Talinas

Nuvalkioti mitai: rusofobija kaip estų tapatybės pagrindas

(atnaujinta 18:39 2020.08.30)
Estijoje vyksta diskusija, ar reikia nugriauti du sovietmečio reikšminius objektus. Jei šiek tiek atsiriboti nuo triukšmingų ginčų, paaiškės, kad tai tik eilinis lėtinės Estijos visuomenės ligos — rusofobijos — apraiška

Nemažai Estijos vyriausybės ministrų, kurie yra konservatorių-nacionalistų partijos "EKRE" atstovai, pateikė iniciatyvą nugriauti du, jų manymu, sovietmečio simbolius — memorialinį kompleksą, esantį ant Marjamiaės (Maarjamäe) kalvos, ir sostinės Gorhalą, rašo Sputnik radijo autorius Nikolajus Nikolajevas.

Šie objektai šiuo metu yra labai prastos būklės. Ir valdžia tikrai turi pasirinkti: arba investuoti nemažus pinigus į jų restauraciją, arba visiškai sunaikinti. Iš įvairių politinio ringo kampų girdimi balsai ir už sunaikinimą, ir prieš jį. Taigi Talino meras Michailas Kylvartas pareiškė, kad kadangi abu objektai yra Estijos sostinės teritorijoje, tuomet galutinį sprendimą priims miesto valdžia, o ji pasisako prieš šių laikmečio paminklų nykimą.

Nedidelė istorinė apžvalga: Marjamiaės memorialas buvo pastatytas Ledo žygio atminimui — operacijos, skirtai išgelbėti Baltijos jūros laivyno laivus nuo vokiečių ir suomių kariuomenės užgrobimo ir jų perėjimo iš Helsingforso (Helsinkis) į Kronštatą, kuris buvo įvykdytas 1918 metų vasario – gegužės mėnesiais. Gorhalas arba, kaip anksčiau jį vadino, Lenino kultūros ir sporto rūmai, buvo pastatytas 1980 metų vasaros olimpinių žaidynių atidarymui ir labai harmoningai įsiliejo į Talino pakrantę, tačiau sovietinė jo praeitis yra kaltė, kuriai nereikia įrodymų. Jo karmai neprideda jokių pliusš net tai, kad 1984 metais statinio kūrėjams buvo paskirta TSRS valstybinė premija.

"Viską reikia nugriauti, kad pašalintų iš akių ir ištrintų iš atminties prakeiktą sovietinę praeitį!" — šaukia nacionalistai. "O taip! Tada nugriaukime Talino oro uostą, televizijos bokštą, Talino universitetą ir daug daugiau!", — ne mažiau garsiai jiems atsako blaivesnio požiūrio atstovai.

Jei šiek tiek atsiribotų nuo šios triukšmingos istorijos, tada net plika akimi galima aptikti, kad tai tik dar viena lėtinės Estijos visuomenės ligos — rusofobijos — apraiška. Beveik visa šiuolaikinė estų tapatybė formuojasi jos pagrindu ir iš esmės egzistuoja tik jos dėka. Ji, kaip ir implantuota mikroschema, egzistuoja bet kurio ortodoksinio esto smegenyse ir latentiškai kontroliuoja visus jo darbus ir mintis. Į valdžią ateina politinės partijos ir judėjimai, kurie iki šiol naudoja nuvalkiotus iki pasibjaurėjimo mitus apie sovietų okupaciją ir Rusijos grėsmę. Būtent ji priverčia juos atsisakyti bendradarbiavimo, kuris galėtų atnešti šaliai labai didelių ekonominių dividendų ir užtikrinti ne visai turtingų jos gyventojų gerovę. Rusofobija pavertė Estiją šalimi, tiesiogine prasme užlieta užsienio karių, kurie ją laiko ją tik patogia karinės, politinės ir ekonominės konfrontacijos su Rusija platforma. Ir nėra pabaigos ir krašto, ir nėra noro pasveikti nuo šios ligos, apie ką, tiesą sakant, liudija ir mūsų pasakojimas.

Tegai:
rusofobija, Estija
Elektra, archyvinė nuotrauka

Rugpjūčio mėnesį elektros kainos Baltijos šalyse išaugo 40 procentų

Pabrėžiama, kad kaina Lietuvoje išaugo iki 43,32 Eur/MWh, Latvijoje — iki 43,41 Eur/MWh, o Estijoje pakilo iki 40,90 Eur/MWh

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Rugpjūtį vidutinė elektros energijos didmeninė kaina Baltijos šalyse kilo maždaug 40 proc., praneša nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Pabrėžiama, kad kaina Lietuvoje išaugo iki 43,32 Eur/MWh, Latvijoje — iki 43,41 Eur/MWh, o Estijoje pakilo iki 40,90 Eur/MWh.

"Nord Pool" prekybos vietose Šiaurės šalių prekybos regionuose kainos kilo dar labiau. Palyginti su liepos mėnesiu, kainos išaugo apie du kartus. Baltijos šalyse valandinė kainų amplitudė rugpjūtį svyravo nuo 3,89 EUR/MWh iki 147,54 EUR/MWh.

Pasak elektros energijos tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" direktoriaus Martyno Gigos, kainų augimui Baltijos šalyse didžiausią įtaką turėjo energijos srautų apribojimai.

"Rugpjūčio mėnesį dėl SE4 jungčių pajėgumų apribojimų fiksuoti mažesni srautai iš Suomijos ir Švedijos. Kiek didesni jungčių pajėgumai ir didesni energijos srautai pastebėti iš Baltarusijos ir Kaliningrado srities , tačiau jie buvo mažesni nei praėjusių metų rugpjūtį", — teigė jis.

Pabrėžiama, kad bendras Baltijos šalių elektros energijos suvartojimas rugpjūtį, palyginti su 2019 metų rugpjūčiu, sumažėjo 2 proc. iki 2 096 GWh.

Taip pat teigiama, kad Lietuvoje suvartojimas išliko toks pats kaip praėjusių metų rugpjūtį — 957 GWh, Latvijoje sumažėjo 2 proc. iki 562 GWh, o Estijoje paklausa buvo 5 proc. mažesnė ir suvartota 577 GWh elektros energijos. 

Rugpjūčio mėnesį bendras elektros energijos generavimas Baltijos šalyse sudarė 64 proc. visos suvartojamos elektros energijos. Lietuvoje gamybos ir suvartojimo santykis buvo 47 proc., Latvijoje — 69 proc., o Estijoje — net 86 proc.

Tegai:
Baltijos šalys, kaina, elektra
Dar šia tema
Europarlamentaras papasakojo apie "Nord Stream-2" užkulisius
Lietuva per rugsėjį gavo trečią Rusijos SGD krovinį
Estijos vėliava

Estijoje apgaulę dešimt žmonių neteko pilietybės

(atnaujinta 17:31 2020.09.17)
Iki šiol Estijos pilietybė vyriausybės sprendimu buvo atimta tik vienam asmeniui 2016 metais

VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Ketvirtadienį, rugsėjo 17 dieną, vyriausybė nusprendė atimti Estijos pilietybę iš dešimties žmonių, kuriems apgaule natūralizacijos būdu buvo suteikta pilietybė, rašo Estijos portalas "ERR".

Estijos policijos ir pasienio apsaugos departamento atlikto patikrinimo metu paaiškėjo, kad nė vienas iš šių dešimties naujų piliečių savarankiškai neišlaikė estų kalbos egzamino.

Kaip pažymėta departamente, visi šie atvejai, įvykę 2013–2015 metais, susiję su nusikalstama grupuote, kuri padėjo savo klientams neteisėtai gauti Estijos pilietybę.

"Anksčiau ar vėliau mes išsiaiškiname žmones, apgavusius valstybę ir nesąžiningai įgijusius Estijos pilietybę. Jie turės atsakyti už savo veiksmus, — sakė šalies vidaus reikalų ministras Martas Helmė. — Be to, mes suteikiame jiems visiems galimybę sąžiningai per tam tikrą laiką išlaikyti reikiamus egzaminus. Jei reikia, pratęsiame šį laikotarpį. Bet jei asmuo per duotą laiką neišlaiko egzaminų, VRM pateikia vyriausybei siūlymą panaikinti pilietybę".

Tyrimai ir įrodymų rinkimas tęsiami dar kelių žmonių, apgavusių valstybę, atžvilgiu. Tie 10 žmonių, kuriems atimta pilietybė, galės kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi šalyje.

Iki šiol Estijos pilietybė vyriausybės sprendimu buvo atimta tik vienam asmeniui 2016 metais.

Tegai:
pilietybė, Estija
Dar šia tema
Nuo kitos savaitės Lietuva laikinai supaprastins vizų išdavimo tvarką baltarusiams
Baltarusijos valdžia gadina Rusijos žurnalistų pasus

Kiek metų Europos žmonės gyvena pensijoje?

(atnaujinta 18:44 2020.09.08)
Kiek metų Europos žmonės gyvena pensijoje? Sputnik Lietuva sudarė Europos žemėlapį, kuriame parodyta vidutinė gyvenimo pensijoje trukmė.
Kiek metų Europos žmonės gyvena pensijoje?
© Sputnik /

Didžiausia vidutinė gyvenimo trukmė po išėjimo į pensiją užfiksuota Maltoje (20 metų).

Tegai:
Europa, Europa, Lietuva, pensijos