Plastikinės taros surinkimo aparatas

Latviai į Lietuvą veža tuščius butelius, kuriuos gauna užstatą, kurio nemokėjo

(atnaujinta 06:58 2020.09.08)
Neseniai Lietuvos teisėsaugos organai sulaikė Latvijos gyventoją, kuris į Lietuvą įvežė 200 kilogramų naudotų depozito pakuočių

VILNIUS, rugsėjo 8 — Sputnik. Kol Latvijoje dar neveikia pakuočių užstato sistema, iniciatyvūs latviai išveža šimtus kilogramų tuščių plastikinių butelių į kaimynines Baltijos šalis, kurios tuo visiškai nepatenkintos, praneša Sputnik Latvija su nuoroda į šalies Valstybinę aplinkos tarnybą.

Užstato sistema numato, kad asmuo gaus pinigus už kiekvieną stiklo, plastiko ar skardinę pakuotę, kurią jis atidavė į specialius pakuočių priėmimo aparatus. Depozito sistemos operatorių Latvijos valstybinė aplinkos tarnyba išrinks tik šį mėnesį, tuo tarpu kaimyninėse Lietuvoje ir Estijoje tokia sistema veikia jau kelerius metus.

Kaimyninės šalys kenčia nuo to, kad Latvijoje nupirktų plastikinių butelių ar alaus skardinių nėra kur dėti — visi Estijos miškai yra nusėti latviško alkoholio buteliais. Tačiau gali nukentėti ne tik aplinka, bet ir biudžetas — juk už iš Latvijos atvežtą tuščią butelį niekas Lietuvoje ar Estijoje iš anksto nemokėjo užstato.

Taigi, neseniai Lietuvos teisėsaugos organai sulaikė Latvijos gyventoją, kuris į Lietuvą įvežė 200 kilogramų naudotų depozito pakuočių. Jam buvo skirta 70 eurų bauda.

Latvijos aplinkos tarnyba priminė, kad pakuočių eksportas į Lietuvą laikomas neteisėtu, jei jų svoris viršija 20 kg, į Estiją — 4 kg. Viršijus šiuos rodiklius, pakuotės laikomos tarptautiniu atliekų persiuntimu, o tokius gabenimus organizuojantys asmenys gali būti patraukti administracinėn atsakomybėn ir nubausti bauda — iki 1100 eurų.

Kol pradės veikti konteinerių depozito sistema, naudotas pakuotes latviai turi atiduoti atskirose atliekų surinkimo aikštelėse.

Tegai:
plastiko atliekos, Latvija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva nori prisijungti prie Europos plastiko pakto iniciatyvos
"Greenpeace" siūlo balandžio 5-ąją švęsti "Plastikinės sriubos" dieną
Spąstuose: JAV šeima iš plastikinių "spąstų" išgelbėjo lokiuką
"Vilniaus vandenys" vėl užfiksavo nuotekų taršą plastiko detalėmis
Latvijos pasienis

Dėl COVID-19 Rucavos krašto gyventojai nustojo apsipirkti Palangoje

(atnaujinta 14:45 2020.09.25)
Lietuvai patekus į "geltonąjį sąrašą", Rucavos krašto gyventojai nebegali eiti apsipirkti į kaimyninę šalį

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Lietuvoje padidėjęs koronaviruso atvejų rodiklis apsunkino Rucavos krašto gyventojų gyvenimą, praneša Latvijos televizija LTV7.

Rucavos kraštas yra pietvakarinėje Latvijos dalyje, jo pietinė dalis ribojasi su Lietuva. Baltijos jūros pakrantėje yra dešimtys vasarnamių, kurių daugelis priklauso Lietuvos piliečiams. Čia yra poilsio centrai ir privatūs namai.

Nors lietuviai čia dažniausiai važiuoja pailsėti, Rucavos krašto gyventojai kasdien vyksta į Lietuvą apsipirkti. Lietuvos Palanga yra 20 km arčiau regiono centro nei Liepoja, tačiau apsipirkti kaimyninėje šalyje yra ne tik arčiau, bet ir pelningiau — Lietuvoje produktai, žemės ūkio technika ir gamybai naudojamos žaliavos yra pigesnės.

Tačiau pastaruoju metu Lietuvoje padidėjo COVID-19 atvejų skaičius, šalis įtraukta į "geltonąjį sąrašą". Grįžę iš Lietuvos Rucavos krašto gyventojai, kaip ir kiti latviai, turi laikytis 10 dienų saviizoliacijos.

Vietiniai gyventojai yra labai nepatenkinti šiuo reikalavimu.

Vasarą lietuviai į Rucavos kraštą atvyko pusantro karto dažniau nei pernai, sako Rucavos krašto tarybos vadovas Janis Veits. Tačiau dabar turizmo sezonas jau beveik baigėsi, o svečių yra mažiau. Tai teikia vilties, kad sumažės iš Lietuvos atvežtų koronaviruso atvejų.

"Mes norime saugiai vaikščioti į parduotuves savo rajone. Ir vaikščioti po teritoriją nerizikuodami užsikrėsti nereikalingomis ligomis. Kiekvieno piliečio pareiga yra tuo pasirūpinti", — aiškina jis.

Tačiau yra ir išimčių reikalavimuose dėl saviizoliacijos grįžus iš Lietuvos. Izoliuotis nereikia žmonėms, atliekantiems tarnybines pareigas, lankantiems švietimo įstaigas, ar tiems, kurie su gydytojo siuntimu vyksta į Lietuvą gauti medicinos paslaugų.

Latvijos sienos apsaugos tarnyba sakė, kad nevykdo jokios su COVID-19 susijusios kontrolės prie Latvijos sienų su kitomis Šengeno zonos šalimis. Bet tai vykdo Lietuvos ir Estijos pasieniečiai.

Kito Latvijos pasienio regiono — Valkos — gyventojams vyriausybė anksčiau padarė išimtį: Valkos gyventojai gali nesilaikyti 14 dienų savęs izoliacijos, jei nuolat kirs sieną su Estija ir nesikels už Valkos/Valgos administracinių teritorijų ribų. Tačiau Valkos/Valgos atveju siena tarp dviejų šalių eina tiesiai per miestą.

Tegai:
koronavirusas, Palanga, Lietuva, Latvija
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Keičiasi reikalavimai maitinimą savitarnos principu organizuojančioms gydymo įstaigoms
Dėl koronaviruso plitimo policija keičia darbo organizavimą
Geležinkelis, archyvinė nuotrauka

Estija energijos tranzito ateitį sieja su "Rail Baltica"

(atnaujinta 21:23 2020.09.24)
Šalies plėtros stebėsenos centro specialistai mano, kad geležinkelis yra raktas į jūrų transporto augimą

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Tradicinio energijos tranzito iš Rytų į Vakarus per Estijos uostus atkūrimas mažai tikėtinas, todėl Talinas priverstas ieškoti alternatyvų. Apie tai pranešė "ERR" portalas su nuoroda į šalies Plėtros stebėsenos centro ekspertus.

Specialistai pabrėžia, kad Estijai svarbus gabenimas jūra ir uostai. Ekspertai kaip vieną iš jo plėtros alternatyvų nurodo susisiekimą Šiaurės jūros keliu ir Adrijos jūros–Baltijos jūros koridoriaus pratęsimą.

"Nors Šiaurės jūros keliu gabenamos kiniškos prekės gali žymiai padidinti Estijos uostų apyvartą, jei jos ir toliau bus gabenamos į pietus per Suomijos geležinkelį, šio maršruto dalis atrodo abejotina dėl daugelio priežasčių", — praneša portalas.

Rytinės pakrantės uostai ypač aktyviai konkuruoja tarpusavyje dėl Kinijos krovinių. Kaip pažymėta straipsnyje, be Estijos uostų, čia yra keletas alternatyvų, o Rusijos Federacija turi geras galimybes nukreipti šiuos srautus į Kaliningradą.

"Ekspertai pažymi, kad regiono multimodaliniuose transporto koridoriuose ateinančiais dešimtmečiais uostams svarbiausia bus Adrijos jūros–Baltijos jūros koridoriaus pratęsimas iki Talino dėl geležinkelio "Rail Baltica". Tai padės pritraukti Suomijos tranzitinius krovinius, taip pat prisidės prie Estijos eksporto plėtros", — rašoma pranešime.

Ekspertai pažymi, kad Suomijos užsienio prekybos struktūra bus labai svarbi Estijos uostams. Jų nuomone, jūrų transporto augimo raktas yra geležinkelis, o plačiąja prasme — visa verslo ir investicijų aplinka.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

Tegai:
tranzitas, Estija, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Dar šia tema
Susisiekimo ministras: "Rail Baltica" turi būti įgyvendintas laiku
Ekspertas: Lietuva, Latvija ir Estija pinigų srityje viena kitai aršios priešės
Lenkija įvertino "Rail Baltica" progresą Lietuvoje
Karinis transporto lėktuvas An-26, archyvinė nuotrauka

Netoli Charkovo sudužus "An-26", žuvo 22 žmonių

(atnaujinta 22:26 2020.09.25)
Netoli Čugujevo miesto, Charkovo srityje, sudužęs lėktuvas, preliminariais duomenimis, atlikinėjo mokomąjį skrydį, keturių žmonių likimas kol kas nežinomas

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybė patvirtino lėktuvo "An-26" katastrofą Charkovo srityje, yra žuvusių ir sužeistų.

"Šiąnakt Charkovo srityje įvyko Ukrainos karinių oro pajėgų lėktuvo "An-26" katastrofa. Lėktuvas nukrito nusileidimo metu. Be įgulos, lėktuve buvo ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Charkovo universiteto kariūnai. Yra žuvusių ir sužeistų. Informacija yra tikslinama", —  Facebook pranešė komanda.

Charkovo regioninės administracijos vadovas Aleksejus Kučeris sakė, kad sudužus "An-26" yra ir išgyvenusių žmonių.

"Netoli Čugujevo nukrito lėktuvas. Yra žuvusių ... Yra išgyvenusių žmonių. Visos aukos gaus visapusišką pagalbą", — savo Facebook rašė Kučeris.

Iš pradžių Ukrainos vidaus reikalų viceministras Antonas Geraščenka pranešė, kad Charkovo regione per lėktuvo An-26 katastrofą žuvusiųjų skaičius siekė 20 žmonių.

"Lėktuve buvo kariniai pilotai ir Kožedubo oro pajėgų instituto kariūnai. Pirminiais duomenimis, lėktuve buvo septyni įgulos nariai ir 21 kariūnas. Iš viso 28 žmonės. 22:00 (Sutampa su Lietuvos laiku — Sputnik) duomenimis, pasak valstybinės avarinės tarnybos, buvo patvirtinta 20 žmonių mirtis. Du sunkios būklės išgyvenusieji buvo išsiųsti į ligoninę. Gelbėtojai toliau ardo nukritusį orlaivio korpusą ir ieško kitų aukų ir sužeistų", — Facebook parašė Geraščenka.

Vėliau patikslinta, kad žuvusiųjų skaičius pasiekė 22. Dar keturių žmonių likimas kol kas nežinomas.

Preminaliariai žinoma, kad du žmonės buvo hospitalizuoti. "Iš avarijos vietos greitoji medicinos pagalba paėmė du žmones, kurių nudegimai sudarė daugiau nei 90% kūno, preliminari informacija", — cituojamas Nelaimingų atsitikimų medicinos centro direktorius Viktoras Zabašta.

Pagal preliminarų vietos leidinio 057.ua, lėktuvas atlikinėjo mokomąjį skrydį.

Kaip RIA Novosti buvo informuota Charkovo srities valstybinėje ekstremalių situacijų tarnyboje, nelaimės vietojegelbėtojai dirba.

"Į įvykio vietą nuvažiavo trys skyriai su autocisternomis ir viena gelbėjimo mašina", — RIA Novosti sakė Charkovo srities valstybinės skubios pagalbos tarnybos spaudos tarnybos vadovas Igoris Lupandinas.

Tegai:
lėktuvo katastrofa, Charkovas, Ukraina