Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas

Makronas pareiškė norą stiprinti strateginį dialogą su Baltijos šalimis

(atnaujinta 17:35 2020.09.30)
Prancūzijos lyderis trečiadienį lankosi Latvijoje. Anksčiau jis lankėsi Lietuvoje, kur susitiko su šalies vadovu Gitanu Nausėda

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Vizito Latvijoje metu Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė norą sustiprinti strateginį dialogą tarp Paryžiaus ir Baltijos šalių. Transliacija vyko portale "Tvnet.lv".

"Buvo nuspręsta sukurti trijų Baltijos šalių ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrų bendradarbiavimą, kurio metu ateityje būtų galima aptarti aktualius klausimus", — sakoma pranešime.

Makronas taip pat išreiškė norą skatinti dvišalius santykius ir stiprinti bendradarbiavimą 5G, kvantinių ir kitų kylančių technologijų srityje.

Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinšas savo ruožtu teigė, kad Paryžius ir Ryga turi daug bendro, jie taip pat dirba Europos lygmeniu klimato politikos srityje, stiprina Europą ir kovoja su dezinformacija.

Официальный визит президента Франции Эммануэля Макрона с супругой Брижит Макрон
© Sputnik / Sergey Melkonov
Oficialus Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono vizitas su žmona Bridžit Makron

Kaip pranešė Sputnik Latvija, taip pat savo kelionės metu Makronas paragino atnaujinti dialogą su Rusija.

"Mes nesame naivūs, tačiau turime atnaujinti dialogą su Rusija, kad prireikus rastume sprendimus", — sakė Prancūzijos lyderis.

Prancūzijos prezidentas pabrėžė, kad "dialogas su kaimynine valstybe nepakenks Europos istorijai".

Anksčiau Makronas lankėsi Lietuvoje, kur susitiko su šalies vadovu Gitanu Nausėda. Be to, šalyje jis susitiko su buvusia kandidate į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja.

Prancūzijos prezidentas ne kartą pareiškė, kad Europa turėtų bendradarbiauti su Rusija siekiant taikos Europoje. Per pastaruosius metus Makronas bandė sumažinti nepasitikėjimą tarp Maskvos ir Vakarų, norėdamas pasinaudoti Rusijos Federacijos parama sprendžiant sudėtingiausius tarptautinės politikos klausimus.

Interviu Sputnik Lietuva politologas Dmitrijus Solonikovas sakė, kad šiuo metu svarbus klausimas yra konkurencija tarp Vokietijos ir Prancūzijos. Eksperto teigimu, Prancūzijos lyderis Emanuelis Makronas turi daugiau laisvės veikti, nes artėjant Bundestago rinkimams Vokietija praranda stabilią retoriką užsienio politikoje.

Tegai:
Latvija, Gitanas Nausėda, Rusija, Baltijos šalys, Prancūzija, Emanuelis Makronas
Dar šia tema
Pavilionis Tomaševskį pavadino "Kremliaus idiotu"
Pritarta siūlymui lengvinti sąskaitų atidarymą Lietuvoje trečiųjų šalių įmonėms
Vilnius

Ekspertas: jei laimės Baidenas, Baltijos šalimis dar labiau manipuliuos

(atnaujinta 15:18 2020.10.22)
Baltijos šalys yra pasaulio politikos užkampyje, tačiau tikėtina, jog Baltųjų rūmų vadovas gali jas panaudoti savo tikslams, mano ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Jei JAV prezidento rinkimus laimės Džo Baidenas, greičiausiai JAV ir Rusijos santykiai pablogės ir tam tikroms šalims, bus daromas spaudimas. Ne išimtis ir Baltijos šalys, kurios tam ir bus naudojamos, interviu Sputnik Lietuva sakė Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas.

"Pirma, ten galima dislokuoti amerikiečių ginklus. Antra, galima panaudoti šių šalių balsą ES, suteikiant šių šalių vadovams tam tikrą finansinę paramą, formuojant ten į JAV orientuotą elitą. Iš ten bus galima inicijuoti daugybę bylų prieš Rusiją. Jau seniai Baltijos šalys imasi idėjos reikalauti iš Rusijos kompensacijos už "okupaciją", kurią neva įvykdė sovietinis režimas. Tai galima paaštrinti. <...> Šios šalys toli gražu netampa politikos centru. Jos taps marionetėmis, kurias kažkas kada nors kažkur tampys už siūlų", — sakė jis.

Kandidatas į JAV prezidentus Džo Baidenas žada tvirtą paramą Baltijos šalims, jei jis laimės rinkimus, kaip paaiškėjo iš jo politinio dokumento. Barako Obamos prezidentavimo metu jis buvo atsakingas už saugumą Baltijos regione.

Jei Baidenas taps prezidentu, jis pasius "tvirtą žinią Rusijai: negąsdinkite NATO narių". Pažymima, kad pati žinia kontrastuoja su dabartinio Amerikos lyderio Donaldo Trampo politika, kuris "abejoja ​​aljanso su NATO verte".

Tegai:
Džo Baidenas, JAV, Baltijos šalys
Dar šia tema
Estijos VRM palygino Putiną su vaistininku, sveriančiu viską ant svarstyklių
Baidenui pralaimėjus nepavyks apkaltinti rusų
Trampas pajuokavo, kad amerikiečiai Rusijoje laikomi "trenktais"
Briedis, archyvinė nuotrauka

Rygos policija visą dieną gaudė briedį, tačiau nesėkmingai

(atnaujinta 21:22 2020.10.21)
Bendrovė "Latvijas dzelzceļš" pasinaudojo briedžio apsilankymu mieste socialinei reklamai ir paprašė piliečių būti atsargesnių prie geležinkelio bėgių

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Į Rygą nuklydęs briedis visą dieną bėginėjo nuo Valstybės policijos pareigūnų, praneša Sputnik Latvija.

Pranešimą apie tai, kad Grizinkalno parke buvo pastebėtas briedis, pareigūnai gavo 8:40 val. Iš ten briedis nužygiavo į Rygos centrinę stotį, kurios sargybiniai nesėkmingai bandė pagauti gyvūną ant platformų.

"Latvijas dzelzceļš" kameros užfiksavo, kaip briedis geležinkelio tiltu kirto Dauguvą, o jį lėtai sekė keleivinis traukinys.

Vėliau briedis dingo tarp medžių Zakusalos saloje, prie Latvijos televizijos pastato. Sutemus paiešką buvo nutarta nutraukti. Kur briedis dabar, pareigūnai nežino ir ragina gyvūną pastebėjusius piliečius pranešti apie tai policijai.

Bendrovė "Latvijas dzelzceļš" panaudojo briedžio apsilankymą mieste socialinei reklamai, o socialiniuose tinkluose paskelbė gyvūno kadrus su kreipiniu: "Nebūk briedis, sulėtink prie bėgių!"

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius juokais parašė "Twitter", kad policija greičiausiai persekiojo briedį, nes jis vaikščiojo po miestą be kaukės.

Tegai:
briedis, Latvija, Ryga
Dar šia tema
Politologas: Latvijos gyventojai praranda susidomėjimą situacija Baltarusijoje
Latvija paliko Ukrainą be humanitarinės pagalbos, bijodama COVID-19
Latvijos prezidentas ragina jaunus žmones sugalvoti naujų žodžių, jei jų nepakanka
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Astravo AE gavo leidimą pradėti elektros gamybą pirmajame bloke

(atnaujinta 14:17 2020.10.24)
Astravo AE pirmojo energijos bloką planuojama pradėti eksploatuoti 2021 metų pirmąjį ketvirtį, antrojo – 2022 metais

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerija penktadienį pranešė suteikusi leidimą Astravo atominei elektrinei pradėti elektros gamybą pirmajame bloke, praneša spaudos tarnyba.

Šis sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus Branduolinės ir radiacinės saugos departamento ("Gosatomnadzor") atliktų ekspertizių dokumentus ir padarius išvadą, kad jėgainę yra saugu paleisti ir kad ji pasiruošusi pradėti elektros gamybą.

Astravo AE bloko paleidimą sudaro keli etapai: paleidimo derinimo darbai, fizinis paleidimas, energetinis paleidimas, bandomoji-pramoninė eksploatacija.

Prieš išduodant licenciją Baltarusijos AE, numatomi vieši klausymai, kuriuose elektrinės vadovybė ir pareigūnai praneš saugos patikrinimo rezultatus bei pareiškėjo atitikties licencijos reikalavimams vertinimą.

Kaip anksčiau pasakė Baltarusijos energetikos ministras Viktoras Karankevičius, lapkritį prasidės pirmojo bloko energetinis paleidimas, tai yra, pirmųjų kilovatvalandžių gamyba su jų pristatymu į šalies energetinę sistemą. Energijos bloką planuojama pradėti eksploatuoti 2021 metų pirmąjį ketvirtį.

Tip tarpu antrajame BelAE energijos bloke statybos ir montavimo darbai užbaigti 75 proc., atliekami individualūs pagrindinių technologinių įrenginių bandymai. Pasak Baltarusijos ministro, bloką planuojama pradėti eksploatuoti 2022 metais.

Baltarusijos AE statyba

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Lietuva nuo pat BelAE statybos pradžios priešinosi projektui.

Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Baltarusija planuoja paleisti Astravo AE lapkričio 7 dieną
Ekspertas: Lietuva kovoja su Astravo AE kaip Don Kichotas su vėjo malūnais
Jodo tabletės prieš Astravo AE