Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid

Estijos prezidentė pareiškė, kad būtent šiuo metu Rusija yra "pavojinga"

(atnaujinta 16:35 2020.09.15)
Estijos vadovė ne kartą griežtai pasisakė prieš Maskvą. Kai kurie ekspertai pažymėjo, kad jos pozicija Rusijos Federacijos atžvilgiu yra labai prieštaringa

VILNIUS, rugsėjo 15 — Sputnik. Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid pareiškė, kad Rusija tapo "regionine rizika europiečiams". Apie tai ji pasakojo interviu "ERR" portalui.

"Tame ir slypi šis pavojus, kurį mes nuolat bandome paaiškinti savo Vakarų sąjungininkams. Dėl šios priežasties Rusija šiuo metu yra pavojinga — nes ji pati mato, kaip užsiveria jos galimybių langas", — sakė Estijos lyderė.

Anot jos, Rusijos Federacija esą ieško būdų, kaip "pažeisti Vakarų vienybę", paremtą bendromis šių šalių vertybėmis, ir bando ką nors pervilioti į savo pusę bent dėl ​​ekonominių priežasčių.

"Rusija visa tai daro žinodama, kad jos galimybių langas užsidaro, ir dabar kyla klausimas, kam jie bus pasiryžę, kad pasinaudotų šia galimybe, kol ji galutinai neišnyko. Bet, ko gero, ji jau visiškai išnyko", — sakė Kaljulaid.

Be to, pasak Estijos prezidentės, mintis apie tai, kad Rusijos Federacija nori išplėsti imperiją, yra "pasenęs mąstymas". Ji pareiškė, kad bet kurios imperijos plėtra ir išlaikymas yra susijęs su išlaidomis, kurioms Maskva nėra pasirengusi.

Taip pat ji pažymėjo, kad po situacijos Kryme daugelis manė, jog Rusija "užgrobs Ukrainą", tačiau taip neįvyko.

Baltijos šalių valdžia reguliariai pasisako prieš Rusiją, kaltina ją "agresija" ir šiuo pretekstu savo teritorijose dislokuoja vis daugiau NATO karių ir technikos. Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad neketina nieko pulti.

Kaljulaid ne kartą griežtai pasisakė prieš Maskvą. Tačiau tuo pat metu ji pareiškia apie dialogo svarbą "net su sunkiausiais partneriais", prie kurių, matyt, priskiriama Rusijos Federacija.

Interviu Sputnik Lietuva Estijos žmogaus teisių informacijos centro direktorius Aleksejus Semionovas pažymėjo, kad pati Kaljulaid nesupranta, kad apie Maskvą sako visiškai priešingus dalykus.

Pasak Semionovo, Estijos vadovė negali išsirinkti tarp Estijoje iškeliamų nacionalistinių nuotaikų ir Europoje jai įskiepyto dialogo troškimo. Be to, jis pažymėjo, kad Kaljulaid bando laikytis pragmatiško požiūrio į santykius su Rusija. Visi trys požiūriai daro jos teiginius gana prieštaringus.

Tegai:
santykiai su Rusija, Rusija, Kersti Kaljulaid, Estija
Dar šia tema
Latvija ir Estija nusprendė įvesti individualias sankcijas Baltarusijai
Rusija mano, kad JAV veiksmai per pratybas Estijoje yra labai pavojingi
Latvijos pasienis

Dėl COVID-19 Rucavos krašto gyventojai nustojo apsipirkti Palangoje

(atnaujinta 14:45 2020.09.25)
Lietuvai patekus į "geltonąjį sąrašą", Rucavos krašto gyventojai nebegali eiti apsipirkti į kaimyninę šalį

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Lietuvoje padidėjęs koronaviruso atvejų rodiklis apsunkino Rucavos krašto gyventojų gyvenimą, praneša Latvijos televizija LTV7.

Rucavos kraštas yra pietvakarinėje Latvijos dalyje, jo pietinė dalis ribojasi su Lietuva. Baltijos jūros pakrantėje yra dešimtys vasarnamių, kurių daugelis priklauso Lietuvos piliečiams. Čia yra poilsio centrai ir privatūs namai.

Nors lietuviai čia dažniausiai važiuoja pailsėti, Rucavos krašto gyventojai kasdien vyksta į Lietuvą apsipirkti. Lietuvos Palanga yra 20 km arčiau regiono centro nei Liepoja, tačiau apsipirkti kaimyninėje šalyje yra ne tik arčiau, bet ir pelningiau — Lietuvoje produktai, žemės ūkio technika ir gamybai naudojamos žaliavos yra pigesnės.

Tačiau pastaruoju metu Lietuvoje padidėjo COVID-19 atvejų skaičius, šalis įtraukta į "geltonąjį sąrašą". Grįžę iš Lietuvos Rucavos krašto gyventojai, kaip ir kiti latviai, turi laikytis 10 dienų saviizoliacijos.

Vietiniai gyventojai yra labai nepatenkinti šiuo reikalavimu.

Vasarą lietuviai į Rucavos kraštą atvyko pusantro karto dažniau nei pernai, sako Rucavos krašto tarybos vadovas Janis Veits. Tačiau dabar turizmo sezonas jau beveik baigėsi, o svečių yra mažiau. Tai teikia vilties, kad sumažės iš Lietuvos atvežtų koronaviruso atvejų.

"Mes norime saugiai vaikščioti į parduotuves savo rajone. Ir vaikščioti po teritoriją nerizikuodami užsikrėsti nereikalingomis ligomis. Kiekvieno piliečio pareiga yra tuo pasirūpinti", — aiškina jis.

Tačiau yra ir išimčių reikalavimuose dėl saviizoliacijos grįžus iš Lietuvos. Izoliuotis nereikia žmonėms, atliekantiems tarnybines pareigas, lankantiems švietimo įstaigas, ar tiems, kurie su gydytojo siuntimu vyksta į Lietuvą gauti medicinos paslaugų.

Latvijos sienos apsaugos tarnyba sakė, kad nevykdo jokios su COVID-19 susijusios kontrolės prie Latvijos sienų su kitomis Šengeno zonos šalimis. Bet tai vykdo Lietuvos ir Estijos pasieniečiai.

Kito Latvijos pasienio regiono — Valkos — gyventojams vyriausybė anksčiau padarė išimtį: Valkos gyventojai gali nesilaikyti 14 dienų savęs izoliacijos, jei nuolat kirs sieną su Estija ir nesikels už Valkos/Valgos administracinių teritorijų ribų. Tačiau Valkos/Valgos atveju siena tarp dviejų šalių eina tiesiai per miestą.

Tegai:
koronavirusas, Palanga, Lietuva, Latvija
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Keičiasi reikalavimai maitinimą savitarnos principu organizuojančioms gydymo įstaigoms
Dėl koronaviruso plitimo policija keičia darbo organizavimą
Geležinkelis, archyvinė nuotrauka

Estija energijos tranzito ateitį sieja su "Rail Baltica"

(atnaujinta 21:23 2020.09.24)
Šalies plėtros stebėsenos centro specialistai mano, kad geležinkelis yra raktas į jūrų transporto augimą

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Tradicinio energijos tranzito iš Rytų į Vakarus per Estijos uostus atkūrimas mažai tikėtinas, todėl Talinas priverstas ieškoti alternatyvų. Apie tai pranešė "ERR" portalas su nuoroda į šalies Plėtros stebėsenos centro ekspertus.

Specialistai pabrėžia, kad Estijai svarbus gabenimas jūra ir uostai. Ekspertai kaip vieną iš jo plėtros alternatyvų nurodo susisiekimą Šiaurės jūros keliu ir Adrijos jūros–Baltijos jūros koridoriaus pratęsimą.

"Nors Šiaurės jūros keliu gabenamos kiniškos prekės gali žymiai padidinti Estijos uostų apyvartą, jei jos ir toliau bus gabenamos į pietus per Suomijos geležinkelį, šio maršruto dalis atrodo abejotina dėl daugelio priežasčių", — praneša portalas.

Rytinės pakrantės uostai ypač aktyviai konkuruoja tarpusavyje dėl Kinijos krovinių. Kaip pažymėta straipsnyje, be Estijos uostų, čia yra keletas alternatyvų, o Rusijos Federacija turi geras galimybes nukreipti šiuos srautus į Kaliningradą.

"Ekspertai pažymi, kad regiono multimodaliniuose transporto koridoriuose ateinančiais dešimtmečiais uostams svarbiausia bus Adrijos jūros–Baltijos jūros koridoriaus pratęsimas iki Talino dėl geležinkelio "Rail Baltica". Tai padės pritraukti Suomijos tranzitinius krovinius, taip pat prisidės prie Estijos eksporto plėtros", — rašoma pranešime.

Ekspertai pažymi, kad Suomijos užsienio prekybos struktūra bus labai svarbi Estijos uostams. Jų nuomone, jūrų transporto augimo raktas yra geležinkelis, o plačiąja prasme — visa verslo ir investicijų aplinka.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

Tegai:
tranzitas, Estija, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Dar šia tema
Susisiekimo ministras: "Rail Baltica" turi būti įgyvendintas laiku
Ekspertas: Lietuva, Latvija ir Estija pinigų srityje viena kitai aršios priešės
Lenkija įvertino "Rail Baltica" progresą Lietuvoje

Savanore vakcinos nuo COVID-19 tyrimams tapo 81-erių Maskvos gyventoja

(atnaujinta 15:45 2020.09.27)
Moteris 40 metų dirbo slaugytoja, o dabar ji nusprendė padėti gydytojams surinkti išsamesnę informaciją apie vaisto poveikį vyresnio amžiaus žmonėms

Savanore vakcinos nuo COVID-19 tyrimams tapo 81-erių Maskvos gyventoja Zinaida Pasečnik.

Pensininkė pasidalino, kad 40 metų dirbo slaugytoja. Moteris pasakojo, kad 1960 m. jai teko masiškai skiepyti Maskvos gyventojus ir kovoti su raupų protrūkiu mieste.

Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl Pasečnik nusprendė savanoriauti ir padėti gydytojams rinkti išsamesnę informaciją apie vaisto poveikį vyresnio amžiaus žmonėms.

Pati pensininkė niekada nebijojo skiepų, net vaikystėje. Dabar ji nori savo pavyzdžiu parodyti, kad čia nėra nieko blogo. Pasečnik paragino pasiskiepyti ir nieko nebijoti.

Rusija užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną COVID-19 prevencijai, kurią kartu su Rusijos tiesioginių investicijų fondu sukūrė Gamalėjaus nacionalinis epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras.

Šią savaitę pirmoji vaisto partija buvo išleista į civilinę apyvartą, prasidėjo trečiasis klinikinių tyrimų etapas. Pasak Rusijos sveikatos apsaugos ministro Michailo Muraškos, jau surinkta daugiau nei 30 tūkstančių savanorių. Jų stebėjimui sukurtas naujas formatas, įskaitant mobilią programą, leidžiančią tiesiogiai kontaktuoti pacientui ir vakcinos kūrėjui.

Platesnė vakcinacija nuo COVID-19 prasidės didėjant gamybai ir kaupiant poregistracinių saugumo tyrimų metu gautą informaciją, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Rusija
Dar šia tema
Lingienė iškritikavo Raseinių renginio, kuriame kilo COVID-19 židinys, organizatorius
Kuriant vakciną Gamalėjaus centre įvyko kibernetinės atakos  
Lietuvoje patvirtinta 90 naujų koronaviruso atvejų