Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid, archyvinė nuotrauka

Kaljulaid aštriai sureagavo į Estijos vidaus reikalų ministro idėją siųsti gėjus į Švediją

(atnaujinta 23:28 2020.10.17)
Kaip teigė prezidentė, tokių pažiūrų ministras nėra tinkamas Estijos vyriausybei, o gyventojai nusipelno geresnio

VILNIUS, spalio 17 — Sputnik. Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid kreipėsi į valstybės ministrą pirmininką Jurį Ratą dėl vidaus reikalų ministro Marto Helmės pareiškimų interviu radijo stočiai "Deutsche Welle", kuriame jis netolerantiškai kalbėjo apie seksualines mažumas ir pasiūlė jas visas siųsti į Švediją. 

"Aš nesuprantu neslepiamo vidaus reikalų ministro Marto Helmės priešiškumo mūsų visuomenei. Mes kalbame apie savo žmones — mūsų policininkus ir mokytojus, kūrybingus žmones ir statybininkus, kaimynus, kolegas ir draugus. Ir nepažįstami žmonės taip pat yra mūsų žmonės", — cituoja ERR portalas prezidentės įrašą jos Facebook puslapyje.

Kaip pabrėžė prezidentas, žmonių skirstymas bet kokiu pagrindu "pažeidžia Konstituciją ir, žmogiškai, yra tiesiog bjaurus".

Kaljulaid pažymėjo, kad jai buvo "gėda ir liūdna", nes įstatymais ir Konstitucija tikintys Estijos gyventojai dar kartą pamatė, kad vyriausybėje dirba ministras, "kuriam Estijos gyventojų žmogaus orumas yra mažiau svarbus nei jo teisė naudotis jo galia žeminti kitus".

"Tokių pažiūrų ministras netinka Estijos Respublikos vyriausybei. Estijos žmonės nusipelno geresnio. Šį šeštadienio rytą taip pat aptariau su ministru pirmininku, kuriam išsakiau savo požiūrį", — rašė Kaljulaid.

Tai nėra pirmasis Marto Helmės ir Kaljulaid bei kitų aukšto rango pareigūnų konfliktas.

Pernai interviu žurnalui "Foreign Policy" Kaljulaid aštriai sukritikavo politinį konservatorių partijos, į kurią įeina Helmė, stilių ir teigė labai nepritarianti partijos pozicijai tam tikrais klausimais.

Pasak Kaljulaid, itin griežti pareiškimai apie moteris, kitų tautybių ir seksualinių mažumų atstovus neatspindi daugumos Estijos gyventojų požiūrio.

Tegai:
Švedija, Estija
Dar šia tema
Vaivorykštinis Lietuvos pasirinkimas. Mažumos nukreipė teisinga kryptimi
Šansai — 50 ant 50. Pirmasis Seimo rinkimų turas praėjo, o intriga sugrįžo
Aukštoji politikos aritmetika — arba į kairę, arba į dešinę. Ką renkatės Jūs?
Degalinė

Kaip pasikeitė benzino kainos Baltijos šalyse

(atnaujinta 17:29 2020.10.25)
Praėjusią savaitę degalai Rygoje atpigo, dyzelinio kuro kainos Taline išaugo, o Vilniuje degalų kainos išliko stabilios

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Šios savaitės pabaigoje brangiausias benzinas buvo Taline, pigiausias — Vilniuje. Brangiausias dyzelinis kuras buvo Rygoje, o pigiausias — taip pat Vilniuje, rašo Bb.lv.

Vilniuje 95 klasės benzino ir dyzelinio kuro kainos nesikeitė ir siekė atitinkamai 1,066 ir 0,896 euro už litrą.

Rygoje esančiose "Circle K" degalinėse 95 klasės benzino kaina sumažėjo 0,4 % — iki 1,134 euro už litrą, o dyzelinio kuro kaina sumažėjo 0,5 % — iki 0,999 euro už litrą.

Taline 95 klasės benzino kaina nepakito ir penktadienį siekė 1,229 euro už litrą. Savo ruožtu dyzelinas pabrango 2,1 % — iki 0,969 euro už litrą.

Automobilių dujų kaina Rygoje nepasikeitė ir penktadienį buvo 0,535 euro už litrą. Vilniuje dujos pabrango 6 % — iki 0,533 euro už litrą, o Taline — 0,8 % — iki 0,601 euro už litrą.

Tegai:
dyzelinas, benzinas, Baltijos šalys
Dar šia tema
Rugsėjį naujų lengvųjų automobilių registravimas po pusmečio nuosmukio išaugo beveik 17 %
Įvardytos dažniausios priežastys, kodėl lietuviai keičia automobilį
Paaiškėjo, kaip COVID-19 paveikė automobilių prieinamumą Lietuvoje
Keptos nėgės

Latvija Lietuvos perka pigius Europoje uždraustus delikatesus

(atnaujinta 11:11 2020.10.25)
Lietuvoje nėgės žvejojamos tik nuo šešių iki septynių tonų, o jas valgo tik keturi procentai gyventojų

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Daugelyje valstybių draudžiama žvejoti nėges, kurios yra įtrauktos į Berno (Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos) konvenciją. Vienintelės išimtys yra kelios šalys, įskaitant Lietuvą, Latviją ir Estiją, rašo BB.lv su nuoroda į Latvijos žiniasklaidą.

Pernai Latvijos žvejai pagavo 91,9 tonos nėgių. Be to, jie perka Lietuvoje šias žuvis kainomis, svyruojančiomis nuo dviejų iki dešimties eurų už kilogramą. Tuo tarpu mažmeninė nėgių kaina siekia 39 eurus.

Kaip pastebi portalas, Lietuvoje nėgių naudojimas maistui nėra labai įprastas, skirtingai nei Latvijoje. Žvejyba Lietuvoje ribojama nuo šešių iki septynių tonų ir tik keturi procentai gyventojų valgo šias žuvis.

Latvijos žemės ūkio ministerijos Žuvų tvarkymo ir išteklių departamento pavaduotoja Ilze Rutkovska sakė, kad kartu su Lietuva planuojamas projektas, kuriame būtų tiriamos Kuržemės ir Klaipėdos regiono žuvų populiacijos, siekiant "valdyti visumą".

Kepta ir marinuota nėgė yra labai paklausi Baltijos šalyse. Kasmet Baltijos jūroje sugaunama apie 250 tonų šių žuvų, iš jų 70–170 tonų — Latvijoje.

Tegai:
žuvys, Lietuva, Europa, Latvija
Dar šia tema
Vyras balionu pagavo itin reto dydžio žuvį
Brakonieriams už žvejybą Nemune teks sumokėti apie 2000 eurų baudą
Branduolinis ledlaužis Jamal
 

"Vakarai pasipiktinę": "Die Welt" įvertino Rusijos strategiją Arktyje

(atnaujinta 11:01 2020.10.26)
Anksčiau pranešta, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo mėnesį patvirtino naują Arkties strategiją iki 2035 metų, kuri numato aktyvią ekonominę regiono plėtrą

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Vakarų šalys piktinasi Rusijos politika Šiaurės jūros kelio atžvilgiu, tačiau jos nieko negali padaryti, rašo žurnalistas Feliksas Aikas (Felix Eick) Vokietijos laikraščio "Die Welt" straipsnyje.

Autorius primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo mėnesį patvirtino naują Arkties strategiją iki 2035 metų, kuri numato aktyvią ekonominę regiono plėtrą.

"Be to, Kremlius nori apgyvendinti apsnigtą ir vos tinkamą ekonominei veiklai Tolimąją Šiaurę ir yra susirūpinęs karine savo sienų, kurios plečiasi dėl globalinio atšilimo, apsauga", — sako jis.

Pasak žurnalisto, nors Rusija negali reikšti pretenzijų į Arktį, ji naudojasi "manevravimo erdve" — reikalauja sumokėti už naudojimąsi Šiaurės jūros keliu ir ketina suteikti leidimą juo vykti tik "vidaus laivynui", tai yra, laivams, pastatytiems Rusijos laivų statyklose ir plaukiantiems su Rusijos vėliava.

"Vakarai yra pasipiktinę, bet jie negali nieko padaryti: Maskva kontroliuoja šį prekybos kelią. Užsienio laivybos kompanijos yra priverstos pripažinti jos de facto monopoliją, taip pat ir dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimo regione", — rašo straipsnio autorius, priminęs, kad Rusijos ekonominė zona tęsiasi 200 kilometrų į šiaurę nuo savo teritorinių vandenų ir apima didžiąją dalį Šiaurės jūros kelio.

Praėjusių metų gruodį įsigaliojo Prekybinės laivybos kodekso pataisos, pagal kurias laivams, plaukiojantiems su Rusijos vėliava, suteikiama išimtinė teisė vykdyti jūrų angliavandenilių, pagamintų Rusijos teritorijoje ir pakrautų į laivus, esančius Šiaurės jūros maršruto akvatorijoje, gabenimą jūra iki pirmojo iškrovimo ar perkrovimo taško. Tas pats pasakytina apie naftos, gamtinių dujų, įskaitant SGD, taip pat dujų kondensato ir akmens anglių gabenimą.

Pagal Vladimiro Putino dekretą, pasirašytą 2018 metais, krovinių pervežimas Šiaurės jūros keliu iki 2024 metų turėtų siekti 50 milijonų tonų per metus. Siekdama užtikrinti krovinių srauto augimą Šiaurės jūros maršrutu, Rusija aktyviai plėtoja savo branduolinių ledlaužių parką, neturinčio analogų pasaulyje. Taigi spalio 21 dieną buvo užsakytas 22220 projekto "Arktika" pagrindinis atominis ledlaužis. Dar du tokie laivai bus pradėti eksploatuoti 2021–2022 metais.

JAV gynybos departamentas pernai Kongresui pristatė "Arkties doktriną", kuria buvo siekiama užblokuoti Rusijos Šiaurės jūros kelią. Dokumente sakoma, kad Arktis "tiesiogiai veikia JAV nacionalinį saugumą". Pagrindinis Vašingtono tikslas yra „dislokuoti žūtbūtines, atsparias, lanksčias kovines pajėgas, galinčias suteikti konkurencinį pranašumą šiame pagrindiniame regione".

2020 metų gegužę pirmą kartą per 25 metus į Barenco jūrą įplaukė JAV karinio jūrų laivyno Šeštojo laivyno karo laivų grupė. Remiantis oficialia Pentagono informacija — "užtikrinti saugumą sunkiomis gamtos sąlygomis ir išlaikyti laivybos laisvę ir nuolatinę sąjungininkų sąveiką".

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad NATO valstybės narės, pasislėpusios už Rusijos kaltinimų Arkties "militarizavimu", toliau ten kūrė savo karinį potencialą. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu teigė, kad NATO noras pademonstruoti stiprybę didinant bloko žvalgybinės veiklos intensyvumą šalia Rusijos sienų, kelia nerimą Maskvoje. 

Tegai:
Arktis, JAV, Rusija
Dar šia tema
Ekspertas įvertino, kaip JAV rinkimų rezultatai paveiks santykius su Rusija
Lukašenka ir Pompėjas kalbėjosi apie pagrindinę Baltarusijos sąjungininkę