Ryga, archyvinė nuotrauka

"Mes nesame Rusijos gubernija": Latvijoje paskelbta apie pažeminimą dėl kalbos

(atnaujinta 10:25 2020.09.29)
Latvijos Seimo narys pasipiktino dėl Rygos miesto tarybos atstovės pasisakymo apie rusų kalbos svarbą šalies gyventojams

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Straipsnyje "Latvijas Avize" Latvijos Saeimos narys Atis Leinšas griežtai pasmerkė Rygos miesto tarybos parlamentarę Antoniną Nenaševą iš "Progresyviųjų" partijos už svarbaus rusų kalbos vaidmens valstybėje pripažinimą.

Straipsnio autorius mano, kad toks pareiškimas gali rodyti, jog "Progresyvieji" perėmė estafetę iš buvusio Rygos mero Nilo Ušakovo, "kuris su rusais kalbėjo tik rusiškai". Jis ragino nepalaikyti ir neplėtoti mito, kad "bendravimas rusų kalba yra būtinas visiems rusams".

"Mes gyvename nacionalinėje valstybėje, o ne Rusijos gubernijoje: kodėl mes vis dar pripratę prie tokio pažeminimo?" — pasakė Leinšas.

Saeimos narys tvirtina, kad būtent dėl ​​"rusinimo politikos" Latvija vis dar nėra suvokiama kaip NATO ir Europos Sąjungos šalis. Leinšas minėjo, kad Nenaševa taip pat atkreipė dėmesį į anglų kalbos vaidmenį Latvijoje, tačiau dėl tokio palyginimo jis pasipiktino, nes, jo žodžiais tariant, šiuo atveju "nekalbame apie turistus".

Dabar Latvijoje yra tik viena valstybinė kalba — latvių. Rusiškai kalba beveik 40 procentų gyventojų, tačiau ji turi užsienio kalbos statusą.

Daugelis Latvijos piliečių nacionalistų dažnai pasipiktinę tuo, kad parduotuvėse galima rasti rusiškų užrašų, o viešose vietose — išgirsti rusų kalbą.

Neseniai Latvijoje kilo skandalas, kuomet latvis užsipuolė lietuvę, kuri išdrįso būdama kaimyninėje šalyje užduoti klausimą rusų kalba.

Pagal Latvijoje priimtą įstatymą, 2020 metais visas vidurinis išsilavinimas vyksta tik latvių kalba. Taip pat nuo rugsėjo 1 dienos visose respublikos ikimokyklinio ugdymo įstaigose latvių kalba turėtų būti vartojama kaip pagrindinė vaikams nuo penkerių metų.

Rusų kalba Europos Sąjungoje
© Sputnik
Rusų kalba Europos Sąjungoje
Tegai:
rusų kalba, Latvija
Dar šia tema
Lietuva yra pasirengusi sekti Latvijos pavyzdžiu — uždrausti RT kanalų transliaciją
Latvijos parlamentaras paragino derėtis "nekenčiama rusų kalba"
"Užsipuolė rėkdamas": latvis išgąsdino lietuvę, kalbėjusią rusiškai
Vilnius

Ekspertas: jei laimės Baidenas, Baltijos šalimis dar labiau manipuliuos

(atnaujinta 15:18 2020.10.22)
Baltijos šalys yra pasaulio politikos užkampyje, tačiau tikėtina, jog Baltųjų rūmų vadovas gali jas panaudoti savo tikslams, mano ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Jei JAV prezidento rinkimus laimės Džo Baidenas, greičiausiai JAV ir Rusijos santykiai pablogės ir tam tikroms šalims, bus daromas spaudimas. Ne išimtis ir Baltijos šalys, kurios tam ir bus naudojamos, interviu Sputnik Lietuva sakė Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas.

"Pirma, ten galima dislokuoti amerikiečių ginklus. Antra, galima panaudoti šių šalių balsą ES, suteikiant šių šalių vadovams tam tikrą finansinę paramą, formuojant ten į JAV orientuotą elitą. Iš ten bus galima inicijuoti daugybę bylų prieš Rusiją. Jau seniai Baltijos šalys imasi idėjos reikalauti iš Rusijos kompensacijos už "okupaciją", kurią neva įvykdė sovietinis režimas. Tai galima paaštrinti. <...> Šios šalys toli gražu netampa politikos centru. Jos taps marionetėmis, kurias kažkas kada nors kažkur tampys už siūlų", — sakė jis.

Kandidatas į JAV prezidentus Džo Baidenas žada tvirtą paramą Baltijos šalims, jei jis laimės rinkimus, kaip paaiškėjo iš jo politinio dokumento. Barako Obamos prezidentavimo metu jis buvo atsakingas už saugumą Baltijos regione.

Jei Baidenas taps prezidentu, jis pasius "tvirtą žinią Rusijai: negąsdinkite NATO narių". Pažymima, kad pati žinia kontrastuoja su dabartinio Amerikos lyderio Donaldo Trampo politika, kuris "abejoja ​​aljanso su NATO verte".

Tegai:
Džo Baidenas, JAV, Baltijos šalys
Dar šia tema
Estijos VRM palygino Putiną su vaistininku, sveriančiu viską ant svarstyklių
Baidenui pralaimėjus nepavyks apkaltinti rusų
Trampas pajuokavo, kad amerikiečiai Rusijoje laikomi "trenktais"
Briedis, archyvinė nuotrauka

Rygos policija visą dieną gaudė briedį, tačiau nesėkmingai

(atnaujinta 21:22 2020.10.21)
Bendrovė "Latvijas dzelzceļš" pasinaudojo briedžio apsilankymu mieste socialinei reklamai ir paprašė piliečių būti atsargesnių prie geležinkelio bėgių

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Į Rygą nuklydęs briedis visą dieną bėginėjo nuo Valstybės policijos pareigūnų, praneša Sputnik Latvija.

Pranešimą apie tai, kad Grizinkalno parke buvo pastebėtas briedis, pareigūnai gavo 8:40 val. Iš ten briedis nužygiavo į Rygos centrinę stotį, kurios sargybiniai nesėkmingai bandė pagauti gyvūną ant platformų.

"Latvijas dzelzceļš" kameros užfiksavo, kaip briedis geležinkelio tiltu kirto Dauguvą, o jį lėtai sekė keleivinis traukinys.

Vėliau briedis dingo tarp medžių Zakusalos saloje, prie Latvijos televizijos pastato. Sutemus paiešką buvo nutarta nutraukti. Kur briedis dabar, pareigūnai nežino ir ragina gyvūną pastebėjusius piliečius pranešti apie tai policijai.

Bendrovė "Latvijas dzelzceļš" panaudojo briedžio apsilankymą mieste socialinei reklamai, o socialiniuose tinkluose paskelbė gyvūno kadrus su kreipiniu: "Nebūk briedis, sulėtink prie bėgių!"

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius juokais parašė "Twitter", kad policija greičiausiai persekiojo briedį, nes jis vaikščiojo po miestą be kaukės.

Tegai:
briedis, Latvija, Ryga
Dar šia tema
Politologas: Latvijos gyventojai praranda susidomėjimą situacija Baltarusijoje
Latvija paliko Ukrainą be humanitarinės pagalbos, bijodama COVID-19
Latvijos prezidentas ragina jaunus žmones sugalvoti naujų žodžių, jei jų nepakanka
Seimo rinkimai, archyvinė nuotrauka

2020-ųjų Seimo rinkimų II turas: pagrindiniai faktai. reikia žinoti apie balsavimą

(atnaujinta 22:42 2020.10.24)
Per antrąjį Seimo rinkimų turą Lietuvos piliečiai turės išrinkti dar 68 parlamento narius

Spalio 25 dieną Lietuvoje vyksta pakartotinis balsavimas Seimo rinkimuose. Pirmasis turas vyko spalio 11 dieną. Lietuvos piliečiai išrinko daugiau nei pusę 2020–2024 metų Seimo kadencijos narių — kandidatai jau gavo 73 mandatus. Šiandien renkami dar 68 Seimo nariai.

Balsavimas vyks nuo 07:00 iki 20:00. Rizikos grupėje esantiems rinkėjams patariama eiti balsuoti ryto valandomis, tai yra nuo 07:00 iki 09:00, kai balsavimo vietose yra mažiau žmonių.

Išankstinis balsavimas vyko spalio 19–22 dienomis, o balsavimas namuose — spalio 23–24 dienomis. Rinkėjų aktyvumas per išankstinį balsavimą buvo 9,81 proc.

Antrajame ture vienmandatėse apygardose varžysis du daugiausiai balsų per pirmąjį turą surinkę kandidatai. Kandidatas laimi jau pirmajame ture, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 proc. tos apygardos rinkėjų ir kandidatas surinko per 50 proc. balsų arba su mažiau kaip 40 proc. aktyvumu gavęs ne mažiau kaip penktadalį visų tos rinkimų apygardos rinkėjų balsų.

Pirmajame ture konservatorių partija "Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" laimėjo 23 mandatus iš 141. Antrojoje vietoje yra valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (16 mandatų). Iš viso į parlamentą pateko šešios partijos, įveikusios penkių procentų barjerą.

Antrajame ture dalyvaus 136 kandidatai. Antrojo rinkimų turo nebus trijose apygardose: Šalčininkų–Vilniaus, Medininkų ir Antakalnio. Jose laimėtojai paaiškėjo per pirmąjį turą — atitinkamai į Seimą jau pateko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai Beata Petkevič, Česlavas Olševskis ir konservatorių atstovė Ingrida Šimonytė

Iš viso į antrąjį Seimo rinkimų turą pateko 99 vyrai ir 37 moterys.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) patvirtintuose rinkėjų sąrašuose yra 2 mln. 449 tūkst. 683 balso teisę turintys piliečiai. Prieš ketverius metus rinkėjų sąraše buvo 2 mln. 504 tūkst. 267 rinkėjai, 2012 metų Seimo rinkimuose balsavimo teisę turėjo 2 mln. 442 tūkst. 587 rinkėjai.

Seimo rinkimams organizuoti ir vykdyti Lietuvos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir administracinį teritorinį padalijimą. Pagal sąrašus Seimo nariai renkami 70 apygardų. Šiuose rinkimuose pirmą kartą sudaryta atskira apygarda užsienio lietuviams — Pasaulio lietuvių apygarda.

2016 metų Seimo rinkimuose nugalėjo partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga". Remiantis gyventojų apklausa, ji turi galimybę vėl sulaukti didžiausios gyventojų paramos. Tačiau opozicinė partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai", kuriai gyventojai anksčiau atliktose apklausose dažniau reiškė palaikymą, yra reikšminga konkurentė.

Šias metais Lietuvos piliečiai rinka 13-ąjį Seimą, tačiau po nepriklausomybės atkūrimo tai yra aštunti eiliniai rinkimai. 

Seimų numeracija skaičiuojama nuo XX amžiaus pirmosios pusės, 1920–1940 metais veikusių I–IV Seimų, 1920–1922 metais veikęs Steigiamasis Seimas neskaičiuojamas. Nepriklausomybę atkūrusi Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas dirbo 1990–1992 metais.

Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
© Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai:
Seimas, Lietuva, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020