NATO technika Rukloje

Ekspertas: Baltijos regione numatomas rimtas NATO kariuomenės pasirengimas

(atnaujinta 20:17 2020.10.20)
Artimiausiu metu Šiaurės Atlanto aljanso karinis buvimas Baltijos šalyse pastiprės, mano ekspertas Vladimiras Kozinas

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas susitikime Lenkijos prezidentu Andžejumi Duda pažymėjo Lenkijos ir JAV sudaryto susitarimo dėl išplėsto karinio buvimo svarbą, pranešė portalas ERR.

Pasak Rato, šis susitarimas atveria galimybes sustiprinti JAV karinį buvimą Lenkijoje, taip pat suteikia vilties, kad Amerikos karinis buvimas Baltijos šalyse taps labiau matomas.

Rusijos Federacijos karo mokslų akademijos narys korespondentas, MGIMO karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas interviu Sputnik Lietuva teigė, kad amerikiečių bombonešiai ne kartą leidosi Baltijos šalių aerodromuose.

"Baltijos šalių oro patruliavimo operacija tęsiasi Latvijos, Lietuvos ir Estijos padangėje, kur taip pat dalyvauja vidutinio nuotolio, dvejopos paskirties orlaiviai, kurie taip pat gali gabenti įprastus branduolinius ginklus oro bombų pavidalu. Šiose valstybėse jau seniai įkurtos NATO vadovybės ir štabo struktūros, todėl aš asmeniškai neabejoju, kad toks dalyvavimas pastiprės", — sakė jis, pažymėdamas, kad tai vyksta tiek šalia Kaliningrado srities, tiek prie Baltarusijos sienų.

"Apskritai, Baltijos regione ir Baltijos jūroje, ir Europos šiaurėje yra planuojama labai rimta Aljanso karinio pasirengimo banga, visa tai vykdoma aktyviai, vienašališkai ir po išgalvotų priežasčių priedanga", — apibendrino jis.

NATO nuolat didina karinį kontingentą šalia Rusijos sienų. Baltijos šalys aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, paaiškindamos tai "Rusijos grėsme", nors Maskva ne kartą neigė šiuos kaltinimus.

NATO Europoje: plėtros istorija
© Sputnik
NATO Europoje: plėtros istorija
Tegai:
NATO, Baltijos šalys
Dar šia tema
NATO sąjungininkai rengia Vokietijos ir JAV karą
Pranckietis: krizė Baltarusijoje patvirtina NATO atgrasymo būtinybę
Lietuvoje prasidėjo NATO bataliono pratybos
RF Gynybos ministerija: NATO siekia sunaikinti karinį Rusijos ir Baltarusijos aljansą 
Medvedevas paskelbė apie NATO bandymus apriboti Rusijos veiklą Arktyje
Žmogus su žiūronais, archyvinė nuotrauka

Estijos žvalgyba ieško rusakalbių darbuotojų per žiniasklaidos skelbimus

(atnaujinta 17:53 2020.12.02)
Visų pirma, žvalgybinės informacijos analitikas turi būti gerai išsilavinęs, "plataus akiračio ir analitinio mąstymo"

VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. Estijos užsienio žvalgybos departamentas per reklamą žiniasklaidoje pradėjo ieškoti naujų darbuotojų, mokančių rusų ir anglų kalbas.

Informacija apie žvalgybos operacijų specialisto ir žvalgybos analitiko paiešką trečiadienį pasirodė laikraščio "Eesti Ekspress" anonsų skiltyje.

"Departamentas į žvalgybos operacijų specialisto pareigas ieško gerai išsilavinusio, komunikabilaus žmogaus, kuris supranta, kad gyvenimas išeina už biuro ir įprasto darbo laiko ribų. Tikimasi, kad jis džiaugsis kelionėmis ir greitai prisitaikys prie naujų kultūrinių erdvių ir situacijų." — cituoja pranešimą RIA Novosti.

Žvalgybos analitikas taip pat turi būti gerai išsilavinęs, "plataus akiračio ir analitinio mąstymo, gebantis apdoroti didelius duomenų kiekius, juos sujungti ir pateikti aiškiai ir glaustai".

Pranešime teigiama, kad kandidatai turi būti Estijos piliečiai ir gerai mokėti rusų ir anglų kalbas. Skelbime neminima būtinybė mokėti estų kalbą. Kreipimosi dėl darbo terminas yra gruodžio 13 diena. Skelbime apie laisvą darbo vietą atlyginimo dydis nenurodytas.

Užsienio žvalgybos departamentas yra Gynybos ministerijos dalis. Jis užtikrina šalies nacionalinio saugumo ir konstitucinės tvarkos apsaugą, renka ir tvarko tam reikalingą informaciją, vykdo kontržvalgybos veiklą ir saugo valstybės paslaptis.

Departamentas taip pat teikia saugų ryšį įslaptintuose vyriausybės tinkluose ir vykdo išorinę kontržvalgybą, kad apsaugotų Estijos diplomatus ir karinį personalą, tarnaujantį užsienio operacijose. Be to, departamento darbuotojai saugo įslaptintą išorinę informaciją, perduodamą Estijai, vykdydami valstybės įgalioto atstovo užduotis saugumo srityje.

Tegai:
žvalgyba, Estija
Elektros lemputė

Praėjusią savaitę elektra šalyje brango 35 procentais

(atnaujinta 11:38 2020.12.01)
Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 57 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 41 proc., Estijoje — 55 proc., Latvijoje — net 86 proc. šaliai reikalingos elektros

VILNIUS, gruodžio 1 — Sputnik. Praėjusią savaitę elektra brango visose trijose Baltijos šalyse, praneša nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Skaičiuoklė, kvitai, archyvinė nuotrauka
© Depositphotos / Erwin Wodicka - wodicka@aon.at

Pažymima, kad Lietuvoje ir Latvijoje jos kaina kilo po 35 proc. atitinkamai iki 45,67 Eur/MWh ir 45,44  Eur/MWh.

Estijoje didmeninė elektros energijos kaina kilo 37 proc. iki 45,44  Eur/MWh. Pažymima, kad lapkričio 27 dieną buvo užfiksuota didžiausia praėjusios savaitės elektros kaina — Lietuvoje ji siekė 65,35 EUR/MWh, o Latvijoje ir Estijoje — po 65,06 EUR/MWh.

Tuo pačiu "NordPool" biržoje elektros energijos kaina per savaitę kilo nuo 2,10 Eur/MWh iki 10,52 Eur/MWh.

"Didžiausią įtaką elektros energijos kainų kilimui "NordPool" regione turėjo šaltesni ir sausesni orai. Nepaisant pilnų vandens rezervuarų Šiaurės šalyse, kainų kilimui įtakos turėjo didėjanti paklausa ir 50 proc. mažesnė vėjo energijos gamyba regione. Baltijos šalyse elektros energijos kainos  pakilo dėl didesnių kainų rinkoje ir sumažėjusio elektros srauto iš Švedijos (SE4) prekybos zonos", — teigia elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Jo teigimu, palyginti su praėjusia savaite, elektros energijos suvartojimas Šiaurės regione išaugo iki 8 939 GWh, o gamybos apimtys kilo iki 9 141 GWh.

Pabrėžiama, kad lapkričio 23–29 dienomis, palyginti su praėjusia savaite, elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse išaugo 1 proc. iki — 566 GWh.

Tuo tarpu Estijoje šis rodiklis beveik nekito ir liko 171 GWh, Lietuvoje kilo 1 proc. iki 251 GWh, o Latvijoje — 3 proc. iki 144 GWh. 

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 57 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 41 proc., Estijoje — 55 proc., Latvijoje — net 86 proc. šaliai reikalingos elektros.

Tegai:
Baltijos šalys, elektra
Dar šia tema
Senatorius pasakojo, kam naudingos sankcijos prieš "Nord Stream-2"
Lietuvos prezidentas paragino tobulinti mokesčių sistemą
Murmansko komercinis jūrų uostas, archyvinė nuotrauka

Atimti dalį tranzito Baltijos šalių: Murmansko uoste bus pastatytas naujas terminalas

(atnaujinta 09:06 2020.12.03)
Tikimasi, kad įrenginys bus pradėtas eksploatuoti 2023 metų kovo mėnesį, jo pajėgumas bus keturi milijonai tonų per metus su galimybė didinti apimtis iki šešių milijonų

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Įmonė "Jūrų terminalas TULOMA" Murmansko jūrų uoste planuoja pastatyti modernų birių krovinių terminalą.

Įgyvendinus terminalo statybos ir priežiūros projektą, įmonė tapo ketvirtuoju prioritetinės plėtros srities (TOP) "Arkties sostinė" rezidentu.

Investicijų apimtis sieks daugiau nei 12,5 mlrd. rublių (apie 137 mln. eurų).

Murmansko srities gubernatoriaus pavaduotoja Olga Kuznecova, komentuodama projektą, atkreipė dėmesį į jo perspektyvą ir svarbą, ypač atsižvelgiant į tai, kad mineralinių trąšų gamyba Rusijoje nuolat auga.

"Reikėtų pažymėti, kad šių produktų gamintojai įgyvendina prezidento iškeltą užduotį perorientuoti savo produktų perkrovimą iš užsienio terminalų, visų pirma esančių Baltijos šalyse, į jūrų terminalus Rusijos uostuose", — pridūrė ji.

Tikimasi, kad terminalo eksploatacija prasidės 2023 metų kovo mėnesį, jo pajėgumas bus keturi milijonai tonų per metus su galimybe padidinti iki šešių milijonų tonų. Dėl to bus sukurta 249 naujos darbo vietos.

Šiandien TOP "Arkties sostinė" rezidentai tai taip pat NOVATEK-Murmanskas, terminalas "Udarnik" ir "Renesans Arktik". Bendra investicijų apimtis viršija 95 milijardus rublių (1,04 mlrd. eurų).

2020 metų gegužę miesto apygardos "Murmansko miestas" ir Murmansko srities savivaldybių darinio "Kolskio rajonas" teritorijose buvo sukurta pažangios socialinės ir ekonominės plėtros teritorija "Arkties sostinė". Tai yra pirmoji Tolimuosiuose Rytuose pažangios socialinės ir ekonominės plėtros teritorija Arkties regione su pirmenybėmis.

Lapkritį Rusijos Federacijos susisiekimo ministerijos vadovo pavaduotojas Jurijus Cvetkovas sakė, kad departamentas gali pasiūlyti Baltarusijos siuntėjams viename iš Rusijos uostų pastatyti nuosavą trąšų perkrovimo terminalą. Pasak jo, Baltarusijos naftos produktų perkrovimo Rusijos uostuose klausimas kol kas išlieka atviras.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sakė, kad Minskas yra pasirengęs svarstyti jūrų terminalo statybą Leningrado srityje už sutaupytas BelAE paskolos lėšas.

Baltarusijos prekių nukreipimo iš Baltijos uostų į Rusijos uostus klausimas iškilo po griežtų Lietuvos pusės pareiškimų ir veiksmų po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos oficialiais šalies CRK duomenimis, Lukašenka laimėjo.

Daugelis ekspertų mano, kad jei Baltarusijos tranzitas paliks Lietuvą, lietuviška ekonomika smarkiai nukentės.

Krovinių iš Baltijos uostų perorientavimas į Rusiją

Pastaruoju metu Rusija didina uostų aktyvumą Baltijos jūroje. Kaip pažymėjo buvęs Latvijos ekonomikos ministras Viačeslavas Dombrovskis, Rusijos pusė, anksčiau naudojusi tranzitą per Baltijos uostus, jau dešimt metų stato ir plėtoja savo uostus.

Baltijos šalyje valdžia mano, kad Rusijos Federacija turi nuostatą "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Maskva paprasčiausiai nenori priklausyti nuo šalių, kurios demonstruoja nedraugišką ir nestabilų požiūrį į ją.

Baltijos šalių politikai ir ekspertai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos krovinių kiekio sumažėjimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose.

Tegai:
Baltarusija, Rusija, uostas, tranzitas, Baltijos šalys
Dar šia tema
Šūvis į koją: dėl spaudimo Minskui Lietuva gali sužlugdyti Klaipėdos uostą
Lietuvos elgesys gali turėti įtakos Minsko sprendimui dėl tranzito, pareiškė Makėjus