Vilnius

Ekspertas: Baltijos šalių ekonomikos neatsigaus greitai net su ES pagalba

(atnaujinta 17:10 2020.10.14)
Europos šalys per pirmąją koronaviruso bangą smarkiai nukentėjo. Pakartotinio karantino atveju jos sutelks dėmesį į savo atsigavimą, o ne į pagalbą kitiems, mano ekspertas Anatolijus Bažanas

VILNIUS, spalio 14 — Sputnik. Antroji koronaviruso banga sukels gamybos sumažėjimą daugelyje šalių, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Ekonominių tyrimų skyriaus vadovas Anatolijus Bažanas.

Tuo tarpu ekspertas neatmetė galimybės, kad ES galėtų suteikti finansinę pagalbą Baltijos šalims.

"Manau, kad, žinoma, gali būti tam tikra pagalba. Tačiau, kita vertus, nemanau, kad tai būtų reikšminga pagalba, kuri leistų šioms ekonomikoms greitai atsigauti. Žinoma, tai būtent tokia situacija, kuri prives prie to, kad politinė padėtis šalyse bus tokia, kad tam tikru mastu tikriausiai sustiprins separatizmą. Visi stengsis panaudoti kuo daugiau resursų savo atsigavimui, o ne pagalbai kitiems", — sakė jis.

Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka pareiškė, kad Lietuvos ekonomika atlaikys antrąją koronaviruso pandemijos bangą.

Tuo pačiu ministras tikisi, kad valdžiai nereikės įvesti griežtų karantino priemonių, kokių teko imtis praėjusį pavasarį.

Tegai:
ES, ekonomika, koronavirusas, Baltijos šalys
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (348)
Dar šia tema
Lietuvoje nustatyti 139 nauji COVID-19 infekcijos atvejai
Per praėjusią parą Lietuvoje nuo koronaviruso mirė 3 žmonės
Plintant COVID-19 Vilniuje siūloma įvesti infekcijos plitimą ribojančias priemones
Sankt Peterburgas

Estijos vežėjas galvoja apie "turistinį burbulą" su Sankt Peterburgu

(atnaujinta 11:14 2020.10.21)
Bendrovė pažymėjo, kad Estija turi teigiamos tokio režimo patirties su Latvija ir Lietuva. Tačiau kyla klausimų dėl terminų

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Estijos transporto bendrovė "Lux Express" svarsto galimybę sukurti "turistinį burbulą" su Sankt Peterburgu ir Leningrado sritimi, praneša portalas ERR.

Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский

Idėja sukurti "turistinį burbulą" su Rusija kilo šį rudenį Suomijoje. Be to, remiantis vežėjo atlikta apklausa, iš dviejų tūkstančių apklaustų Sankt Peterburgo gyventojų apie 80 procentų norėtų keliauti į Baltijos šalis ir Suomiją, kol sienos dar nėra visiškai atidarytos.

"Lux Express" valdybos narys Raitas Remelis sakė, kad kyla klausimų dėl terminų.

"Manau, kad tai tikriausiai yra kitas klausimas — kada. Atsivėrus sienoms nebus taip, kad vieną dieną visas pasaulis bus atviras ir visi galės keliauti. Tai vyks palaipsniui, o tada kaimyninės šalys turi tarpusavyje susitarti dėl sąlygų, o žmonės pamažu galės pradėti keliauti", — sakė jis.

Pasak Remelio, Estija turi teigiamos patirties kurdama "turistinį burbulą" su kaimyninėmis Baltijos šalimis — Latvija ir Lietuva. Dabar į šį sąrašą įtraukta ir Suomija.

"Mes dirbame ties tuo, stebime esamą situaciją, o vasara mums įrodė, kad kai yra tokia galimybė, žmonės keliauja. Taigi, šie "burbulai" veikia, ir aš tikiuosi, kad kažkuriuo metu Leningrado sritis ir Sankt Peterburgas bus į juos įtraukti", — sakė Remelis.

Tegai:
Sankt Peterburgas, Baltijos šalys, Estija
Dar šia tema
Neištirtos salos: naujos kelionių kryptys pagal "Tripadvisor"
Dėl gražaus kadro! Ekstremalios mylinčio jūrą fotografo kelionės
NATO technika Rukloje

Ekspertas: Baltijos regione numatomas rimtas NATO kariuomenės pasirengimas

(atnaujinta 20:17 2020.10.20)
Artimiausiu metu Šiaurės Atlanto aljanso karinis buvimas Baltijos šalyse pastiprės, mano ekspertas Vladimiras Kozinas

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas susitikime Lenkijos prezidentu Andžejumi Duda pažymėjo Lenkijos ir JAV sudaryto susitarimo dėl išplėsto karinio buvimo svarbą, pranešė portalas ERR.

Pasak Rato, šis susitarimas atveria galimybes sustiprinti JAV karinį buvimą Lenkijoje, taip pat suteikia vilties, kad Amerikos karinis buvimas Baltijos šalyse taps labiau matomas.

Rusijos Federacijos karo mokslų akademijos narys korespondentas, MGIMO karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas interviu Sputnik Lietuva teigė, kad amerikiečių bombonešiai ne kartą leidosi Baltijos šalių aerodromuose.

"Baltijos šalių oro patruliavimo operacija tęsiasi Latvijos, Lietuvos ir Estijos padangėje, kur taip pat dalyvauja vidutinio nuotolio, dvejopos paskirties orlaiviai, kurie taip pat gali gabenti įprastus branduolinius ginklus oro bombų pavidalu. Šiose valstybėse jau seniai įkurtos NATO vadovybės ir štabo struktūros, todėl aš asmeniškai neabejoju, kad toks dalyvavimas pastiprės", — sakė jis, pažymėdamas, kad tai vyksta tiek šalia Kaliningrado srities, tiek prie Baltarusijos sienų.

"Apskritai, Baltijos regione ir Baltijos jūroje, ir Europos šiaurėje yra planuojama labai rimta Aljanso karinio pasirengimo banga, visa tai vykdoma aktyviai, vienašališkai ir po išgalvotų priežasčių priedanga", — apibendrino jis.

NATO nuolat didina karinį kontingentą šalia Rusijos sienų. Baltijos šalys aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, paaiškindamos tai "Rusijos grėsme", nors Maskva ne kartą neigė šiuos kaltinimus.

NATO Europoje: plėtros istorija
© Sputnik
NATO Europoje: plėtros istorija
Tegai:
NATO, Baltijos šalys
Dar šia tema
NATO sąjungininkai rengia Vokietijos ir JAV karą
Pranckietis: krizė Baltarusijoje patvirtina NATO atgrasymo būtinybę
Lietuvoje prasidėjo NATO bataliono pratybos
RF Gynybos ministerija: NATO siekia sunaikinti karinį Rusijos ir Baltarusijos aljansą 
Medvedevas paskelbė apie NATO bandymus apriboti Rusijos veiklą Arktyje
Nord Stream-2

"Naftogaz" remia sankcijų prieš "Nord Stream-2" išplėtimą

(atnaujinta 12:54 2020.10.21)
JAV antradienį išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2" ir įtraukė įmones, teikiančias paslaugas, pajėgumus ar finansavimą, skirtą projektą vykdančių laivų įrangai atnaujinti ar sumontuoti

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Ukrainos "Naftogaz" palaikė JAV sprendimą išplėsti sankcijas "Nord Stream-2" projektui, praneša RIA Novosti su nuoroda į bendrovės spaudos tarnybą.

JAV antradienį išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2" ir įtraukė įmones, teikiančias paslaugas, pajėgumus ar finansavimą, skirtą projektą vykdančių laivų įrangai atnaujinti ar sumontuoti.

"Naftogaz" palaiko JAV sprendimą išplėsti sankcijas prieš "Nord Stream-2". Valstybės departamentas šiandien išleido naujas sankcijų instrukcijas, kurios papildo veikėjų, palaikančių Rusijos vamzdžių klojimo laivus, dalyvaujančius statant "Nord Stream-2", sąrašą", — sakoma pranešime. 

Pažymima, kad "Naftogaz" ketina toliau bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais šiuo klausimu.

"Naftogaz" ir toliau glaudžiai bendradarbiaus su savo partneriais Vašingtone, Briuselyje, Berlyne ir kituose regionuose, siekdama užkirsti kelią "Nord Stream-2" statybų pabaigai. Bendros pastangos yra kolektyvinio transatlantinės bendruomenės saugumo pagrindas", — teigiama pranešime.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas — 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom".

Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — iš viso finansuoja 50 proc. projekto, t. y. iki 950 milijonų eurų.

JAV aktyviai priešinasi projektui ir reklamuoja savo suskystintas gamtines dujas ES. 2019 metų gruodžio mėnesį Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas "Nord Stream-2", reikalaudamos bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą. Tada Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie savo darbų projekte sustabdymą. Dabar JAV aptaria dar vieną sankcijų šiam projektui išplėtimą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
sankcijos, JAV, Ukraina, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Novakas: "Nord Stream-2" neturi įtakos dujų tiekimui per Ukrainą
"Ne vien Navalnas svarbus". Kaip pasikeis Rusijos ir Vakarų santykiai