Latvijos pasienis

Dėl COVID-19 Rucavos krašto gyventojai nustojo apsipirkti Palangoje

(atnaujinta 14:45 2020.09.25)
Lietuvai patekus į "geltonąjį sąrašą", Rucavos krašto gyventojai nebegali eiti apsipirkti į kaimyninę šalį

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Lietuvoje padidėjęs koronaviruso atvejų rodiklis apsunkino Rucavos krašto gyventojų gyvenimą, praneša Latvijos televizija LTV7.

Rucavos kraštas yra pietvakarinėje Latvijos dalyje, jo pietinė dalis ribojasi su Lietuva. Baltijos jūros pakrantėje yra dešimtys vasarnamių, kurių daugelis priklauso Lietuvos piliečiams. Čia yra poilsio centrai ir privatūs namai.

Nors lietuviai čia dažniausiai važiuoja pailsėti, Rucavos krašto gyventojai kasdien vyksta į Lietuvą apsipirkti. Lietuvos Palanga yra 20 km arčiau regiono centro nei Liepoja, tačiau apsipirkti kaimyninėje šalyje yra ne tik arčiau, bet ir pelningiau — Lietuvoje produktai, žemės ūkio technika ir gamybai naudojamos žaliavos yra pigesnės.

Tačiau pastaruoju metu Lietuvoje padidėjo COVID-19 atvejų skaičius, šalis įtraukta į "geltonąjį sąrašą". Grįžę iš Lietuvos Rucavos krašto gyventojai, kaip ir kiti latviai, turi laikytis 10 dienų saviizoliacijos.

Vietiniai gyventojai yra labai nepatenkinti šiuo reikalavimu.

Vasarą lietuviai į Rucavos kraštą atvyko pusantro karto dažniau nei pernai, sako Rucavos krašto tarybos vadovas Janis Veits. Tačiau dabar turizmo sezonas jau beveik baigėsi, o svečių yra mažiau. Tai teikia vilties, kad sumažės iš Lietuvos atvežtų koronaviruso atvejų.

"Mes norime saugiai vaikščioti į parduotuves savo rajone. Ir vaikščioti po teritoriją nerizikuodami užsikrėsti nereikalingomis ligomis. Kiekvieno piliečio pareiga yra tuo pasirūpinti", — aiškina jis.

Tačiau yra ir išimčių reikalavimuose dėl saviizoliacijos grįžus iš Lietuvos. Izoliuotis nereikia žmonėms, atliekantiems tarnybines pareigas, lankantiems švietimo įstaigas, ar tiems, kurie su gydytojo siuntimu vyksta į Lietuvą gauti medicinos paslaugų.

Latvijos sienos apsaugos tarnyba sakė, kad nevykdo jokios su COVID-19 susijusios kontrolės prie Latvijos sienų su kitomis Šengeno zonos šalimis. Bet tai vykdo Lietuvos ir Estijos pasieniečiai.

Kito Latvijos pasienio regiono — Valkos — gyventojams vyriausybė anksčiau padarė išimtį: Valkos gyventojai gali nesilaikyti 14 dienų savęs izoliacijos, jei nuolat kirs sieną su Estija ir nesikels už Valkos/Valgos administracinių teritorijų ribų. Tačiau Valkos/Valgos atveju siena tarp dviejų šalių eina tiesiai per miestą.

Tegai:
koronavirusas, Palanga, Lietuva, Latvija
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (458)
Dar šia tema
Keičiasi reikalavimai maitinimą savitarnos principu organizuojančioms gydymo įstaigoms
Dėl koronaviruso plitimo policija keičia darbo organizavimą
Raktai, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas papasakojo, kaip antroji COVID-19 banga paveiks Baltijos šalių būsto rinką

(atnaujinta 17:11 2020.10.31)
Prognozuojama, kad kylanti antroji COVID-19 pandemijos banga gali pristabdyti būsto rinkos aktyvumą Baltijos šalyse

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Kaip Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinka atlaikė pirmąją koronaviruso bangą ir kaip gali sureaguoti į antrąją, papasakojo "Swedbank" vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

Balandžio ir gegužės mėnesiais Baltijos šalių rinkos aktyvumas, kaip ir šalių ekonomikos bendrąja prasme, pasiekė dugną. Pavasarį vienas iš bendrų visų trijų Baltijos šalių rinkų bruožų buvo staigus sandorių skaičiaus kritimas — sandorių skaičius Vilniuje, Rygoje ir Taline buvo apie 40 proc. žemesnis nei metų pradžioje. 

"Įprasta, kad paklausai smarkiai krentant, neišvengiamai turi kristi ir būsto kainos, tačiau šįkart taip neįvyko. Kovo-balandžio mėnesiais visose trijose sostinėse kainos krito tik šiek tiek, ir kainų mažėjimas buvo labiau pastebimas tarp senos statybos butų", — pasakoja Šimkus. 

Vilniuje labiau nukentėjo investiciniai butai, naudojami trumpalaikei nuomai. Karantinas, tikėtina, pristabdė didesnį kainų kritimą — žmonės dėl ribojimų tiesiog negalėjo atlikti sandorių. 

"Swedbank" ekonomistai skaičiuoja, kad vasaros pabaigoje būsto kainos visose trijose Baltijos sostinėse buvo viršijusios praėjusių metų lygį, ir tai didžiąja dalimi koreliavo su bendru ekonomikos atsparumu. 

Latvijos ekonomika nuo pandemijos nukentėjo daugiausiai, ir Rygos būsto kainos buvo vos 0,3 proc. aukštesnės nei prieš metus. Tuo tarpu Taline būstas per tą patį laikotarpį pabrango daugiau nei 7 proc., o Vilniuje beveik 10 proc.

Būsto kainų pokyčiai atsiliepė ir būsto įperkamumui. Taline ir Vilniuje sulėtėjus atlyginimų augimui, būsto įperkamumo indeksas mažėjo ir siekė, atitinkamai, 147 ir 131 punktus. Rygoje būstas ir iki tol buvęs labiausiai įperkamas ūgtelėjo dar labiau iki beveik 181 punkto. 

Laisvėjant karantino sąlygoms ir gerėjant gyventojų lūkesčiams, normalizavosi ir būsto rinkos aktyvumas. Rudens pradžioje per mėnesį parduodamų būstų skaičius jau buvo pasiekęs praėjusių metų lygį.

Kas būsto rinkos laukia ateityje? 

"Swedbank" ekonomistai prognozuoja, kad kylanti antroji pandemijos banga, tikėtina, pristabdys būsto rinkos spurtą Baltijos šalyse. Augantys judėjimo ribojimai atvėsins šalių ekonomikų augimą ir gyventojų lūkesčius. 

"Smūgis gyventojų pasitikėjimui ir ūkiui gal ir nebus toks stiprus kaip pavasarį, tačiau tiek rinkos aktyvumas, tiek ir kainų augimas turėtų padaryti pauzę", — rašo Šimkus. 

Tuo tarpu jis pažymi, kad visos trys Baltijos šalys, palaikant Europos centriniam bankui, turi daug fiskalinės manevro laisvės padėti verslams ir gyventojams. Pavasarį nemaža dalis pagalbos priemonių strigo dėl nepatyrimo, ir šįkart, reikalui esant, vyriausybės pagalbą jau galėtų pritaikyti greičiau ir tikslingiau, mano ekspertas.

Tikėtina, kad artimiausią pusmetį dėl didelio neapibrėžtumo būsto kainos ir rinkos aktyvumas gali susvyruoti, tačiau žymesnės griūties laukti neverta, apibendrina ekonomistas.

Tegai:
ekonomika, COVID-19, rinka, Baltijos šalys
Estijos pasienis, archyvinė nuotrauka

Europos Komisija priminė Estijai apie mokesčio įvažiavimą į Rusiją neteisėtumą

(atnaujinta 16:41 2020.10.31)
Anksčiau Talinas įvedė mokestį už vietos rezervavimą eilėje ir privalomą išvažiavimą per laukimo zoną prieš išvykstant automobiliu į Rusijos Federacijos teritoriją

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Europos Komisija vėl priminė Estijai, kad mokestis už vietos rezervavimą eilėje ir naudojimąsi laukimo erdve prie Estijos ir Rusijos sienos pažeidžia Šengeno sienų kodekso taisykles, Estijos valdžia su pretenzijomis nesutinka, penktadienį sakė šalies Vidaus reikalų ministerijos vadovas Martas Helmė.

Europos Komisija mano, kad Estija turėtų atšaukti papildomas sąlygas, nustatytas kertant išorės sausumos sienas, išvažiuojant iš ES. Mokestis už vietos rezervavimą eilėje ir išvažiavimą per privalomą laukimo zoną prieš išvykstant automobiliu iš Estijos į Rusiją galioja nuo 2011 metų.

Pasak ministro, VRM susipažins su Europos Komisijos atsiųstu laišku, kad artimiausiais mėnesiais suformuotų savo poziciją šiuo klausimu. Helmė pažymėjo, kad ginčas su EK tęsiasi jau daugelį metų ir šalys nesutaria.

"Estija laikosi nuomonės, kad transporto priemonių įvažiavimo į pasienio kontrolės punktus organizavimas ir eismo pervažiavimo greitkelyje esančių eismo eilių organizavimas, laukimo zonos aptarnavimas ir rinkliavos už šias paslaugas rinkimas yra susiję su eismo valdymu ir yra transporto sektoriaus sferos. Jie nėra susiję su pasienio kontrole, patruliavimu ir stebėjimu. Taigi, Estijos įvesta tvarka ir priemonės nėra susijusios su Šengeno sienų taisyklių reguliavimu ir negali joms prieštarauti", — cituoja Helmę RIA Novosti.

Kaip pranešama, 2016 metų gegužės mėnesį Europos Komisija Estijai išsiuntė oficialų laišką, o 2019 metų sausio mėnesį — pagrįstą išvadą. Gautas atsakymas buvo nepatenkinamas, ir nors komisijos vizito metu buvo pastebėti tam tikri sienos kirtimo organizavimo pokyčiai, Europos Komisijos teigimu, teisinė padėtis nepasikeitė. Šiuo klausimu Europos Komisija penktadienį Estijos valdžios institucijoms išsiuntė papildomą laišką su oficialiu pranešimu.

Estija turi du mėnesius informuoti EK apie visas priemones, kurių buvo imtasi norint tinkamai įgyvendinti atitinkamas Šengeno sienų kodekso nuostatas. Priešingu atveju Europos Komisija gali svarstyti galimybę tęsti administracinę procedūrą.

Tegai:
pasienis, Rusija, Europos Komisija, Estija
Data

Kokia šiandien diena: lapkričio 1-osios šventės

(atnaujinta 19:14 2020.10.31)
Nuo lapkričio 1 dienos iki metų galo lieka 60 dienų, dienos ilgis — 09 val. 26 min. Savo vardadienį švenčia Andrius, Emerikas, Floribertas, Milvydė, Žygaudas

Lapkričio 1 yra 305-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 306-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 60 dienų.

2020 metų lapkričio 1 dieną saulė teka 07:19, leidžiasi 16:45, dienos ilgis — 09 val. 26 min.

Visų šventųjų diena

Visoje Europoje žmonės nuo senų laikų tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu, pastarųjų pagalba savo artimiesiems. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį. Tad ne veltui lapkričio pradžioje minimos net dvi vėlių minėjimo šventės. Lapkričio 1-ąją — Visų šventųjų diena, lapkričio 2-ąją — Vėlinės.

Pirmoji šventė skirta paminėti žmonėms, po mirties paskelbtiems šventaisiais. Tikima, kad šventieji padeda žmonėms, jei jiems meldiesi.

Lapkričio 1 d. Bažnyčia visada skelbė privaloma švente, Vėlinės kai kur Europoje yra darbo, kai kur — nedarbo diena. Prasidėjus Atgimimui, Lietuvoje 1990 m. vasario 9 d. priimtas įstatymas, pagal kurį lapkričio 1-oji paskelbta nedarbo diena. Vėlinės minėtina švente (tačiau darbo diena) paskelbtos 1990 m. spalio 23 d.

Pasaulinė veganų diena

Lapkričio 1-oji paskelbta Pasauline veganų diena. 1994 metais Didžiosios Britanijos veganų bendruomenei suėjo 50 metų.

Veganai — žmonės, kurie maitinasi vien augalinės kilmės maistu. Nuo vegetarų jie skiriasi tuo, kad nevalgo netgi žuvies, kiaušinių, pieno. Jų maisto racioną sudaro vaisiai, uogos, daržovės, grūdai, riešutai, grybai. Tiesa, gydytojai diskutuoja apie tai, ar tokia mityba yra visavertė, jų manymu, veganams vertėtų vartoti įvairių maisto papildų, nors šie teigia, kad tai tikrai nereikalinga.

Tarptautinė kovos su narkomanija diena

1987 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė birželio 26-ąją Tarptautinė kovos su narkomanija diena.

Ši diena skirta paskatinti kovą su narkomanija, išlaisvinti visuomenę iš priklausomybės nuo kvaišalų. Kasmet narkotikus vartojančių žmonių amžius vis jaunėja.

Narkotikai — tai cheminės medžiagos, sukeliančios centrinės nervų sistemos intoksikaciją (apnuodijimą) ar panašų psichinių funkcijų pokytį. Narkomanija — tai liga, kuri atsiranda dėl trumpalaikio ar sistemingo narkotinių medžiagų vartojimo.

Šiandien savo vardadienį švenčia Andrius, Emerikas, Floribertas, Milvydė, Žygaudas.

Ši diena istorijoje

1512 metais pirmą kartą Vatikane viešai eksponuoti Mikelandželo kūriniai.

1695 — veiklą pradėjo pirmasis bankas Škotijoje — "The Bank of Scotland".

Šią dieną 1755 metais žemės drebėjimo aukomis Lisabonoje tapo mažiausiai 60 000 gyventojų; stichijos metu buvo sugriauti du trečdaliai miesto.

1894 — mirė Rusijos caras Aleksandras III, šalies monarchu tapo Nikolajus II.

1936 — Benitas Musolinis paskelbė Romos-Berlyno sąjungą.

1945 metais britai pranešė, kad nacių lyderis Adolfas Hitleris nusižudė savo bunkeryje Berlyne.

1979 — gimė lenkų kilmės Lietuvos krepšininkai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai.

Šią dieną 1993 metais įsigaliojo Mastrichto sutartis, sukūrusi Europos Sąjungą.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai