Estijos VRM Martas Helmė

Estijos vidaus reikalų ministras ruošiasi atsistatydinti po JAV rinkimų kritikos

(atnaujinta 14:36 2020.11.09)
Sekmadienį Martas Helmė ir jo sūnus, finansų ministras Martinas Helmė, išreiškė abejones dėl JAV prezidento rinkimų sąžiningumo

VILNIUS, lapkričio 9 — Sputnik. Estijos vidaus reikalų ministras Martas Helmė pirmadienį pareiškė, kad atsistatydins po to, kai iškritikavo JAV prezidento rinkimus, kas sukėlė politinį skandalą Estijos visuomenėje.

Sekmadienį Martas Helmė ir jo sūnus, finansų ministras Martinas Helmė, radijo transliacijoje "TRE-raadio" suabejojo JAV prezidento rinkimų sąžiningumu. Politikai teigė, kad dabartinis JAV vadovas Donaldas Trampas pralaimėjo rinkimus dėl falsifikacijos. Šie pareiškimai sukėlė daug kritikos iš respublikos lyderių ir vietos žiniasklaidos. Prezidentė Kersti Kaljulaid pareiškė, kad ministrai kenkia Estijos nacionaliniam saugumui.

"Žvelgdamas į šį šmeižtą ir melą, kuriuos skelbia Estijos žiniasklaida, nusprendžiau atsistatydinti. Man užtenka. Aš nieko nepadariau, kad sukelčiau grėsmę Estijos saugumui. Aš nesakiau nieko, apie ką nekalbėjo Amerikos žiniasklaida, laisva amerikietiška žiniasklaida", — ERR portalas cituoja Helmės pareiškimą spaudos konferencijoje parlamente.

Vidaus reikalų ministerijos vadovas pridūrė, kad palieka ministro postą, siekdamas išsaugoti vyriausybės koaliciją ir kad galėtų įvykti koalicijoje sutartas referendumas dėl santuokos apibrėžimo.

"Jūs neužkimšit man burnos, niekas neužkimš man burnos. Nei ministras pirmininkas, nei prezidentė, nei spauda", — sakė Helmė.

Dabar politikas grįš į parlamentą, tačiau į kokią poziciją, vis dar neaišku.

Demokratas Džo Baidenas šeštadienį paskelbė apie jo išrinkimą į JAV prezidentus. Anksčiau didžiausia Amerikos žiniasklaida paskelbė apie Baideno pergalę prezidento varžybose. Savo ruožtu dabartinis prezidentas Donaldas Trampas pareiškė, kad rinkimai dar toli gražu nesibaigė, ir jis ketina ginti savo pergalę teisme.

Tegai:
prezidento rinkimai, JAV, Estija
Temos:
JAV prezidento rinkimai — 2020 (94)
Dar šia tema
Buvęs JAV senatorius: Baidenas gali derėtis užbaigus "Nord Stream-2"  
Paaiškėjo, kokiomis sąlygomis Trampas perduos valdžią Baidenui
Žiniasklaida: Trampas planuoja surengti mitingus norėdamas užginčyti rinkimų rezultatus  
Estijos kariškiai, archyvinė nuotrauka

Estijos kariškiai papasakojo apie bendras operacijas su JAV kibernetine vadovybe

(atnaujinta 23:49 2020.12.05)
Bendros Estijos ir amerikiečių kibernetinių komandų pratybos vyko rugsėjo–lapkričio mėnesiais

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Estijos gynybos ministerija ketvirtadienį paskelbė vykdanti bendras operacijas su JAV kibernetine vadovybe, kurios buvo skirtos užkirsti kelią kibernetinių nusikaltėlių veikimui internete ir sustiprinti abiejų šalių bendradarbiavimą kibernetinės gynybos srityje.

Anksčiau "The New York Times" pranešė, kad JAV valdžia likus kelioms savaitėms iki lapkričio 3 dieną vykusių rinkimų, į Estiją nusiuntė karinį personalą treniruotis atremti kibernetines atakas, ko gero, įsilaužėlių iš Rusijos. Pasak laikraščio, operacijos Estijoje buvo vykdomos siekiant nugalėti tariamai galimą Rusijos Federacijos kišimąsi į Amerikos rinkimus.

Pasak RIA Novosti, Estijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba pažymėjo, kad bendros Estijos ir JAV kibernetinių komandų operacijos vyko nuo rugsėjo iki lapkričio. Anksčiau JAV vykdė panašias operacijas su kitomis Europos šalimis, tačiau tai buvo pirmoji bendra Estijos ir JAV kibernetinių ekspertų operacija.

"Norint užtikrinti mūsų tinklų kibernetinį saugumą, reikalingos bendros operacijos su artimiausiu sąjungininku Jungtinėmis Valstijomis. Tokios operacijos mūsų specialistams suteikia galimybę pasidalinti patirtimi, taip pat pareikšti savo nuomonę apie dabartinius mūsų kibernetinės gynybos pajėgumus. Šios operacijos tapo sėkmingu dvišalio bendradarbiavimo su Amerikos partneriais etapu", — spaudos tarnyba cituoja Estijos gynybos pajėgų kibernetinės vadovybės viršininko pavaduotoją Mihkelį Tiką (Mihkel Tikk).

Nepaisant pandemijos, kibernetiniai specialistai gali veikti Estijoje ir kitose Europos šalyse, norėdami sužinoti apie priešininkus, kurie gali kelti grėsmę Jungtinėms Valstijoms, teigia brigados generolas Džo Hartmanas (Joe Hartman), vadovaujantis JAV kibernetinei vadovybei pavaldžioms Nacionalinėms kibernetinėms misijoms.

"Mūsų komandos ieško, nustato ir aktyviai pašalina kenkėjiškas programas. Vėliau mes pasidalinsime informacija apie šias programas ne tik su JAV vyriausybe, bet ir su privačiomis kibernetinės gynybos įmonėmis bei jų sąjungininkais, siekdami pagerinti JAV kritinės infrastruktūros ir susijusių tinklų saugumą", — pasakė Hartmanas.

Estijos gynybos ministerijos kanclerio pavaduotojas Margusas Matas pabrėžė, kad Estija yra viena iš pirmųjų, su kuria JAV vykdė tokią bendrą operaciją, kas suteikė galimybę gauti vietos kibernetinių tinklų saugumo įvertinimą. "Kadangi esame tarp pasaulio kibernetinės erdvės lyderių, taip pat turime būti pasirengę pasidalinti savo patirtimi su sąjungininkais, kad geriau apsaugotume savo tinklus", — sakė Matas.

Pagrindinis Estijos gynybos pajėgų kibernetinės vadovybės, įsteigtos 2018 metais, tikslas yra remti Gynybos ministerijos kibernetinės erdvės valdymą, siekiant sustiprinti šalies kibernetinės gynybos pajėgumus ir kartu visos Estijos saugumą.

Tegai:
kibernetinis saugumas, JAV, Estija
Dar šia tema
Rusijos saugumo taryba: JAV įvykdo iki 75 proc. visų kibernetinių atakų
Lietuva planuoja įkurti kibernetinio saugumo kompetencijų centrą
Ekspertas: kibernetinis centras Lietuvoje bus susietas su JAV ir NATO
Sputnik logotipas

Ekspertas: Latvijoje žurnalistai yra begėdiškai ir įžūliai persekiojami

(atnaujinta 18:15 2020.12.04)
Šalyje tiesiog pažeidžiama teisė į žodžio laisvę, mano "Rossotrudničestvo" vadovas Jevgenijus Primakovas

VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik. Latvija "įžūliai ir begėdiškai" pažeidžia teisę į žodžio laisvę ir persekioja žurnalistus už jų profesinę veiklą, interviu Sputnik Lietuva sakė "Rossotrudničestvo" vadovas Jevgenijus Primakovas.

Sputnik anksčiau pranešė, kad rusakalbiams latvių žurnalistams, įskaitant tuos, kurie bendradarbiauja su portalais "Baltnews" ir Sputnik Latvija, buvo pareikšti kaltinimai pagal straipsnį dėl ES sankcijų režimo pažeidimo, pas juos buvo atliktos kratos ir jie turėjo pasirašyti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Agentūros duomenimis, kaltinimai buvo pareikšti pagal Latvijos baudžiamojo įstatymo 84 straipsnį (ES sankcijų režimo pažeidimas), bausmė — nuo piniginės baudos iki įkalinimo. Sputnik Latvija ir "Baltnews" yra susiję su žiniasklaidos grupe MIA "Rossija segodnia". Kita vertus, Latvijos žurnalistai, rašantys šioms žiniasklaidos priemonėms, nėra jų darbuotojai, o veikia tik kaip laisvai samdomi autoriai ir korespondentai.

Gruodžio 4 dieną paaiškėjo, kad žurnalistai buvo paleisti, pasirašę pasižadėjimą neišvykti iš šalies.

"Rossotrudničestvo" buvo, yra ir bus Sputnik pusėje. Taip pat, kaip ir mūsų rusakalbių kolegų ir žurnalistų pusėje. Kalbant apie Latvijos valdžios veiksmus, kaip jau sakiau — tai klasikinis žurnalistų persekiojimo atvejis profesiniu pagrindu. Kitokio paaiškinimo tiesiog negali būti", — pareiškė jis.

Panaši situacija praėjusiais metais buvo ir Estijoje. Gruodį Sputnik Estija darbuotojai gavo Policijos ir sienos apsaugos departamento laiškus su tiesioginiais grasinimais iškelti baudžiamąją bylą prieš juos, jei jie nenutrauks darbo santykių su MIA "Rossija segodnia" iki šių metų sausio 1-osios.

Šie veiksmai neva pateisinami nuo 2014 metų kovo 17 dienos Europos Sąjungos taikomomis sankcijomis daugeliui fizinių ir juridinių asmenų, galimai susijusių su Ukrainos įvykiais.

Tačiau ES sankcijos buvo įvestos ne prieš MIA "Rossija segodnia", į kurią įeina Sputnik, bet asmeniškai prieš agentūros generalinį direktorių Dmitrijų Kiseliovą.

Estijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Urmas Reinsalu ketvirtadienį RIA Novosti sakė, kad jo šalis vykdo ES sankcijų politiką ne prieš Sputnik, o atsižvelgdama į Kiseliovui nustatytas asmenines sankcijas.

Sputnik Estija žurnalistai buvo priversti tai padaryti ir nuo sausio 1 dienos perėjo prie darbo nepaprastuoju režimu.

Tegai:
rusakalbiai, Latvija, žurnalistai, Sputnik Latvija, Baltnews
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Simonian pakomentavo Sputnik žurnalistų sulaikymą Latvijoje
Rusijos Federacijos taryba žurnalistų Latvijoje persekiojimą pavadino beteisiškumu
MIA "Rossija segodnia" pakomentavo žurnalistų sulaikymą Latvijoje
Gruodžio 6

Kokia šiandien diena: gruodžio 6-osios šventės

(atnaujinta 15:22 2020.12.05)
Nuo gruodžio 6 dienos iki metų galo lieka 25 dienos, dienos ilgis — 07 val. 29 min. Šią dieną 2009 metais Metų moterimi paskelbta Seimo Pirmininkė Irena Degutienė

Gruodžio 6 yra 340-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 341-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 25 dienos.

2020 metų gruodžio 5 dieną saulė teka 08:25, leidžiasi 15:54, dienos ilgis — 07 val. 29 min.

Šv. Mikalojus, Arklių diena 

Lietuvoje gruodžio 6 dieną yra minima Arklių diena. Krikščionybėje arklių ir arklininkų globėjais laikomi Šv. Floras ir Šv. Lauras. Šv. Mikalojus laikomas keliauninkų globėju, tačiau būtent jo vardo diena paskelbta Arklių diena.

Šiandien vis mažiau Lietuvos ūkių augina arklius. Šis gyvūnas tapęs vienu iš tautinio tapatumo simboliu. Žirgas lietuvių istorijoje, tautosakoje ir buityje atliko daug funkcijų: nuo pagrindinio pagalbininko sunkiuose ūkio darbuose iki ištikimo draugo išjojant į karą. Darbiniam arkliui, atliekančiam sunkius darbus, lietuvis jautė didelę pagarbą ir artimumą. Gyvenimas be arklio buvo praktiškai neįsivaizduojamas. Todėl žirgo ir lietuvio draugystė dažnas naratyvas tautosakoje, įvairiuose pasakojimuose apie mūsų senolių kasdienybę.

Šį diena istorijoje

1520 metais gimė Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Barbora Radvilaitė. Mirė 1551 metais.

1791 metais Varšuvoje Lenkijos ir Lietuvos valdovo Stanislovo Augusto privilegija Telšiams buvo patvirtintos Magdeburgo teisės. Privilegijos originalas iki šiol saugomas Žemaičių "Alkos" muziejuje Telšiuose.

1940 metais Vilniaus rotušėje įkurtas Vilniaus valstybinis miesto muziejus, 1941-aisiais pertvarkytas į Vilniaus valstybinį dailės muziejų.

1991 metais atidaryta Lietuvos ambasada Paryžiuje.

1999 metais Seime prasidėjo pirmoji Europos Sąjungos ir Lietuvos jungtinio parlamento komiteto sesija.

2002 metasi pirmą kartą Lietuvos sostinėje buvo įžiebtas pasaulio Kalėdų eglučių parkas, kurį pagal savo šalių tradicijas papuošė ir pristatė užsienio šalių atstovybės.

2007 metš naktį į gruodžio 6-ąją per apiplėšimą savo namuose nužudytas dienraščio "Lietuvos rytas" fotografas Viktoras Kapočius. 

2009 metais Metų moterimi paskelbta Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. Šį titulą parlamento vadovei suteikė dienraščio "Lietuvos rytas" priedas — žurnalas "Stilius".

2009 metais Šiauliuose pašventinta nauja katalikų šventovė — Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia.

Savo vardadienius šiandien švenčia Bilmantas, Bilmantė, Bilminas, Bilminė, Bylenė, Bylenis, Koleta, Miglė, Mikalojus, Mikas, Mikita, Norvydė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai