Arktis

Estija nori tapti stebėtoja Arkties taryboje

(atnaujinta 09:49 2020.11.10)
Anot Estijos URM, šalis turi daug ką pasiūlyti atliekant Arkties tyrimus, nes ji turi žinių ir seną Arkties tyrimų istoriją, o Estijos mokslininkų išvadas galima lengvai pritaikyti Arktyje

VILNIUS, lapkričio 10 — Sputnik. Estija pateikė paraišką dėl stebėtojos statuso Arkties taryboje, pirmadienį pranešė Estijos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Kaip pažymi URM, Estijos paraišką pristatantis užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu vaizdo susitikimo metu su Islandijos užsienio reikalų ministru Gudlauguru Toru Tordarsonu, kuris yra Arkties tarybos pirmininkas, pažymėjo, kad tvaraus Arkties vystymosi užtikrinimas turėtų būti ne tik Arkties šalių, bet ir kitų valstybių pareiga.

"Kaip šiauriausia ne Arkties šalis, Estija nori ir yra pasirengusi prisiimti šią atsakomybę", — pasakė ministras.

Anot Reinsalu, paraiškos pateikimas yra aiškus Estijos įsipareigojimo ir didelio susidomėjimo dalyvauti Arkties tarybos darbe ir noro prisidėti prie tvarios Arkties plėtros pavyzdys.

Pasak ministro, Estija turi daug ką pasiūlyti atliekant Arkties tyrimus. Jis paaiškino, kad Estija turi žinių ir seną Arkties tyrimų istoriją ir kad Estijos mokslininkų išvadas galima lengvai pritaikyti Arktyje. Reinsalu pridūrė, kad jau dabar, Estijos tyrėjų iniciatyva ir pagalba, Arkties taryboje dirbančiose darbo grupėse naudojamos esamos žinios ir sprendimai.

Estija tikisi, kad paraiška bus aptarta kitą gegužę vyksiančiame Arkties tarybos posėdyje.

Arkties taryba yra tarptautinė organizacija, kurios tikslas — skatinti bendradarbiavimą aplinkos apsaugos ir tvaraus poliarinių rajonų vystymosi srityje. Ji apima aštuonias Arkties šalis (Rusiją, Daniją, Islandiją, Kanadą, Norvegiją, JAV, Suomiją ir Švediją). Dar 13 valstybių taryboje turi stebėtojo statusą.

Tegai:
Arktis, Estija
Dar šia tema
Grenlandija keičia formą dėl tirpstančių ledynų
Žiniasklaida papasakojo apie JAV "naktinį košmarą" Arktyje
Rusija dislokuos raketinės gynybos kupolą virš Arkties
Karo atveju aviacija "pasieks" priešą iš Arkties, sakė generolas
Estijos Sveikatos departamento krizių štabo medicinos vadovas Arkadijus Popovas

Rusakalbis gydytojas paskelbtas Estijos metų piliečiu kovą su COVID-19

(atnaujinta 14:04 2020.11.25)
Anksčiau Popovas vadovavo Šiaurės Estijos regioninės ligoninės skubios pagalbos centrui, o nuo gruodžio pradžios taps Vakarų-Talino centrinės ligoninės valdybos pirmininku

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Sveikatos departamento krizių štabo medicinos vadovas Arkadijus Popovas pripažintas Estijos metų piliečiu už didžiulį indėlį kovojant su koronavirusu, antradienį pranešė Estijos transliacijų portalas "ERR".

Karantinas Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

Šiemet "Metų piliečio" titulas suteiktas jau 18 kartą. Garbės vardui suteikti buvo pasiūlyta dvylika kandidatų.

"Šiais išskirtiniais metais tikslinga išreikšti padėką piliečiams, kurie prisiėmė atsakomybę ir padarė daugiau, nei buvo tikėtasi iš jų. Aiški Arkadijaus Popovo pozicija ir ryžtingas elgesys kovojant su koronavirusu tapo itin įkvepiantys. Būtent jis ir kiti panašūs į jį lyderiai daro Estiją saugesne vieta gyvenimui", — pristatydamas laureatą pasakė kultūros ministras Tynis Lukas.

Anksčiau Popovas vadovavo Šiaurės Estijos regioninės ligoninės Skubios pagalbos centrui, o nuo gruodžio 5 dienos taps Vakarų-Talino centrinės ligoninės valdybos pirmininku. Jis studijavo mediciną Tartu universitete ir psichologiją Sankt Peterburge.

Pasak Popovo, šis pripažinimas jam yra labai didelė garbė. "Nežinau, ar to nusipelniau, nes viską, ką padariau, padariau bendradarbiaudamas su kitais gydytojais, su kolegomis iš sveikatos departamento, su ministerija. Ir iš tikrųjų kiekvienas Estijos gyventojas įnešė labai didelį indėlį, nes kovoti su krize pavieniui neįmanoma. Mums reikia komandos", — pažymėjo Popovas.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Estijoje nustatytų koronaviruso infekcijos atvejų skaičius siekė 10 159, mirė 94 žmonės.

Tegai:
rusakalbiai, Estija, Baltijos šalys
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Rygos uostas, archyvinė nuotrauka

Geležinkeliais gabenamų krovinių tranzitas per Latvijos uostus sumažėjo 56 proc 

(atnaujinta 10:28 2020.11.26)
Geležinkeliais gabenamų prekių tranzitas per Latvijos uostus per dešimt 2020 metų mėnesių sudarė 11,918 mln. tonų, tai yra 56 proc. mažiau nei prieš metus

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Geležinkeliais gabenamų krovinių apimtys Latvijos geležinkeliais per dešimt šių metų mėnesių sumažėjo 45,5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, iki 19,186 mln. tonų, praneša "Baltic Course".

Latvijos transporto ministerijos duomenimis, sausio – spalio mėn. tarptautinio transporto srautas sudarė 17,558 mln. tonų, tai yra 48 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais Tuo tarpu vidaus transporto srautas išaugo 14,7 proc. iki 1,628 mln. tonų.

Tarptautinių geležinkeliais gabenamų tranzitinių krovinių apimtis siekė 14,492 mln. t, tai yra 52,9 proc. mažiau nei praėjusių metų sausio-spalio mėnesiais. Importuojamų krovinių apimtis sudarė 2,803 mln. tonų, tai yra 1,9 proc. daugiau, o eksportuojamų krovinių — 263 tūkst. tonų.

Geležinkeliais gabenamų krovinių tranzitas per Latvijos uostus per dešimt 2020 metų mėnesių sudarė 11,918 mln. tonų, tai yra 56 proc. mažiau nei prieš metus, o sausumos tranzitas per Latvijos teritoriją — 2,574 mln. tonų, tai yra 31,2 proc. mažiau nei prieš metus.

Tegai:
krovinių vežimas, Latvija
Dar šia tema
Išardys metalo laužui: kas laukia Lietuvos uosto praradus baltarusiškus krovinius
Klaipėdos uoste sumažėjo krovinių apyvarta
Leningrado srities gubernatorius: jau turime visas sąlygas priimti baltarusių krovinius
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga

NVSC nenuspręs Seimą, kaip jam dirbti, pareiškė Veryga

(atnaujinta 11:26 2020.11.26)
Pasak sveikatos apsaugos ministro, epidemiologai neišmano ir neprivalo išmanyti Seimo statuto, pagal kurį dirba parlamentarai

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Laikinai einantis sveikatos apsaugos ministro pareigas Aurelius Veryga teigė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) negali Seimui pateikti saugaus jo darbo algoritmo, nes jie neišmano parlamento darbo specifikos.

"Mes negalime sudėlioti Seimui darbo algoritmo, Seimas — labai specifinė institucija, kuri vadovaujasi Seimo statutu. Mes tokių darbo algoritmų nesudėliojame ir kitoms įmonėms, jos pačios pasiruošia savo tvarkas, susidėlioja, vadovaudamosi epidemiologų rekomendacijomis", — ketvirtadienį per nuotolinį Seimo valdybos posėdį sakė Veryga.

Jis pabrėžė, kad epidemiologai neišmano ir neprivalo išmanyti Seimo statuto, pagal kurį dirba parlamentarai.

"Nereikalaukime iš žmonių to, ko jie negali padaryti", — teigė Veryga.

Laikinasis ministras tvirtino, kad NVSC specialistai, epidemiologai gali padėti Seimui parengti saugaus darbo tvarką.

Izoliacija Seime

Pirmadienį Seimo valdyba nusprendė nuo spalio 25 iki gruodžio 3 dienos padaryti pauzę dėl koronaviruso padėties, nes keli Seimo nariai, tarp jų ir Čmilytė-Nielsen, užsikrėtė.

Anksčiau Seimo nariai nepritarė siūlymui Statute reglamentuoti galimybę, paskelbus ekstremaliąją situaciją, kai kyla pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei, Seimo posėdžiuose dirbti nuotoliniu būdu.

Šiuo metu Lietuvoje labai padidėja sergamumas koronavirusu. Naujausiais duomenimis, šalyje yra daugiau nei 51,6 tūkstančio infekcijos atvejų, mirė 432 pacientai.

Nuo lapkričio 7 dienos respublikoje galioja antrasis karantinas, kuris buvo įvestas trims savaitėms. Valdžia nori jį pratęsti bent iki gruodžio 17 dienos.

Tegai:
Aurelijus Veryga, koronavirusas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Seimas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Karantinas pratęstas iki gruodžio vidurio
Rusakalbis gydytojas paskelbtas Estijos metų piliečiu už kovą su COVID-19
ES pradėjo derybas su "Sputnik V" vakcinos gamintoju