Talinas, archyvinė nuotrauka

Estijos URM papasakojo, kokiomis sąlygomis bus atkurtas "Baltijos burbulas"

(atnaujinta 20:34 2020.10.04)
Banguota COVID-19 eiga gali trukti iki pavasario, todėl ilgalaikėje perspektyvoje būtina peržiūrėti apribojimus, sako respublikos Užsienio reikalų ministerijos vadovas Urmas Reinsalu

VILNIUS, spalio 4 — Sputnik. Vadinamojo "Baltijos burbulo" atkūrimas reikalauja respublikų sveikatos priežiūros ekspertų koordinacijos bei vieningos epidemiologinės "plynaukštės", sako Estijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Urmas Reinsalu.

Anot ministro, banguota COVID-19 eiga gali trukti iki pavasario, todėl ilgalaikėje perspektyvoje būtina peržiūrėti apribojimus. Reinsalu mano, kad žmonių judėjimas aplinkiniuose regionuose yra svarbus tiek ekonominiu, tiek psichologiniu požiūriu.

Estijos užsienio reikalų ministerijos vadovas taip pat pakomentavo savo susitikimą su Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi, su kuriuo aptarė galimus "Baltijos burbulo" atkūrimo modelius.

"Mano logika atkuriant "Baltijos burbulą" tokia: mums reikia bendrų principų, kurie veiks Baltijos šalyse ir atvykusių už jų ribų atžvilgiu", — jį cituoja ERR portalas.

Pasak Reinsalu, dabar Baltijos šalyse yra "lūžio taškas", kuris nulems, ar Baltijos respublikos sugebės sukurti tam tikrą "plynaukštę" ir sustabdyti greitą koronaviruso plitimą.

"Baltijos burbulas" veikė nuo šių metų gegužės. Tačiau dėl padidėjusio sergamumo Estijoje ir Lietuvoje Latvijos Respublika abi šalis įtraukė į "geltonąjį sąrašą".

Praėjusią savaitę Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Latvijos URM vadovas Edgaras Rinkevičius pažadėjo, kad "Baltijos burbulas" anksčiau ar vėliau bus atkurtas.

Šiuo metu Estijoje nuo pandemijos pradžios nustatyta daugiau kaip 3,6 tūkstančio koronaviruso atvejų, daugiau nei 2,7 tūkstančio žmonių pasveiko, 67 mirė. Tuo tarpu Lietuvoje — daugiau nei 5,1 tūkstančio viruso atvejų, 94 žmonės mirė.

Tegai:
Estija
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (345)
NATO technika Rukloje

Ekspertas: Baltijos regione numatomas rimtas NATO kariuomenės pasirengimas

(atnaujinta 20:17 2020.10.20)
Artimiausiu metu Šiaurės Atlanto aljanso karinis buvimas Baltijos šalyse pastiprės, mano ekspertas Vladimiras Kozinas

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas susitikime Lenkijos prezidentu Andžejumi Duda pažymėjo Lenkijos ir JAV sudaryto susitarimo dėl išplėsto karinio buvimo svarbą, pranešė portalas ERR.

Pasak Rato, šis susitarimas atveria galimybes sustiprinti JAV karinį buvimą Lenkijoje, taip pat suteikia vilties, kad Amerikos karinis buvimas Baltijos šalyse taps labiau matomas.

Rusijos Federacijos karo mokslų akademijos narys korespondentas, MGIMO karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas interviu Sputnik Lietuva teigė, kad amerikiečių bombonešiai ne kartą leidosi Baltijos šalių aerodromuose.

"Baltijos šalių oro patruliavimo operacija tęsiasi Latvijos, Lietuvos ir Estijos padangėje, kur taip pat dalyvauja vidutinio nuotolio, dvejopos paskirties orlaiviai, kurie taip pat gali gabenti įprastus branduolinius ginklus oro bombų pavidalu. Šiose valstybėse jau seniai įkurtos NATO vadovybės ir štabo struktūros, todėl aš asmeniškai neabejoju, kad toks dalyvavimas pastiprės", — sakė jis, pažymėdamas, kad tai vyksta tiek šalia Kaliningrado srities, tiek prie Baltarusijos sienų.

"Apskritai, Baltijos regione ir Baltijos jūroje, ir Europos šiaurėje yra planuojama labai rimta Aljanso karinio pasirengimo banga, visa tai vykdoma aktyviai, vienašališkai ir po išgalvotų priežasčių priedanga", — apibendrino jis.

NATO nuolat didina karinį kontingentą šalia Rusijos sienų. Baltijos šalys aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, paaiškindamos tai "Rusijos grėsme", nors Maskva ne kartą neigė šiuos kaltinimus.

NATO Europoje: plėtros istorija
© Sputnik
NATO Europoje: plėtros istorija
Tegai:
NATO, Baltijos šalys
Dar šia tema
NATO sąjungininkai rengia Vokietijos ir JAV karą
Pranckietis: krizė Baltarusijoje patvirtina NATO atgrasymo būtinybę
Lietuvoje prasidėjo NATO bataliono pratybos
RF Gynybos ministerija: NATO siekia sunaikinti karinį Rusijos ir Baltarusijos aljansą 
Medvedevas paskelbė apie NATO bandymus apriboti Rusijos veiklą Arktyje
Degalinė

Kaip per savaitę pasikeitė benzino kainos Baltijos šalyse

(atnaujinta 18:04 2020.10.18)
Praėjusią savaitę Rygoje benzino kaina augo, Vilniuje degalų kainos krito, o Taline jos nepasikeitė

VILNIUS, spalio 18 — Sputnik. Šią savaitę benzinas brangiausias buvo Taline, o pigiausias — Vilniuje. Didžiausia dyzelinio kuro kaina buvo Rygoje, mažiausia — Vilniuje, rašo "Tvnet.lv".

Vilniuje 95 benzino kaina sumažėjo 0,7 % — iki 1,066 euro už litrą, o dyzelinio kuro — 1,9 % iki 0,896 euro už litrą.

Rygoje esančiose "Circle K" degalinėse 95 benzino kainos padidėjo 0,9 % iki 1,139 euro už litrą, o dyzelinio kuro kaina nepakito — 1,004 euro už litrą.

Taline kainos nepasikeitė — 95 benzinas kainavo 1,229 euro už litrą, dyzelinis kuras — 0,949 euro už litrą.

Automobilių dujų kainos šią savaitę Rygoje ir Vilniuje nepasikeitė — Rygoje litras automobilių dujų kainavo 0,535 euro, Vilniuje — 0,503 euro. Taline automobilių dujų kaina išaugo 6,5 % iki 0,606 euro už litrą.

Tegai:
degalai, degalinė, Baltijos šalys
Dar šia tema
Rugsėjį naujų lengvųjų automobilių registravimas po pusmečio nuosmukio išaugo beveik 17 %
Paaiškėjo, kaip COVID-19 paveikė automobilių prieinamumą Lietuvoje
Lenkijos žiniasklaida palygino automobilių amžių Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje