Bombonešis B-52, archyvinė nuotrauka

Virš Lietuvos praskrido JAV strateginis bombonešis B-52

(atnaujinta 21:33 2020.08.30)
Pabrėžiama, kad tokie iš anksto suplanuoti JAV bombonešių praskridimai, prie jų prisijungiant vis kitiems daugelio sąjungininkų naikintuvams, vyks virš visų 30 NATO valstybių Europoje ir Šiaurės Amerikoje

VILNIUS, rugpjūčio 29 — Sputnik. Virš Lietuvos praskrido JAV strateginis bombonešis B-52, o jį lydėjo šiuo metu NATO oro policijos misijoje dalyvaujantys Ispanijos ir JK naikintuvai, praneša JAV ambasada Vilniuje savo Facebook paskyroje.

"Rugpjūčio 28 dieną, virš Lietuvos praskrido Jungtinių Amerikos Valstijų strateginis bombonešis B-52, o jį lydėjo šiuo metu NATO oro policijos misijoje dalyvaujantys Ispanijos ir Jungtinės Karalystės naikintuvai. Šis praskridimas — tai iš anksto koordinuotos JAV su kitų NATO sąjungininkių pajėgomis treniruotės, kuria siekiama pademonstruoti Aljanso vienybę ir solidarumą, dalis", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad tokie iš anksto suplanuoti JAV bombonešių praskridimai, prie jų prisijungiant vis kitiems daugelio sąjungininkų naikintuvams, vyks virš visų 30 NATO valstybių Europoje ir Šiaurės Amerikoje.

Pranešime pažymima, jog JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas pabrėžia, kad "JAV įsipareigojimas Lietuvos ir kitų NATO partnerių saugumui — nepajudinamas".

"Ši treniruotė rodo, kad Aljansas išlieka pasirengęs bei pasiryžęs vykdyti įsipareigojimus abipus Atlanto", — tvirtinama ambasados žinutėje.

NATO stiprina savo pajėgas prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV už dideles sumas, aiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai žino.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
Tegai:
bombonešis B-52, Lietuva, NATO, JAV
Dar šia tema
Staigus smūgis nesuveiks: "Prometėjaus" sistema Baltijos šalyse "pamatys" viską
JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas lankysis Vilniuje
Ryga

Lietuva pateko į "geltonąjį Latvijos sąrašą" pagal sergamumą koronavirusu

(atnaujinta 20:29 2020.09.18)
Naujausiais duomenimis, Lietuvos Respublikoje per visą epidemijos laikotarpį patvirtinta daugiau kaip 3,5 tūkstančio koronaviruso atvejų

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Latvija iš Lietuvos atvykstantiems keliautojams įvedė privalomą saviizoliaciją.

Latvijos ligų prevencijos ir kontrolės centro tinklalapio duomenimis, sergamumo koronavirusu rodiklis Lietuvoje per pastarąsias dvi savaites siekia 18,8 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.

Latvijoje izoliacijos reikalavimas taikomas keliautojams, atvykstantiems iš šalių, kuriose sergamumo rodiklis viršija 16 atvejų 100 tūkstančių gyventojų.

Anksčiau Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos vadovas Aurelijus Veryga pareiškė, kad Latvija nesutiko sergamumo kartelę pakelti iki 25 atvejų 100 tūkstančių gyventojų, todėl kelionių "Baltijos burbulas" buvo panaikintas.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje per visą epidemijos laikotarpį patvirtinti 3565 koronaviruso atvejai, mirė 87 žmonės.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 30 milijonų infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 943 tūkstančiai žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Latvija, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje 40 COVID-19 atvejų siejami su židiniais
Monkevičius ragina skirti priemokas mokyklų vadovams už išaugusį darbo krūvį dėl COVID-19
Izraelis pirmasis pasaulyje dar kartą įvedė karantiną
Radviliškio rajone atšaukiami masiniai susibūrimai ir renginiai
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid

Estijos prezidentė gatvėse surinko stiklainį nuorūkų

(atnaujinta 18:17 2020.09.18)
Estijos vadovė dalyvavo kampanijoje, skirtoje išvalyti Baltijos jūrą nuo nedidelių šiukšlių, kurios patenka ten per gatvių kanalizacijas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid Pernu dalyvavo kampanijoje "Jūra prasideda čia", 15 minučių ji rinko nuorūkas, rašo "Postimees".

"Tai, kiek nuorūkų galima surinkti gatvėje per 15 minučių — ir, beje, iš pradžių atrodė, kad gatvės visiškai švarios! — tai tiesiog bjauru!" — savo Facebook paskyroje parašė Kaljulaid.

Prie Estijos vadovės posto pridėtose nuotraukose galima pamatyti, kad ji per ketvirtį valandos surinko visą stiklainį.

Kampanijos tikslas — užkirsti kelią mažoms šiukšlėms per kanalizaciją patekti į Baltijos jūrą.

Pagrindinis problemų šaltinis, pasak organizatorių, — cigarečių nuorūkos, kurios teršia vandenį mikroplastiku.

Cigarečių nuorūka susiskaido į 12 tūkstančių mikroplastiko skaidulų, jis vėliau patenka į žmogaus organizmą per maisto grandinę. Taip pat cigarečių filtruose yra nuodingų cheminių medžiagų, kurios nuodija jūrą.

"Cigarečių nuorūkos tapo viena didžiausių pasaulinių problemų. Jos nuodija jūrų gyventojus ir atsiduria ant mūsų stalo kaip mikroplastikas. Jūra prasideda čia!" — rašo Kaljulaid Facebook'e.

Akcijos metu kanalizacijos liukai skirtingose ​​Estijos vietose bus žymimi tekstu "Jūra prasideda čia" — simboliu, draudžiančiu mesti šiukšles, taip pat vandens gyventojų — žuvų ir ruonių — atvaizdais.

Kampanijos autorių Andrė Pičeną įkvėpė jo draugas, kuris kiekvieną dieną ankstų rytą išeina į gatvę ir renka gatvėje išmestas cigarečių nuorūkas.

Pasauliniai tyrimai parodė, kad cigarečių filtrai yra vienas didžiausių teršalų. Panaši kampanija buvo atlikta daugelyje Europos miestų, gyventojų sąmoningumas žymiai padidėjo, dėl to sumažėjo taršos lygis.

Tegai:
aplinkos tarša, Baltijos jūra, šiukšlės, Estija, Kersti Kaljulaid
Ledynas ir vanduo

Mokslininkai atrado naują vandens sudėtį

(atnaujinta 18:29 2020.09.18)
Nors vanduo, kaip cheminė medžiaga, yra labai plačiai paplitęs, jo sudėtis vis dar nėra iki galo suprantama. Mokslininkai kartais tai vadina slėpiningiausia medžiaga Žemėje

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Vandens aušinimas — tai du skysčiai viename. Tokią išvadą padarė amerikiečių mokslininkai, atlikę pirmuosius skysto vandens matavimus, esant temperatūrai, gerokai žemesnei už įprastą užšalimo tašką. Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale "Science".

Nors vanduo, kaip cheminė medžiaga, yra labai plačiai paplitęs, jo sudėtis vis dar nėra iki galo suprantama. Mokslininkai kartais tai vadina slėpiningiausia medžiaga Žemėje.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Пресс-служба АФК "Система"

Faktas tas, kad vanduo nėra panašus į kitus skysčius — užšaldamas jis plečiasi ir nesitraukia kaip visi, tačiau jo tankis mažėja. Todėl ledas ne skęsta, o plūduriuoja paviršiuje. Vanduo turi aukštą virimo temperatūrą ir yra puikus tirpiklis, todėl įvairiomis sąlygomis jame ištirpsta dauguma organinių ir neorganinių medžiagų. Galiausiai, jis turi didžiulį paviršiaus įtempimo koeficientą. Dėl visų šių unikalių savybių vanduo tapo gyvybės Žemėje pagrindu.

Vanduo turi dar vieną įdomią savybę — užšąla labai "nenoriai". Jei kiti skysčiai į kietą būseną pereina palaipsniui, iškart po to, kai kertamas užšalimo taškas, vanduo "priešinasi" iki paskutiniųjų. Kad vanduo pradėtų kietėti, jam visada reikia kristalizacijos branduolių — mineralinės ar organinės kilmės suspenduotų dalelių.

JAV Energetikos departamento Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų nacionalinės laboratorijos (PNNL) tyrėjai nusprendė patikrinti, iki kokios temperatūros vanduo išliks skystas.

Yra žinoma, kad vanduo gali būti gerokai atvėsusių lašelių pavidalu debesyse net esant labai žemai temperatūrai, o tada, kai iš viršaus, iš aukštesnių ir šaltesnių sluoksnių, į šiuos debesis patenka smulkių ledo dulkių, lašeliai akimirksniu kristalizuojasi ir ledo trupinių pavidalu krenta ant žemės (kruša).

Laboratorijos mokslininkai lazeriu sunaikino ploną ledo plėvelę, sukurdami peraušintą skystą vandenį, o paskui, naudodami infraraudonųjų spindulių spektroskopiją, stebėjo visus mažiausius jo virsmų etapus nuo 135 iki 245 kelvinų temperatūros — nuo minus 138 iki minus 28 laipsnių Celsijaus.

Ant fazinių būsenų "užšalimo rėmų" mokslininkai pamatė, kad aušinant vanduo kondensuojasi į tankaus skysčio fazę, kuri ir toliau egzistuoja kartu su įprasto skysčio faze. Didelio tankio skysčio dalis greitai sumažėja, kai temperatūra nukrenta nuo 190 iki 245 Kelvinų.

"Mes parodėme, kad skystas vanduo esant labai žemai temperatūrai yra ne tik santykinai stabilus, bet ir egzistuoja dviem struktūrinėmis formomis", — pranešime spaudai sakė tyrimo bendraautoris Gregas Kimmelis, atsakydamas į klausimą, ar visada kristalizuojasi peraušintas vanduo. "Atsakymas yra neigiamas", — patvirtino jis.

Tyrėjai pirmieji eksperimentiškai įrodė, kad pervėsintas vanduo gali būti stabilios dviejų fazių skysčio ir skysčio būsenos, o fazių santykis skiriasi priklausomai nuo temperatūros. Anksčiau buvo manoma, kad hipotermijos metu vanduo laikui bėgant neišvengiamai sukietėja.

Tegai:
mokslininkai, vanduo
Dar šia tema
Mokslininkai įvardijo neįprastą veiksnį, ilginantį gyvenimo trukmę
Atrastas būdas, kaip nugalėti bakterijas be antibiotikų