Elektra

Spalį Lietuvoje elektra pigo penkiais procentais

(atnaujinta 08:56 2020.11.23)
Pažymima, kad Baltijos šalyse pagamintos elektros energijos kiekis, palyginti su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo 8 proc. iki 1 144 GWh, o mažėjantis generavimas šalyse padidino importą iš kaimyninių šalių

VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Spalio mėnesį vidutinė elektros energijos didmeninė kaina visose trijose Baltijos šalyse sumažėjo. Lietuvoje kaina krito 5 proc. iki 37,72 EUR/MWh praneša nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Tuo tarpu Latvijoje — 6 proc. ir kainavo tiek pat, kiek Lietuvoje. Estijoje elektros energijos kainos spalį sumažėjo taip pat 5 proc. iki 37,62 EUR/MWh. Baltijos šalyse valandinė kainų amplitudė svyravo nuo 2,29 EUR/MWh iki 174,91 EUR/MW.

"Spalio mėnesį Baltijos šalių elektros energijos kainoms didžiausią įtaką darė kainos kaimyninėse šalyse. Svarbus ir energijos srautų padidėjimas — po metinės priežiūros darbų vėl pradėjo veikti "Estlink-2" ir "Nordbalt" jungtys ir fiksuoti 16 proc. didesni energijos srautai iš Suomijos bei 24 proc. iš Švedijos SE4 zonos", — teigia elektros energijos tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" direktorius Martynas Giga.

Pabrėžiama, kad žemą elektros energijos kainų lygį palaikė ir hidrologinė padėtis Šiaurės šalyse, tuo pačiu  sezoniškai šiltesnės oro sąlygos bei elektros energijos suvartojimas "Nord Pool" regione, kuris, palyginti su praėjusių metų spaliu, buvo mažesnis.

"Baltijos šalyse elektros energijos suvartojimas spalį, lyginant su praėjusių metų spaliu, sumažėjo 2 proc. iki 2 302 GWh. Labiausiai šis rodiklis sumažėjo Estijoje — palyginti su praėjusių metų spaliu suvartojimas sumažėjo 5 proc. iki 672 GWh. Lietuvoje suvartojimas sumažėjo 1 proc. iki 1 019 GWh, o Latvijoje nepakito ir siekė 611 GWh", — teigiama pranešime.

Pažymima, kad Baltijos šalyse pagamintos elektros energijos kiekis, palyginti su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo 8 proc. iki 1 144 GWh, o mažėjantis generavimas šalyse padidino importą iš kaimyninių šalių.

Tuo pačiu Lietuvoje elektros energijos gamyba sumažėjo beveik penktadaliu — 18 proc. iki 395 GWh. Latvijoje gamybos apimtys sumažėjo 2 proc. iki vidutiniškai 326 GWh, Estijoje — 3  proc. iki 422 GWh.

Pažymima, kad praėjusį mėnesį Baltijos šalyse pagaminta 50 proc. visos suvartojamos elektros energijos. Latvijoje ir Estijoje gamybos ir suvartojimo santykis buvo po 63 proc. Lietuvoje — 39 proc.

Tegai:
Lietuva, Baltijos šalys, elektra
Dar šia tema
Rusijos ambasada pasmerkė Vokietijos ambasadorių už jo pareiškimą atidengus skulptūrą
Rusijos krovinių srautas per Lietuvą gali išaugti
Aleksejus Navalnas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos URM reikalauja naujų sankcijų Rusijai dėl Navalno

(atnaujinta 12:55 2021.01.18)
Vakar Rusijos pilietis grįžo į gimtinę iš Vokietijos ir buvo nedelsiant sulaikytas Šeremetjevo oro uoste

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pažadėjo iškelti klausimą dėl galimo Europos Sąjungos atsako ir naujų sankcijų Rusijai dėl Aleksejaus Navalno arešto, pranešė ministerijos spaudos tarnyba.

"Ministerija šiuos Rusijos teisėsaugos institucijų veiksmus vertina kaip dalį oficialiosios Maskvos inicijuotos Navalno persekiojimo ir sunaikinimo kampanijos. <…> Raginame nedelsiant paleisti A. Navalną, o taip pat atsakomybėn patraukti į jį pasikėsinusiuosius", — sakė URM vadovas.

Savo ruožtu Latvijos užsienio reikalų ministerija paskelbė bendrą trijų Baltijos respublikų užsienio reikalų ministrų pareiškimą. Jie laiko Navalno sulaikymą "visiškai nepriimtinu" ir reikalauja jį paleisti bei įvesti sankcijas Rusijai.

Prieš Navalno sulaikymą pasisakė JAV Valstybės departamentas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis, daugelio Europos šalių vadovai ir užsienio reikalų ministrai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šiandien surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad Vakarų pareiškimais ketinama "nukreipti dėmesį nuo giliausios krizės, kurioje atsidūrė liberalaus vystymosi modelis". Jis taip pat pažymėjo, kad Maskva iš Berlyno negavo jokių faktinių įrodymų apie jo apsinuodijimą.

Vakar Navalnas buvo sulaikytas Šeremetjevo oro uoste iškart po to, kai atvyko iš Vokietijos. Federalinė bausmių vykdymo tarnyba iš anksto pranešė, kad ketina tai padaryti, nes teismas turės išspręsti klausimą dėl jo lygtinės bausmės pakeitimo realia įkalinimo bausme dėl "piktybinių sąlyginės bausmės pažeidimų".

Federalinės bausmių vykdymo tarnybos Maskvos valdyba nurodė, kad Navalnas vengė teismo jam paskirtos kontrolės, jam ir jo advokatui buvo pranešta apie būtinybę atvykti į inspekciją, nepaisymo atveju teismui gali būti išsiųstas prašymas panaikinti lygtinę bausmę. Jis turi du lygtinius teistumus: po penkerius metus "Kirovleso" ir "Yves Rocher" bylose. Pirmasis atvejis yra susijęs su daugiau nei 16 milijonų rublių švaistymu, antrasis — su grobstymu, viršijančiu 30 milijonų rublių.

Aleksejus Navalnas, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Dmitry Serebryakov

Navalnas 2020 m. rugpjūčio 20 dieną buvo paguldytas į ligoninę Omske, kai sunegalavo lėktuve. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai kaip pagrindinę diagnozę įvardijo medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau, pasak Omsko gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nebuvo nerasta.

Vėliau Navalnas lėktuvu buvo pervežtas gydytis į Vokietiją. Po to Vokietijos vyriausybė su nuoroda į karo medicinos gydytojus pareiškė, kad Navalnas neva buvo apnuodytas nuodinga karine "Novičiok" medžiaga. Vokietijos ministrų kabinetas pranešė, kad Vokietijos ekspertų išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos. OPCW pranešė, kad Navalno organizme buvo rasta medžiaga, savo charakteristikomis panaši į "Novičiok", tačiau neįtraukta į draudžiamų cheminių medžiagų sąrašus.

Šiuo atžvilgiu Kremlius pareiškė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija laukia Vokietijos atsakymo į oficialų paklausimą dėl šios situacijos. Oficiali Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pažymėjo, kad per mėnesį Rusija išsiuntė Vokietijai tris teisinės pagalbos prašymus dėl situacijos su Navalnu, atsakymai į juos nebuvo gauti.

Tegai:
Rusija, Užsienio reikalų ministerija (URM), Lietuva, Aleksejus Navalnas
Dar šia tema
Kodėl Navalnas skuba grįžti į Rusiją
Dujotiekis, archyvinė nuotrauka

Pernai Baltijos šalims buvo perduota rekordiškai daug dujų

(atnaujinta 23:00 2021.01.15)
Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" 2020 metais Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vartotojams transportavo 33 teravatvalandes (TWh) gamtinių dujų, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Nepaisant pernai metų šiltesnių žiemos orų, 2020 metais buvo perduota 12 proc. daugiau gamtinių dujų, palyginti su 2019 metais, kai šio regiono poreikiams buvo transportuota 29,5 TWh kuro.

Tuo tarpu dujų transportavimas per Lietuvą į Kaliningrado sritį 2020 metais sudarė 24,9 TWh ir buvo 4,2 proc. mažesnis nei 2019 metais, kai į Kaliningradą buvo perduota 26 TWh gamtinių dujų. 

Iš viso per metus "Amber Grid" valdoma Lietuvos dujų perdavimo sistema buvo transportuotas itin didelis 58 TWh dujų kiekis.

"Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis, jų ženklus transportavimas Baltijos šalims ir Suomijai bei išaugęs dujų suvartojimas Lietuvoje dėl didesnės elektros gamybos. Tai skatino rinkos dalyvius naudotis sukurta Lietuvos dujų infrastruktūra, lanksčiomis paslaugomis ir 16 proc. mažesne nei 2019 m. dujų perdavimo kaina", — sako "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Dujų tranzitas į Latviją per Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūrą Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams bei dujų saugojimui Latvijos Inčiukalnio dujų saugykloje išaugo iki 8 TWh per metus. Tai — 33 proc. daugiau nei 2019 metais ir didžiausias istorijoje perduotas dujų kiekis Latvijos kryptimi, pažymi bendrovė. Tikėtina, tam turėjo įtakos ir nuo 2020 metų pradžios veikianti dujų perdavimo jungtis tarp Estijos ir Suomijos. 

Dėl suskystintų gamtinių dujų konkurencingumo rinkoje, didelis buvo ir dujų transportavimas per Klaipėdos SGD terminalą. 2020 metais, kaip ir 2019 metais dujų importas per SGD terminalą sudarė 65 proc. (21,9 TWh) viso per Lietuvą į ES dujų rinką patiekto dujų kiekio. 2018 metais šis rodiklis siekė 35 proc. 

Dujų vartojimas Lietuvoje

Per metus toliau augo dujų vartojimas Lietuvoje.  2020 metais šalyje buvo suvartota 25,1 TWh dujų arba 7 proc. daugiau nei 2019-aisiais, kai buvo fiksuojamas 5 proc. dujų vartojimo augimas. 

Dėl palankių kainų pasaulio rinkose dujas kaip kurą vėl pradėjus naudoti Lietuvos elektros gamybos sektoriuje, pernai šalyje buvo suvartotas didžiausias dujų kiekis per pastaruosius penkerius metus.

Dujos į Lietuvą bei kaimyninėms Baltijos šalims ir Suomijai tiekiamos per Klaipėdos SGD terminalą bei dujotiekiais iš Rusijos per Baltarusiją ir Latviją. Iš Latvijos taip pat dažniausiai šaltuoju metų laiku gaunamos dujos iš Inčiukalnio požeminės dujų saugyklos.

Tegai:
SGD, Baltijos šalys
Dar šia tema
Laivas "Fortūna" išvyko iš Vismaro "Nord Stream-2" tiesti
Ekspertas papasakojo, kada galima tikėtis BelAE pramoninės eksploatacijos pradžios
Žiniasklaida paskelbė "Nord Stream-2" statybų užbaigimo datą
Ножки младенца

Bulgarijoje gimė vaikas su COVID-19 antikūnais

(atnaujinta 21:07 2021.01.18)
Pranešama, kad 28 metų moteris iš Pazardžiko miesto nėštumo metu buvo paguldyta į ligoninę su karščiavimu ir kosuliu. Jai buvo diagnozuota koronaviruso infekcija

VILNIUS, sausio 19 — Sputnik. Moteris Bulgarijoje pagimdė vaiką, turintį antikūnų prieš COVID-19, praneša Bulgarijos nacionalinis radijas (BNR).

Pranešama, kad 28 metų moteris iš Pazardžiko miesto nėštumo metu buvo paguldyta į ligoninę su karščiavimu ir kosuliu. Jai buvo diagnozuota koronaviruso infekcija.

Gydytojų sprendimu, moteriai buvo atliktas cezario pjūvis, nes virusas sukėlė placentos pokyčius ir sulėtino vaisiaus vystymąsi. Po sėkmingos operacijos gimė 2,75 kilogramo svorio ir 46 centimetrų ūgio kūdikis.

Naujagimiui buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad kraujyje yra COVID-19 antikūnų. Vaiko sveikatos būklė gera, jį su mama planuojama netrukus išleisti iš ligoninės.

Lapkritį Singapūro žiniasklaida pranešė apie atvejį, kai nuo koronaviruso pasveikusiai motinai gimė vaikas su antikūnais.

Anksčiau Rusijos Primorsko regiono Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji laisvai samdoma infekcinių ligų specialistė Ana Simakova RIA Novosti sakė, kad tiesioginis koronaviruso užsikrėtimo kelias — nuo motinos vaikui — dar neįrodytas.

Simakova pažymėjo, kad antikūnai, esantys motinos kūne, visada perduodami vaikui gimus, jie jo organizme cirkuliuoja iki metų. Koronavirusu sergančio paciento organizme susidaro antikūnai, tačiau reikia pasidomėti, kokiu nėštumo laikotarpiu moteris susirgo.

Koronavirusas — mitai ir tiesa
© Sputnik
Koronavirusas — mitai ir tiesa
Tegai:
naujagimiai, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje