Talinas, Estija

Estija padidins leistiną COVID-19 užsikrėtimo lygį Lietuvai ir Suomijai

(atnaujinta 13:32 2020.09.11)
Tarp šių šalių išliks laisvas judėjimas, tačiau Latvijoje bus taikomi tam tikri apribojimai, susiję su koronavirusu

VILNIUS, rugsėjo 11 — Sputnik. Estija ketina padidinti leistiną užsikrėtimo koronavirusu koeficientą nuo 16 iki 25 atvejų 100 tūkstančių gyventojų tiems, kurie ketina atvykti iš Suomijos ir Lietuvos, pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.

"Šią savaitę Estija pateikė Suomijai, Latvijai ir Lietuvai pasiūlymą padidinti laisvo judėjimo tarp šalių lygį, netaikant izoliacijos iki 25 atvejų 100 tūkstančių žmonių. Lietuva atsakė teigiamai ir nustatė 25, Suomija taip pat nustatė naują 25 rodiklį šiąnakt. Latvijoje išliko ta pati pozicija", — rašė jis savo Facebook paskyroje.

Pasak Reinsalu, keliaujant į Suomiją ir Lietuvą išliks laisvas judėjimas, o keliaujant į Latviją bus taikomi apribojimai. Jis padėkojo Lietuvos ir Suomijos vyriausybėms už priimta sprendimą, taip pat Latvijai už reikšmingas nuolaidas Estijos prašymu.

Pastarąsias dvi savaites koronaviruso rodiklis Estijoje siekė 20,69 atvejų 100 tūkstančių gyventojų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 27,7 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 899 tūkst. žmonių.

Tegai:
Suomija, Lietuva, koronavirusas, Baltijos šalys
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (180)
Dar šia tema
Žurnalas "Lancet" kreipėsi į rusų vakcinos nuo COVID-19 kūrėjus
Veryga apie mokyklas: jei situacija blogės, prievolė vaikams dėvėti kaukes gali atsirasti
Atlikus tyrimus nustatyta, kad "Grindoje" COVID-19 persirgo kas dešimtas žmogus
Latvijos pasienis

Dėl COVID-19 Rucavos krašto gyventojai nustojo apsipirkti Palangoje

(atnaujinta 14:45 2020.09.25)
Lietuvai patekus į "geltonąjį sąrašą", Rucavos krašto gyventojai nebegali eiti apsipirkti į kaimyninę šalį

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Lietuvoje padidėjęs koronaviruso atvejų rodiklis apsunkino Rucavos krašto gyventojų gyvenimą, praneša Latvijos televizija LTV7.

Rucavos kraštas yra pietvakarinėje Latvijos dalyje, jo pietinė dalis ribojasi su Lietuva. Baltijos jūros pakrantėje yra dešimtys vasarnamių, kurių daugelis priklauso Lietuvos piliečiams. Čia yra poilsio centrai ir privatūs namai.

Nors lietuviai čia dažniausiai važiuoja pailsėti, Rucavos krašto gyventojai kasdien vyksta į Lietuvą apsipirkti. Lietuvos Palanga yra 20 km arčiau regiono centro nei Liepoja, tačiau apsipirkti kaimyninėje šalyje yra ne tik arčiau, bet ir pelningiau — Lietuvoje produktai, žemės ūkio technika ir gamybai naudojamos žaliavos yra pigesnės.

Tačiau pastaruoju metu Lietuvoje padidėjo COVID-19 atvejų skaičius, šalis įtraukta į "geltonąjį sąrašą". Grįžę iš Lietuvos Rucavos krašto gyventojai, kaip ir kiti latviai, turi laikytis 10 dienų saviizoliacijos.

Vietiniai gyventojai yra labai nepatenkinti šiuo reikalavimu.

Vasarą lietuviai į Rucavos kraštą atvyko pusantro karto dažniau nei pernai, sako Rucavos krašto tarybos vadovas Janis Veits. Tačiau dabar turizmo sezonas jau beveik baigėsi, o svečių yra mažiau. Tai teikia vilties, kad sumažės iš Lietuvos atvežtų koronaviruso atvejų.

"Mes norime saugiai vaikščioti į parduotuves savo rajone. Ir vaikščioti po teritoriją nerizikuodami užsikrėsti nereikalingomis ligomis. Kiekvieno piliečio pareiga yra tuo pasirūpinti", — aiškina jis.

Tačiau yra ir išimčių reikalavimuose dėl saviizoliacijos grįžus iš Lietuvos. Izoliuotis nereikia žmonėms, atliekantiems tarnybines pareigas, lankantiems švietimo įstaigas, ar tiems, kurie su gydytojo siuntimu vyksta į Lietuvą gauti medicinos paslaugų.

Latvijos sienos apsaugos tarnyba sakė, kad nevykdo jokios su COVID-19 susijusios kontrolės prie Latvijos sienų su kitomis Šengeno zonos šalimis. Bet tai vykdo Lietuvos ir Estijos pasieniečiai.

Kito Latvijos pasienio regiono — Valkos — gyventojams vyriausybė anksčiau padarė išimtį: Valkos gyventojai gali nesilaikyti 14 dienų savęs izoliacijos, jei nuolat kirs sieną su Estija ir nesikels už Valkos/Valgos administracinių teritorijų ribų. Tačiau Valkos/Valgos atveju siena tarp dviejų šalių eina tiesiai per miestą.

Tegai:
koronavirusas, Palanga, Lietuva, Latvija
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (180)
Dar šia tema
Keičiasi reikalavimai maitinimą savitarnos principu organizuojančioms gydymo įstaigoms
Dėl koronaviruso plitimo policija keičia darbo organizavimą
Geležinkelis, archyvinė nuotrauka

Estija energijos tranzito ateitį sieja su "Rail Baltica"

(atnaujinta 21:23 2020.09.24)
Šalies plėtros stebėsenos centro specialistai mano, kad geležinkelis yra raktas į jūrų transporto augimą

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Tradicinio energijos tranzito iš Rytų į Vakarus per Estijos uostus atkūrimas mažai tikėtinas, todėl Talinas priverstas ieškoti alternatyvų. Apie tai pranešė "ERR" portalas su nuoroda į šalies Plėtros stebėsenos centro ekspertus.

Specialistai pabrėžia, kad Estijai svarbus gabenimas jūra ir uostai. Ekspertai kaip vieną iš jo plėtros alternatyvų nurodo susisiekimą Šiaurės jūros keliu ir Adrijos jūros–Baltijos jūros koridoriaus pratęsimą.

"Nors Šiaurės jūros keliu gabenamos kiniškos prekės gali žymiai padidinti Estijos uostų apyvartą, jei jos ir toliau bus gabenamos į pietus per Suomijos geležinkelį, šio maršruto dalis atrodo abejotina dėl daugelio priežasčių", — praneša portalas.

Rytinės pakrantės uostai ypač aktyviai konkuruoja tarpusavyje dėl Kinijos krovinių. Kaip pažymėta straipsnyje, be Estijos uostų, čia yra keletas alternatyvų, o Rusijos Federacija turi geras galimybes nukreipti šiuos srautus į Kaliningradą.

"Ekspertai pažymi, kad regiono multimodaliniuose transporto koridoriuose ateinančiais dešimtmečiais uostams svarbiausia bus Adrijos jūros–Baltijos jūros koridoriaus pratęsimas iki Talino dėl geležinkelio "Rail Baltica". Tai padės pritraukti Suomijos tranzitinius krovinius, taip pat prisidės prie Estijos eksporto plėtros", — rašoma pranešime.

Ekspertai pažymi, kad Suomijos užsienio prekybos struktūra bus labai svarbi Estijos uostams. Jų nuomone, jūrų transporto augimo raktas yra geležinkelis, o plačiąja prasme — visa verslo ir investicijų aplinka.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

Tegai:
tranzitas, Estija, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Dar šia tema
Susisiekimo ministras: "Rail Baltica" turi būti įgyvendintas laiku
Ekspertas: Lietuva, Latvija ir Estija pinigų srityje viena kitai aršios priešės
Lenkija įvertino "Rail Baltica" progresą Lietuvoje
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Specialistė įvardijo geriausią laiką prašymams padidinti atlyginimus

(atnaujinta 10:50 2020.09.26)
Prašymas padidinti atlyginimą turi būti pagrįstas. Be to, tokie argumentai kaip padidėjusios būsto nuomos išlaidos netinka

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Ruduo — tinkamiausias laikas prašyti pakelti atlyginimą, Sputnik radijui sakė įdarbinimo bendrovės "ProPersonnel" generalinė direktorė Tatjana Doliakova. Jos teigimu, norimą rezultatą galima pasiekti, jei bus naudojamas teisingas požiūris.

Kalendorinių metų pabaigoje dauguma Rusijos komercinių bendrovių tvirtina kitų metų biudžetą. Atlyginimai darbuotojams yra didžiausias išlaidų straipsnis, todėl, jei darbuotojas nori, kad atlygis būtų pakeltas, tuomet reikia apie tai pagalvoti iš anksto, rudenį, sakė ji.

"Darbdavys metų pabaigoje formuoja kitų metų biudžetą. Čia darbdavys galvoja apie darbuotojų rotaciją, apie naujus darbuotojus, apie galimybę padidinti atlyginimus. Čia yra gera proga darbuotojui paprašyti padidinti atlyginimą, nes biudžetas vis dar formuojamas", — teigė ji.

Prašymas padidinti atlyginimą turi būti pagrįstas. Be to, tokie argumentai kaip padidėjusios būsto nuomos išlaidos netinka.

"Darbdavys didina atlyginimus, kai kandidatas yra pasirengęs imtis papildomų darbų. Prasminga pasakyti darbdaviui, kad atlyginimas neturėtų kilti vien todėl, kad pabrango buto nuoma ir žmogui reikia daugiau pinigų, bet todėl, kad žmogus yra pasirengęs imtis daugiau darbo ir tam jam reikia padidinti atlyginimą 15–20 %. Turime pasiruošti šiam pokalbiui. Turime galvoti apie atliktą darbą ir apie tą, kurį žmogus yra pasirengęs pasiūlyti", — sakė ji.

"Labai dažnai kandidatai ima šantažuoti darbdavį. Jie pradeda eiti į kitas įmones, žiūrėti į rinką ar net priimti darbo pasiūlymus, o tada darbdaviui pasakyti, kad kita įmonė pasiūlė daugiau pinigų. Kartais darbdavys kelia atlyginimą, kad išlaikytų darbuotoją. Tai vis dar yra žingsnis link išėjimo. Darbdavys jau iš to supras, kad tai nėra lojalus darbuotojas, ieškos jam pakaitalo", — teigė specialistė.

Tegai:
atlyginimas
Dar šia tema
COVID-19 tyrimai šią savaitę intensyviau bus vykdomi 11-oje didelės rizikos savivaldybių
Trys ES šalys vykdys stebimąjį skrydį virš Rusijos