Automobiliai

Estija liko paskutinė Baltijos šalis, neturinti CO2 mokesčio automobiliams

(atnaujinta 10:17 2020.11.23)
Trijų Baltijos šalių gyventojai, atsižvelgdami į tai, dažnai registruoja automobilius Estijoje, ten gaudami leidimą gyventi arba registruodami įmones, kuriose registruoti automobiliai

VILNIUS, lapkričio 22 — Sputnik. Įvedus automobilių mokestį Lietuvoje Estija ir Lenkija tapo dviem paskutinėmis Europos Sąjungos šalimis, kurios neturi CO2 mokesčio automobiliams, rašo Sputnik Latvija.

Latvijos gyventojas papasakojo, kad daugelis tautiečių važinėja po respubliką su estiškais numeriais.

"Jei Latvijos policija sustabdys mašiną ir paaiškės, kad esate latvis ir gyvenate Latvijoje pagal dokumentus, gausite baudą. Todėl aš užsiregistravau pas draugus, gyvenančius Valgoje. Dabar policija man nieko negali padaryti", — pasakė jis.

Estijos pusei, pasak latvio, ši padėtis yra naudinga, nes mokesčiai mokami pagal gyvenamąją vietą Estijoje.

Kelių departamento Valgos atstovybės pagrindinis specialistas Aivaras Tumanovas pažymėjo, kad vis daugiau latvių registruoja automobilius Estijoje. Anot jo, kiekvieną savaitę būna du ar trys tokie prašymai.

Taip pat, pasak Tumanovo, latviai Estijoje sukuria įmones, kuriose bus įregistruoti automobiliai.

Sputnik Latvija rašo, kad įvedus automobilių mokestį Lietuvoje, Estija ir Lenkija tapo dviem paskutinėmis ES šalimis, kuriose nėra automobilių mokesčio, susijusio su CO2 išmetimu. Ir atsižvelgus į tai, kad Lenkijoje vykstant pirmai automobilio registracijai, mokestis yra susijęs su variklio darbiniu tūriu, tai Estija yra vienintelė ES šalis, kurioje nėra jokių mokesčių už automobilį.

2017 metų kovą Finansų ministerija pranešė, kad Estija visgi įves aplinkosaugos mokestį, susijusį su taršiais lengvaisiais automobiliais. Vyriausybė patvirtino tokią koncepciją: mokestis galėtų priversti vartotojus pirmenybę teikti mažiems automobiliams ir automobiliams, kurie daro mažesnį poveikį aplinkai.

Buvo numatyta, kad įsatymo projektas įsigalios vėliausiai 2018 m. sausio 1 dieną. Tačiau dėl visuomenės pasipriešinimo po poros mėnesių Jüri Rato vyriausybė paskelbė, kad siekiant palaikyti ekonomikos augimą, mokestis visgi nebus įvestas.

Planuojama, kad situacija artimiausiu metu taip pat nesikeis.

Lietuvoje nuo šių metų balandžio 1 dienos įsigaliojo transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pakeitimai. Remiantis pakeitimais, apmokestinimo objektas bus M1 ir N1 klasių variklinių transporto priemonių (lengvųjų automobilių ir autobusų) angliavandenilių (CO2) išmetimas, išskyrus istorines variklines transporto priemones, kurias registruoja savininkas.

Mokestis svyruoja nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo transporto priemonės tipo ir jos išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio, jei šis rodiklis viršija 130 gramų CO2 kilometrui.

2020 m. rugsėjį tapo žinoma, kad Europos Komisija pateikė rekomendacijas, pagal kurias automobilių anglies dioksido išmetimai turėtų būti sumažinti dar greičiau nei buvo planuojama.

Ankstesniame plane buvo reikalaujama iki 2030 metų 37,5 proc. sumažinti automobilių išmetamą CO2 kiekį, palyginti su 1990 metų lygiu, o naujuoju planu kartelė pakelta iki 50 proc.

Europos Komisija nori, kad pasiūlymai būtų patvirtinti iki 2021 metų birželio, pažymėdama, kad kuo ilgiau delsiama mažinti išmetamų teršalų kiekį, tuo griežčiau tai reikės padaryti ateityje, kai klimato kaitos problema paūmės.

Tegai:
automobiliai, išmetamosios dujos, mokesčiai, Baltijos šalys, Estija
Žmogus su žiūronais, archyvinė nuotrauka

Estijos žvalgyba ieško rusakalbių darbuotojų per žiniasklaidos skelbimus

(atnaujinta 17:53 2020.12.02)
Visų pirma, žvalgybinės informacijos analitikas turi būti gerai išsilavinęs, "plataus akiračio ir analitinio mąstymo"

VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. Estijos užsienio žvalgybos departamentas per reklamą žiniasklaidoje pradėjo ieškoti naujų darbuotojų, mokančių rusų ir anglų kalbas.

Informacija apie žvalgybos operacijų specialisto ir žvalgybos analitiko paiešką trečiadienį pasirodė laikraščio "Eesti Ekspress" anonsų skiltyje.

"Departamentas į žvalgybos operacijų specialisto pareigas ieško gerai išsilavinusio, komunikabilaus žmogaus, kuris supranta, kad gyvenimas išeina už biuro ir įprasto darbo laiko ribų. Tikimasi, kad jis džiaugsis kelionėmis ir greitai prisitaikys prie naujų kultūrinių erdvių ir situacijų." — cituoja pranešimą RIA Novosti.

Žvalgybos analitikas taip pat turi būti gerai išsilavinęs, "plataus akiračio ir analitinio mąstymo, gebantis apdoroti didelius duomenų kiekius, juos sujungti ir pateikti aiškiai ir glaustai".

Pranešime teigiama, kad kandidatai turi būti Estijos piliečiai ir gerai mokėti rusų ir anglų kalbas. Skelbime neminima būtinybė mokėti estų kalbą. Kreipimosi dėl darbo terminas yra gruodžio 13 diena. Skelbime apie laisvą darbo vietą atlyginimo dydis nenurodytas.

Užsienio žvalgybos departamentas yra Gynybos ministerijos dalis. Jis užtikrina šalies nacionalinio saugumo ir konstitucinės tvarkos apsaugą, renka ir tvarko tam reikalingą informaciją, vykdo kontržvalgybos veiklą ir saugo valstybės paslaptis.

Departamentas taip pat teikia saugų ryšį įslaptintuose vyriausybės tinkluose ir vykdo išorinę kontržvalgybą, kad apsaugotų Estijos diplomatus ir karinį personalą, tarnaujantį užsienio operacijose. Be to, departamento darbuotojai saugo įslaptintą išorinę informaciją, perduodamą Estijai, vykdydami valstybės įgalioto atstovo užduotis saugumo srityje.

Tegai:
žvalgyba, Estija
Elektros lemputė

Praėjusią savaitę elektra šalyje brango 35 procentais

(atnaujinta 11:38 2020.12.01)
Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 57 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 41 proc., Estijoje — 55 proc., Latvijoje — net 86 proc. šaliai reikalingos elektros

VILNIUS, gruodžio 1 — Sputnik. Praėjusią savaitę elektra brango visose trijose Baltijos šalyse, praneša nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Skaičiuoklė, kvitai, archyvinė nuotrauka
© Depositphotos / Erwin Wodicka - wodicka@aon.at

Pažymima, kad Lietuvoje ir Latvijoje jos kaina kilo po 35 proc. atitinkamai iki 45,67 Eur/MWh ir 45,44  Eur/MWh.

Estijoje didmeninė elektros energijos kaina kilo 37 proc. iki 45,44  Eur/MWh. Pažymima, kad lapkričio 27 dieną buvo užfiksuota didžiausia praėjusios savaitės elektros kaina — Lietuvoje ji siekė 65,35 EUR/MWh, o Latvijoje ir Estijoje — po 65,06 EUR/MWh.

Tuo pačiu "NordPool" biržoje elektros energijos kaina per savaitę kilo nuo 2,10 Eur/MWh iki 10,52 Eur/MWh.

"Didžiausią įtaką elektros energijos kainų kilimui "NordPool" regione turėjo šaltesni ir sausesni orai. Nepaisant pilnų vandens rezervuarų Šiaurės šalyse, kainų kilimui įtakos turėjo didėjanti paklausa ir 50 proc. mažesnė vėjo energijos gamyba regione. Baltijos šalyse elektros energijos kainos  pakilo dėl didesnių kainų rinkoje ir sumažėjusio elektros srauto iš Švedijos (SE4) prekybos zonos", — teigia elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Jo teigimu, palyginti su praėjusia savaite, elektros energijos suvartojimas Šiaurės regione išaugo iki 8 939 GWh, o gamybos apimtys kilo iki 9 141 GWh.

Pabrėžiama, kad lapkričio 23–29 dienomis, palyginti su praėjusia savaite, elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse išaugo 1 proc. iki — 566 GWh.

Tuo tarpu Estijoje šis rodiklis beveik nekito ir liko 171 GWh, Lietuvoje kilo 1 proc. iki 251 GWh, o Latvijoje — 3 proc. iki 144 GWh. 

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 57 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 41 proc., Estijoje — 55 proc., Latvijoje — net 86 proc. šaliai reikalingos elektros.

Tegai:
Baltijos šalys, elektra
Dar šia tema
Senatorius pasakojo, kam naudingos sankcijos prieš "Nord Stream-2"
Lietuvos prezidentas paragino tobulinti mokesčių sistemą
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka

Lukašenka: NATO kuria grupuotę "vakarų Baltarusijos žemių užgrobimui" 

(atnaujinta 18:21 2020.12.02)
Anksčiau Baltarusijos lyderis pareiškė, kad Varšuva prašė NATO sukurti specialias pajėgas Baltijos šalių ir Lenkijos armijose kovai su Baltarusijos valdžia

VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad NATO kuriama karinė grupuotė siekiant "užgrobti vakarų Baltarusijos žemes", praneša Sputnik Baltarusija

Praėjusią savaitę Lukašenka, remdamasis informacija, kurią jis gavo iš Baltarusijos specialiųjų tarnybų, sakė, kad Varšuva anksčiau prašė NATO sukurti specialias pajėgas Baltijos šalių ir Lenkijos armijose kovai su Baltarusijos valdžia. Rugpjūtį Lukašenka apkaltino Lenkiją ketinimu aneksuoti Gardino sritį.

"NATO kuriama karinė grupuotė siekiant užgrobti vakarų Baltarusijos žemes", - teigė prezidentas. Papasakykite, kaip į tai reaguoti?"

Kalbėdamas apie padėties Baltarusijoje pablogėjimą, Lukašenka teigė, kad jį sukėlė išorinis kišimasis. "Kalbama apie, cituoju, "istorinį baltarusių žemių priklausymą Lenkijai". Tai jau deklaruojama atvirai. Pasirodo, ten, kur šiandien gyvename, šios žemės mums nepriklauso. Aišku kam. Jie veikia šia kryptimi", - sakė Baltarusijos lyderis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad Baltarusijos valdininkai "nepagrįstai" kaltina NATO karinės galios didinimu regione. Jo nuomone, Minskas naudojasi išorine grėsme "norėdamas sutramdyti protestuotojus".

Prasidėjus protestams Baltarusijoje, Lietuvoje, netoli kaimyninės šalies sienos, buvo surengtos kelios NATO pratybos. Reaguodamas į tai, Minskas buvo priverstas stiprinti sienų su Vakarų valstybėmis apsaugą.

NATO nuolat didina kontingentų skaičių šalia Rusijos sienų. Baltijos šalys aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, paaiškindamos tai "Rusijos grėsme", nors Maskva ne kartą neigė šiuos kaltinimus.

Tegai:
Baltarusija, NATO, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų