokatas Pavelas Rebenokas

Latvijoje nužudytas garsus advokatas

(atnaujinta 19:36 2020.09.20)
Už advokato žudiko pagavimą jo draugas siūlo 20 tūkstančių eurų atlygį, o valstybinė policija deda visas pastangas šiai bylai ištirti

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Žinomas latvių advokatas Pavelas Rebenokas buvo nužudytas savo namuose sekmadienio naktį, apie tai pranešė nužudytojo draugas — advokatas Martinas Kriekis savo Twitter paskyroje.

"Šią naktį buvo nužudytas mano draugas Pavelas Rebenokas. Aš skelbiu 20 000 eurų atlygį už žudiko pagavimą. Ir ypač už užsakovų politikų tarpe", — parašė advokatas.

Kriekis tvirtina, kad šeštadienio vakarą Rebenokas atvažiavo pas jį į svečius ir vėlai naktį grįžo namo.

"Tuo, ką mes matome, — aš netikiu, kad tai buvo žmogžudystė apiplėšimo metu. Ši žmogžudystė buvo padaryta su tam tikru tikslu", — parašė advokatas.

Kriekis žurnalistams papasakojo, kad advokatas buvo nužudytas panaudojus fizinę jėgą.

Latvijos valstybinės policijos spaudos centras patvirtino, kad Rebenokas buvo nužudytas. Šiuo atžvilgiu yra pradėtas baudžiamasis procesas pagal Baudžiamojo kodekso 117 straipsnį dėl nužudymo. Dideli policijos ištekliai įtraukti į tyrimą, vykdomi operatyviniai ir tardymo veiksmai. Tikrinamos iš karto kelios nusikaltimo versijos.

Respublikos vidaus reikalų ministras Sandis Girgenas patikino, kad policija skirs visą dėmesį Pavelo Rebenoko nužudymo bylai.

"Prisiekusio advokato Pavelo Rebenoko nužudymo byla sulauks viso policijos dėmesio, svarbu, kad Latvija negrįžtų prie 90-ųjų metų nusikalstamų metodų. Valstybinė policija visą naktį dirbo sustiprintu režimu ir daro tai toliau. Policijos pareiga — kuo skubiau išaiškinti šį nusikaltimą, ir tai taps teisėsaugos institucijų profesionalumo patikrinimu", — sakė Girgenas.

Ministras pareiškė gilią užuojautą Rebenoko artimiesiems.

Pavelas Rebenokas gimė 1980 m. rugpjūčio 4 d. Baigė Latvijos jūrų akademiją ir Latvijos universiteto Teisės fakultetą. 2003 m. Rebenokas tapo premjero Einaro Repšės neetatiniu patarėju laivybos ir uostų klausimais, po to jis buvo paskirtas finansų ministro patarėju Ventspilio uosto klausimais. Tada ministrų kabinetas jį patvirtino Ventspilio uosto valdyboje kaip Finansų ministerijos atstovą, tačiau 2004 m. kovą Vyriausybė nušalino jį nuo šių pareigų.

Nuo 2018 m. rugsėjo iki 2019 m. balandžio Rebenokas ėjo UAB "Olainfarm" tarybos pirmininko pareigas, o 2019 m. vasarį tapo Rygos laisvojo uosto direkcijos valdybos nariu. Be to, nuo 2019 m. birželio iki liepos jis buvo AB "Latvenergo" tarybos pirmininkas.

Nuo 2019 m. vasario Rebenokas taip pat buvo buvusio ekonomikos ministro neetatinis patarėjas.

Nuo 2008 m. Pavelas Rebenokas vadovavo advokatų kontorai "Rebenoks & Vilders".

Pernai kovą Rebenokas kreipėsi į Valstybės policijos vadovą Intsą Kuzį ir Valstybės saugumo tarnybos vadovą Normundą Mežvietą dėl jam pareikštų grasinimų fiziniu smurtu.

Tegai:
advokatas, nužudymas, Latvija
Mikroskopas, archyvinė nuotrauka

Mokslo ir studijų institucijoms 10 mln. eurų verslo inovacijoms kurti

(atnaujinta 14:45 2020.09.21)
Šias lėšas aukštosios mokyklos ir mokslo institutai galės naudoti mokslo rezultatų diegimo rinkoje įgūdžiams plėtoti

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Inovatyvių, verslių idėjų kūrimui ir įgyvendinimui mokslo ir studijų institucijose skatinti skiriama 10 mln. eurų Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatytų ES investicijų, apie tai pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Šias lėšas aukštosios mokyklos ir mokslo institutai galės naudoti mokslo rezultatų diegimo rinkoje įgūdžiams plėtoti.

"Nors Lietuvos mokslininkai, taip pat ir pasitelkdami kolegas iš užsienio, kuria modernias technologijas ir padeda gimti inovatyvioms verslo idėjoms, vis dar stinga veiksmingo mokslo įveiklinimo visuomenės, ekonomikos, verslo plėtrai. Tam reikia papildomos realios pagalbos", — sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas.

Finansavimas skiriamas siekiant padidinti žinių komercinimo ir technologijų perdavimo apimtis.

Bus finansuojamos komandiruotės ir stažuotės, skirtos įgyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vadybos, antreprenerystės žinių, pristatyti MTEP produktus, taip pat mokymai, susiję su antreprenerystės įgūdžių formavimu ir žinių ir technologijų perdavimo, tyrėjų verslumo įgūdžių stiprinimu.

Mokslo ir studijų institucijos taip pat galės gauti finansavimą veikloms, padėsiančioms vystyti ir komercinti MTEP produktus: konsultacijoms, ekspertinėms paslaugoms, rinkodarai, MTEP vadybos sistemų diegimui, taip pat veikloms, susijusioms su MTEP produkto pristatymu visuomenei.

Vienam projektui numatoma skirti iki 700 tūkst. eurų. Paraiškas finansavimo konkursui galima teikti iki spalio 19 dienos.

Tegai:
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Temos:
Švietimas Lietuvoje
Dar šia tema
Greitaisiais testais pradedami tirti švietimo įstaigų darbuotojai
Kai kurios mokyklos dirba derindamos įprastą ir nuotolinį mokymo būdus
Nutarta mokėti ligos išmoką, jeigu nesergančiam vaikui paskiriama privaloma izoliacija