Degalinė

Kaip per savaitę pasikeitė benzino kainos Baltijos šalyse

(atnaujinta 00:18 2020.11.09)
Pirmąją lapkričio darbo savaitę Rygoje degalų kainos sumažėjo, Taline jos nesikeitė, o Vilniuje, kaip ir Rygoje, kainos krito

VILNIUS, lapkričio 8 — Sputnik. Šią savaitę benzinas brangiausias buvo Taline, o pigiausias — Vilniuje, rašo "Tvnet.lv".

Vilniuje 95 benzino kaina sumažėjo 1,3 % — iki 1,046 euro už litrą, o dyzelinio kuro — 1,4 % iki 0,916 euro už litrą.

Rygoje esančiose "Circle K" degalinėse 95 benzino kainos padidėjo 0,9 % iki 1,139 euro už litrą, o dyzelinio kuro kaina — 0,5 % iki 0,994 euro už litrą.

Taline kainos nepasikeitė — 95 benzinas kainavo 1,229 euro už litrą, dyzelinis kuras — 0,949 euro už litrą.

Automobilinių dujų kainos šią savaitę Rygoje ir Vilniuje nepasikeitė — Rygoje litras automobilinių dujų kainavo 0,545 euro, Vilniuje — 0,533 euro. Taline automobilinių dujų kaina sumažėjo 2,6 % iki 0,601 euro už litrą.

Tegai:
degalų kainos, degalai, Baltijos šalys
Dar šia tema
Įvardytos dažniausios priežastys, kodėl lietuviai keičia automobilį
Paaiškėjo, kaip COVID-19 paveikė automobilių prieinamumą Lietuvoje
Šešėlinio automobilių verslo atstovas stos prieš teismą
Elektros lemputė

Praėjusią savaitę elektra šalyje brango 35 procentais

(atnaujinta 11:38 2020.12.01)
Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 57 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 41 proc., Estijoje — 55 proc., Latvijoje — net 86 proc. šaliai reikalingos elektros

VILNIUS, gruodžio 1 — Sputnik. Praėjusią savaitę elektra brango visose trijose Baltijos šalyse, praneša nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Skaičiuoklė, kvitai, archyvinė nuotrauka
© Depositphotos / Erwin Wodicka - wodicka@aon.at

Pažymima, kad Lietuvoje ir Latvijoje jos kaina kilo po 35 proc. atitinkamai iki 45,67 Eur/MWh ir 45,44  Eur/MWh.

Estijoje didmeninė elektros energijos kaina kilo 37 proc. iki 45,44  Eur/MWh. Pažymima, kad lapkričio 27 dieną buvo užfiksuota didžiausia praėjusios savaitės elektros kaina — Lietuvoje ji siekė 65,35 EUR/MWh, o Latvijoje ir Estijoje — po 65,06 EUR/MWh.

Tuo pačiu "NordPool" biržoje elektros energijos kaina per savaitę kilo nuo 2,10 Eur/MWh iki 10,52 Eur/MWh.

"Didžiausią įtaką elektros energijos kainų kilimui "NordPool" regione turėjo šaltesni ir sausesni orai. Nepaisant pilnų vandens rezervuarų Šiaurės šalyse, kainų kilimui įtakos turėjo didėjanti paklausa ir 50 proc. mažesnė vėjo energijos gamyba regione. Baltijos šalyse elektros energijos kainos  pakilo dėl didesnių kainų rinkoje ir sumažėjusio elektros srauto iš Švedijos (SE4) prekybos zonos", — teigia elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Jo teigimu, palyginti su praėjusia savaite, elektros energijos suvartojimas Šiaurės regione išaugo iki 8 939 GWh, o gamybos apimtys kilo iki 9 141 GWh.

Pabrėžiama, kad lapkričio 23–29 dienomis, palyginti su praėjusia savaite, elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse išaugo 1 proc. iki — 566 GWh.

Tuo tarpu Estijoje šis rodiklis beveik nekito ir liko 171 GWh, Lietuvoje kilo 1 proc. iki 251 GWh, o Latvijoje — 3 proc. iki 144 GWh. 

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 57 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 41 proc., Estijoje — 55 proc., Latvijoje — net 86 proc. šaliai reikalingos elektros.

Tegai:
Baltijos šalys, elektra
Dar šia tema
Senatorius pasakojo, kam naudingos sankcijos prieš "Nord Stream-2"
Lietuvos prezidentas paragino tobulinti mokesčių sistemą
Lietuvos ir Latvijos siena

Latviai rado būdą keliauti pas kaimynus nesilaikant privalomo karantino

(atnaujinta 18:27 2020.12.01)
Panašiai elgiasi ne tik latviai, bet ir lietuviai, kurie keliauja į Latviją ir nenori joje ilgam pasilikti

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Latviai, nenorintys laikytis karantino po apsilankymo Lietuvoje, išrado būdą apeiti šį apribojimą, rašo Sputnik Latvija su nuoroda į laikraščio "Kurzemes Vārds" pastebėjimus.

Šis metodas yra gana paprastas ir efektyvus, nors ir nevienareikšmiškas, tačiau vis gi tai yra rimtas pažeidimas, ir jis nėra vertas tokios rizikos. Tačiau visgi yra tokių žmonių, kurie, nepaisant rizikos, kerta sieną. Pavyzdžiui, vienas automėgėjas leidiniui pasakojo, kad norint įvažiuoti į Lietuvą ir grįžti į Latviją nesilaikant karantino, prieš kelionę reikia išjungti mobilųjį telefoną, iš jo išėmus akumuliatorių, arba iš viso palikti telefoną namuose. Be to, vyras patarė nenaudoti banko kortelės Lietuvoje, o iš anksto išimti grynuosius pinigus iš bankomatų Latvijos teritorijoje.

Automėgėjas pažymėjo, kad taip pat svarbu patikrinti ar kelyje yra pasieniečių, tokiems tikslams jis visada su savimi turi žiūronus. Jei kelias laisvas, tada jis važiuoja. Įvažiuojant į Lietuvą iš Latvijos karantinas nereikalingas, todėl galima netrukdomai kirsti sieną ta kryptimi.

Anksčiau Latvijos Ligų prevencijos ir kontrolės centras savo Facebook paskyroje paskelbė šalių, iš kurių atvykus būtina 10 dienų saviizoliacija, šiame sąraše yra ir Lietuva.

Tegai:
Latvija, Lietuva, karantinas, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Rusijos ir NATO vėliavos

NATO pareiškė apie Rusijos "agresyvios politikos" tęsimą

(atnaujinta 08:38 2020.12.02)
Pažymima, kad ilgainiui iki 2030 metų Rusija greičiausiai išliks pagrindine karine grėsme Šiaurės Atlanto aljansui

VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. Rusija tęsia "tvirtą politiką ir agresyvius veiksmus", sakoma NATO strateginėje ataskaitoje.

Tai trukdo konstruktyviam dialogui, teigia dokumento autoriai.

"Rusija reguliariai vykdo bauginančias karines operacijas netoli NATO sienų", — sakoma leidinyje.

Ataskaitoje taip pat buvo pranešta apie "neigiamą poveikį euroatlantinio regiono saugumu" Rusijos aktyvią veiklą Juodojoje ir Baltijos jūroje, Arktyje ir Viduržemio jūros rytuose. Taip pat teigiama apie "Maskvos agresiją" prieš Ukrainą ir Gruziją.

"Ilgainiui iki 2030 metų Rusija greičiausiai išliks pagrindine karine grėsme Šiaurės Atlanto aljansui", — sako pranešimo autoriai.

Jie mano, kad NATO turėtų palaikyti abipusį požiūrį į Rusiją, kuris susideda iš "sulaikymo" ir dialogo. Be to, Aljansui rekomenduojama išlikti atviram diskutuojant apie taikų sambūvį ir teigiamai reaguoti į "konstruktyvius pokyčius" Rusijos pusės pozicijoje.

Pareiškimus apie "Rusijos grėsmę" periodiškai pateikia Vakarų politikai, dažniausiai iš Baltijos šalių ir Lenkijos. Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nepuls nė vienos iš NATO šalių.

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neketina nieko pulti, o tiesiog naudojasi pretekstu dislokuoti daugiau technikos ir batalionų šalia Rusijos sienų. Maskva ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl aljanso pajėgų susitelkimo Europoje.

Tegai:
Rusija, NATO
Dar šia tema
NATO remia Rusijos ir JAV dialogą dėl START III sutarties
Ekspertas: NATO reikalinga Juodoji jūra, kad galėtų "pačiupinėti" Rusiją