Elektra, archyvinė nuotrauka

Rugsėjį elektros kainos labiausiai krito Lietuvoje

(atnaujinta 16:55 2020.10.15)
Bendras elektros energijos generavimas Baltijos šalyse rugsėjį sudarė 59 proc. visos suvartojamos elektros energijos

VILNIUS, spalio 15 — Sputnik. Rugsėjo mėnesį vidutinė elektros energijos didmeninė kaina visose trijose Baltijos šalyse sumažėjo, tačiau labiausiai ji krito Lietuvoje — 9 proc. iki 39,50 EUR/MWh, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Pažymima, kad Latvijoje elektra pigo 8 proc. iki 39,91 EUR/MWh., Estijoje — 3 proc. iki 39,60 EUR/MWh.

Tuo pačiu Baltijos šalyse valandinė kainų amplitudė rugsėjį svyravo nuo 1,46 EUR/MWh iki 189,25 EUR/MWh.

Pabrėžiama, kad elektros energijos kainų kritimas Baltijos šalyse buvo mažesnis nei Šiaurės šalių prekybos vietose. Kainų skirtumui tarp "Nord Pool" pardavimo vietų turėjo įtakos pajėgumų srautų apribojimai ir generavimo paskirstymas.

"Rugsėjo mėnesį elektros kainos Baltijos šalyse sumažėjo labiausiai dėl mažesnių elektros energijos kainų kaimyninėse šalyse. Kainoms didžiausią įtaką darė didesni pajėgumų srautai iš Suomijos ir Švedijos SE4 regiono. Iš Baltarusijos ir Kaliningrado srities pastebėti sumažėję jungčių pajėgumai ir energijos srautai", — teigia elektros energijos tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" direktorius Martynas Giga.

Teigiama, kad Baltijos šalių elektros energijos suvartojimas rugsėjį, palyginti su praėjusių metų rugsėju, sumažėjo 1 proc. iki 2 109 GWh.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский

Estijoje paklausa buvo 2 proc. mažesnė ir siekė 604 GWh, Latvijoje elektros energijos suvartojimas sumažėjo 1 proc. iki 556 GWh, o Lietuvoje elektros suvartojimas buvo toks pats, kaip 2019 metų rugsėjį 949 GWh.

"Rugsėjį Baltijos šalyse pagamintos elektros energijos kiekis, lyginant su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo 7 proc. iki 1 247 GWh. Latvijoje elektros energijos gamyba sumažėjo 14 proc. iki 333 GWh. Estijoje, lyginant su rugpjūčiu, gamyba taip pat sumažėjo, ji buvo 12 proc. mažesnė nei praėjusį mėnesį — 433 GWh. Tuo tarpu Lietuvoje elektros energijos gamyba padidėjo 6 proc. iki 481 GWh", — teigiama pranešime.

Tuo pačiu bendras elektros energijos generavimas Baltijos šalyse rugsėjį sudarė 59 proc. visos suvartojamos elektros energijos.

Latvijoje gamybos ir suvartojimo santykis siekė 60 proc., Estijoje — 72 proc., Lietuvoje — 51 proc.

Tegai:
kaina, elektra, Baltijos šalys
Dar šia tema
Lietuvoje užfiksuotas rekordinis nekilnojamojo turto pardavimo augimas per mėnesį
Ekspertas: pasaulinis turizmas dar kelerius metus kentės nuo COVID-19
Sankt Peterburgas

Estijos vežėjas galvoja apie "turistinį burbulą" su Sankt Peterburgu

(atnaujinta 11:14 2020.10.21)
Bendrovė pažymėjo, kad Estija turi teigiamos tokio režimo patirties su Latvija ir Lietuva. Tačiau kyla klausimų dėl terminų

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Estijos transporto bendrovė "Lux Express" svarsto galimybę sukurti "turistinį burbulą" su Sankt Peterburgu ir Leningrado sritimi, praneša portalas ERR.

Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский

Idėja sukurti "turistinį burbulą" su Rusija kilo šį rudenį Suomijoje. Be to, remiantis vežėjo atlikta apklausa, iš dviejų tūkstančių apklaustų Sankt Peterburgo gyventojų apie 80 procentų norėtų keliauti į Baltijos šalis ir Suomiją, kol sienos dar nėra visiškai atidarytos.

"Lux Express" valdybos narys Raitas Remelis sakė, kad kyla klausimų dėl terminų.

"Manau, kad tai tikriausiai yra kitas klausimas — kada. Atsivėrus sienoms nebus taip, kad vieną dieną visas pasaulis bus atviras ir visi galės keliauti. Tai vyks palaipsniui, o tada kaimyninės šalys turi tarpusavyje susitarti dėl sąlygų, o žmonės pamažu galės pradėti keliauti", — sakė jis.

Pasak Remelio, Estija turi teigiamos patirties kurdama "turistinį burbulą" su kaimyninėmis Baltijos šalimis — Latvija ir Lietuva. Dabar į šį sąrašą įtraukta ir Suomija.

"Mes dirbame ties tuo, stebime esamą situaciją, o vasara mums įrodė, kad kai yra tokia galimybė, žmonės keliauja. Taigi, šie "burbulai" veikia, ir aš tikiuosi, kad kažkuriuo metu Leningrado sritis ir Sankt Peterburgas bus į juos įtraukti", — sakė Remelis.

Tegai:
Sankt Peterburgas, Baltijos šalys, Estija
Dar šia tema
Neištirtos salos: naujos kelionių kryptys pagal "Tripadvisor"
Dėl gražaus kadro! Ekstremalios mylinčio jūrą fotografo kelionės
NATO technika Rukloje

Ekspertas: Baltijos regione numatomas rimtas NATO kariuomenės pasirengimas

(atnaujinta 20:17 2020.10.20)
Artimiausiu metu Šiaurės Atlanto aljanso karinis buvimas Baltijos šalyse pastiprės, mano ekspertas Vladimiras Kozinas

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas susitikime Lenkijos prezidentu Andžejumi Duda pažymėjo Lenkijos ir JAV sudaryto susitarimo dėl išplėsto karinio buvimo svarbą, pranešė portalas ERR.

Pasak Rato, šis susitarimas atveria galimybes sustiprinti JAV karinį buvimą Lenkijoje, taip pat suteikia vilties, kad Amerikos karinis buvimas Baltijos šalyse taps labiau matomas.

Rusijos Federacijos karo mokslų akademijos narys korespondentas, MGIMO karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas interviu Sputnik Lietuva teigė, kad amerikiečių bombonešiai ne kartą leidosi Baltijos šalių aerodromuose.

"Baltijos šalių oro patruliavimo operacija tęsiasi Latvijos, Lietuvos ir Estijos padangėje, kur taip pat dalyvauja vidutinio nuotolio, dvejopos paskirties orlaiviai, kurie taip pat gali gabenti įprastus branduolinius ginklus oro bombų pavidalu. Šiose valstybėse jau seniai įkurtos NATO vadovybės ir štabo struktūros, todėl aš asmeniškai neabejoju, kad toks dalyvavimas pastiprės", — sakė jis, pažymėdamas, kad tai vyksta tiek šalia Kaliningrado srities, tiek prie Baltarusijos sienų.

"Apskritai, Baltijos regione ir Baltijos jūroje, ir Europos šiaurėje yra planuojama labai rimta Aljanso karinio pasirengimo banga, visa tai vykdoma aktyviai, vienašališkai ir po išgalvotų priežasčių priedanga", — apibendrino jis.

NATO nuolat didina karinį kontingentą šalia Rusijos sienų. Baltijos šalys aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, paaiškindamos tai "Rusijos grėsme", nors Maskva ne kartą neigė šiuos kaltinimus.

NATO Europoje: plėtros istorija
© Sputnik
NATO Europoje: plėtros istorija
Tegai:
NATO, Baltijos šalys
Dar šia tema
NATO sąjungininkai rengia Vokietijos ir JAV karą
Pranckietis: krizė Baltarusijoje patvirtina NATO atgrasymo būtinybę
Lietuvoje prasidėjo NATO bataliono pratybos
RF Gynybos ministerija: NATO siekia sunaikinti karinį Rusijos ir Baltarusijos aljansą 
Medvedevas paskelbė apie NATO bandymus apriboti Rusijos veiklą Arktyje
Seimo rinkimai, archyvinė nuotrauka

Rinkėjų aktyvumas išankstiniame balsavime Seimo rinkimuose išaugo dvigubai

(atnaujinta 12:50 2020.10.21)
Rinkėjų aktyvumas antrajame rinkimų ture ženkliai didesnis nei pirmajame, kai per tą patį laikotarpį balsuoti atvyko tik 1,52 proc. rinkėjų

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Per dvi išankstinio balsavimo dienas antrajame Seimo rinkimų ture rinkėjų aktyvumas sudarė 3,02 proc., praneša Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Į rinkimų apylinkes atvyko 69 752 respublikos piliečiai. Aktyviausi rinkėjai iš Centro-Žaliakalnio bei Senamiesčio-Žvėryno apygardų, kur aktyvumas viršija penkis procentus.

Per pirmąjį rinkimų turą aktyvumas išankstiniame balsavime buvo mažesnis. Per pirmąsias dvi dienas balsavime dalyvavo tik 1,52 proc. rinkėjų.

Išankstinis balsavimas truks iki spalio 22 dienos imtinai. Balsavimo apylinkės dirba nuo 7:00 iki 20:00.

Pirmajame ture, kuris vyko spalio 11 dieną, konservatorių partija "Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" laimėjo 23 mandatus iš 141. Antrojoje vietoje yra valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (16 mandatų). Iš viso į parlamentą pateko šešios partijos, įveikusios penkių procentų barjerą.

Antrasis turas vyks spalio 25 dieną. Jis vyks tose rinkimų apylinkėse, kur nė vienam iš kandidatų nepavyko surinkti daugiau nei 50 procentų balsų. 68 mandatai lieka laisvi.

Tegai:
Seimo rinkimai, rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė balsavo antrajame Seimo rinkimų ture
Paskelbti Seimo rinkimų pirmojo turo rezultatai užsienyje