Talinas, Estija

Estijoje persirgę COVID-19 gali turėti problemų dėl darbo

(atnaujinta 13:49 2020.11.23)
Gydytojas gali pripažinti pacientą sveiku, jei per pastarąsias 72 valandas jis neturėjo atitinkamų simptomų, ir nutraukti nedarbingumą iki tol, kol koronaviruso tyrimo atsakymas bus neigiamas

VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Estijoje pasveikusiems nuo COVID-19 infekcijos žmonėms gali kilti problemų grįžtant į darbą, nes darbdavys reikalauja pateikti neigiamo koronaviruso testo pažymą. Apie tai praneša Estijos portalas "ERR".

Taigi valstybės valdomos įmonės "Eesti Energia" įmonėse jau buvo keli atvejai, kai gydytojas nuo COVID-19 pasveikusį darbuotoją pripažino sveiku ir nutraukė nedarbingumą. Tačiau darbdavys neleido šiems žmonėms dirbti, nes testo rezultatas vis dar buvo teigiamas. Todėl darbuotojai buvo išleisti atostogų tam, kad sulauktų neigiamo rezultato.

Taip pat panašus atvejis buvo nustatytas valstybinės įmonės "Enefit Solutions" padalinyje. Pasak šioje įmonėje dirbančio personalo vadovo Akselio Erso, tai yra pirmas kartas, kai gydytojas, nepaisant teigiamo testo, kitą dieną nutraukia nedarbingumą ir pripažįsta žmogų sveiku. Iki to laiko šeimos gydytojai suprato situacijos rimtumą ir pratęsdavo nedarbingumą tol, kol tyrimo rezultatas bus neigiamas.

"Juk šis darbuotojas infekuotas, nes tai įrodyta testu. Remdamasis tuo, darbdavys paprašė darbuotojo, atsižvelgiant į [su juo susijusią] riziką kolegoms, toliau atostogauti, ir darbuotojas su tuo sutiko", — sakė jis.

Ersas pažymėjo, kad leisti darbuotojui, kurio koronaviruso testo rezultatas yra teigiamas, grįžti į darbo vietą yra per didelė rizika "Eesti Energia". Pasak jo, tai gali privesti prie to, kad vienas asmuo užkrės dešimt ir dėl to tvariam darbui gali grėsti pavojus.

"Bet mane labiau neramina tai, kaip nerūpestingai jie nutraukia nedarbingumą žmonėms su teigiamu testo rezultatu. Šiandien tai kelia didžiausią nerimą", — sakė Ersas.

Savo ruožtu Šeimos gydytojų draugijos valdybos narys Argo Liatas patvirtino, kad gydytojas gali pripažinti pacientą sveiku, jei per pastaruosius 72 valandas jis neturėjo atitinkamų simptomų.

"Nėra teisės net reikalauti iš jo atlikti testą, nes tyrimo rezultatas gali būti teigiamas 90 dienų laikotarpyje. Juk tyrimas rodo viruso dalelių buvimą, tačiau viruso dalelės gali būti seniai negyvos. Paprasčiausiai gausime klaidingai teigiamą atsakymą. Pats pacientas yra sveikas, neplatina viruso. Infekcijos pavojus jau seniai praėjo", — sakė jis.

Liatas pridūrė, kad žalinga laikyti sveiką žmogų nedarbingą.

"Čia diktuoja ne darbdaviai, o medicinos darbuotojai. Darbdaviai negali priimti tokių sprendimų, jie neturi medicininio išsilavinimo", — apibendrino jis.

Nuo pandemijos pradžios Estijoje nustatyta daugiau kaip 9,9 tūkstančiai koronaviruso atvejų, 88 žmonės mirė.

Tegai:
darbas, koronavirusas, Estija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1175)
Dar šia tema
PSO įvertino britų mokslininkų išvadas apie imuniteto nuo COVID-19 trukmę
"Turėk drąsos": protestas prieš kaukių dėvėjimą Vilniuje
Seimo darbe bus daroma pertrauka dėl COVID-19
Grigeo Klaipėda

Baltijos jūrą teršusios Lietuvos bendrovės pareikalauta milijonų eurų

(atnaujinta 00:01 2021.01.27)
Pabrėžiama, kad bendrovė privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą, išleidus nuotekas į Kuršių marias

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Klaipėdos apygardos prokuratūra pateikė "Grigeo Klaipėda" civilinį ieškinį dėl 48 milijonų eurų materialinės žalos aplinkai atlyginimo, sakė Aplinkos departamento direktorė Olga Vėbrienė.

Ji pažymėjo, kad žalą aplinkai visada sunku įvertinti.

"Įstatyme viskas paprasta, elementaru: žalą aplinkai padariusieji privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei — iki pirminės, tokios, kokia buvo, ir atlyginti visus nuostolius. Realybė kitokia", — teigė ji.

Aplinkos departamentui ši byla buvo lūžio taškas, sakė Vėbrienė.

"O aplinkosaugos kontrolė negali gyventi "nuo avarijos iki avarijos". Arba po eilinės skambesnės ekologinės avarijos ir vėl įvyks sujudimas: reformuos struktūrą, padidins ar sumažins atsakomybes, priemones, inspektorius perkels ar sujungs ir lauks, kol viskas grįš į visiems patogų status quo", — sakė ji.

Su bendrove "Grigeo" susijusi byla

Praėjusių metų sausio viduryje "Grigeo" atsidūrė skandalo centre. Paaiškėjo, kad įmonė į Kuršių marias išleido nuotekas, dėl to buvo padaryta rimta žala aplinkai. Vyksta ikiteisminis tyrimas.

Šiuo metu byloje yra devyni įtariamieji, iš kurių aštuoni yra fiziniai asmenys, įmonės darbuotojai, ir vienas juridinis asmuo, tačiau sąrašas gali būti išplėstas.

Tegai:
aplinkos tarša, oro tarša, Grigeo
Rail Baltica statybos

Pažadėjot duokit: kaip Baltijos šalys šantažuoja ES dėl lėšų "Rail Baltica" statybai 

(atnaujinta 23:42 2021.01.25)
Europos Parlamentas, ES Taryba ir Europos Komisija vedė derybas dėl Baltijos šalių reikalavimo garantuoti pinigų paskirstymą "Rail Baltica", tačiau nieko nenusprendė

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Latvija, Lietuva ir Estija derasi su Europos Parlamentu dėl "Rail Baltica" finansavimo.

Jei Baltijos šalys negaus liepą pažadėtų 1,4 milijardo eurų per diskusiją dėl septynerių metų ES biudžeto, jos gali atidėti nacionalinių ekonomikos atkūrimo planų po pandemijos ratifikavimą, kuris neigiamai paveiks kitas šalis, rašo "Politico".

Buvo manoma, kad septynerių metų ES biudžete 2021–2027 metais geležinkelio tiesimo projektui bus skirta 1,4 milijardo eurų — tokį pažadą davė ES vadovai. Tačiau lėšų skyrimui projektui reikalingas Europos Parlamento pritarimas — tai atskira tebevykstančių derybų dalis pagal vadinamąją "Europos sujungimo" transporto infrastruktūros finansavimo programą, kurios vertė — 28,4 mlrd. eurų.

Europos Parlamentas nepritaria tam, kad biudžetas būtų rezervuotas konkretiems projektams ar konkrečiai šalių grupei.

"Negalime biudžete nurodyti asignavimo konkrečiam projektui. Tai nėra įprasta praktika", — sakė Rumunijos europarlamentaras Marianas Marinescu.

Jis paaiškino, kad pagal taisykles lėšų skirstymas pagal Europos sujungimo programą vyksta konkurencijos principu.

Baltijos šalys mano, kad Europos Parlamentas negali atšaukti liepos mėnesio ES šalių vadovų susitarimo, kuris reiškia 1,4 milijardo eurų paskirstymą septynerių metų biudžete "Rail Baltica" projektui. Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai, taip pat Lietuvos prezidentas parašė Portugalijos ministrui pirmininkui Antonio Costa laišką, kuriame prašo užtikrinti, kad ES vadovų sprendimas dėl 1,4 mlrd. eurų "Rail Baltica" būtų įgyvendintas. Baltijos šalių politikai nurodo, kad tai leis trims šalims sklandžiai ir be problemų ratifikuoti vadinamuosius nacionalinius ekonomikos atkūrimo planus.

Anksčiau buvo pranešta, kad visos ES valstybės narės turi patvirtinti nacionalinius planus, kurie vėliau bus perduoti Europos Komisijai, o po to Europos Vadovų Taryba priims galutinį sprendimą dėl kiekvieno plano. Siekdama užpildyti ES išieškojimo fondą, kurio bendra suma sieks 750 milijardų eurų, Europos Komisija planuoja skolintis lėšų. Nacionalinių planų tvirtinimo ir paskolų gavimo procesas užtruks keletą mėnesių, o geriausiu atveju pinigai EK bus disponuojami iki vasaros. Jei Baltijos šalys atidės savo planų ratifikavimą, gali užstrigti visas pagalbos teikimo ES šalims kovoje su pandemijos padariniais projektas.

Tuo tarpu kai kuriose šalyse jau prasidėjo trečioji COVID-19 plitimo banga. Valstybėms reikia pagalbos, todėl Portugalija skubina Europos sostines priimti nacionalinius planus. Kuo greičiau jie bus pateikti svarstyti, tuo greičiau ES galės pasiskolinti pinigų ir paskirstyti juos valstybėms narėms.

Primename, kad gruodžio mėnesį Europos Parlamentas patvirtino ES septynerių metų 2021–2027 m. biudžeto planą, kurio suma yra 1,074 trilijonai eurų ir kuriame numatytas pinigų paskirstymo mechanizmas, laikantis teisinės valstybės principų.

Ši suma 2021–2027 metais papildys dar 750 milijardų eurų iš ES atkūrimo fondo, kuris bus paskirstytas bendruomenės valstybėms tikslinei ekonomikos paramai po pandemijos. Pinigai šiam fondui bus pritraukti paskolomis, kurias Europos Sąjunga grąžins iki 2052 metų.

Europos Komisijos narys už ekonomikos reikalus Paolo Gentiloni sakė, kad nacionaliniai ekonomikos atkūrimo planai bus pradėti svarstyti nuo vasario antrosios pusės. Europos Komisijai reikės dviejų mėnesių, kad juos įvertintų ir patvirtintų, tada per mėnesį Europos Vadovų Taryba priims galutinį sprendimą dėl kiekvieno plano.

Tegai:
Baltijos šalys, lėšos, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Vingio parke ant vyro užkrito medis

Vakarinio bėgimo metu Vilniuje ant vyro užkrito medis

(atnaujinta 08:18 2021.01.27)
Šiuo metu duomenų apie nukentėjusio sveikatos būklę nėra, tačiau liudininkai pažymi, kad jis buvo gyvas, kai buvo perduodamas gydytojams

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Vilniuje, Vingio parke, ant vyro, kuris išėjo pabėgioti, užkrito medis, apie tai Facebook pranešė liudininkas.

Šiuo metu duomenų apie vyro sveikatos būklę nėra, tačiau teigiama, kad jis gyvas. Įvykio liudininko padarytose nuotraukose matosi, kaip vyrui bandoma suteikti pagalbą. Taip pat vienoje iš nuotraukų galima pastebėti, kad nukentėjęs kraujuoja.

Дерево упавшее на мужчину в парке Вингис
Ant vyro užkritęs medis Vingio parke

Anot liudininko, vyras vakare bėgiojo, kai ant jo užkrito pušis.

Informaciją apie įvykį patvirtino ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

"Situacija sudėtingėja, daugėja pranešimų apie nelaimes, virstantys medžiai ne tik niokoja turtą, bet jau sužeidė ir žmogų Vingio parke", — parašė jis Facebook.

Meras pažymėjo, kad trečiadienį visą dieną snigs, savivaldybės tarnybos nespės valyti gatvių, todėl mieste susiklostys sunki padėtis kelyje, ir medžiai kels didelį pavojų.

"Mieli bėgikai, šeimos su vaikais — Vingio parke šiuo metu vaikščioti pavojinga. Kaip ir kituose parkuose — nerizikuokime, palaukime, kol nuo šakų nutirps sunkus sniegas", — paragino meras.

Šimašius taip pat pažymėjo, kad jis jau paprašė miesto tarnybų nupurtyti sniegą nuo jaunų medžių, krūmų, pušų, esančių prie namų. Jis paragino tai padaryti ir miesto gyventojus, tačiau paprašė aplenkti didelius medžius.

Anksčiau skubios pagalbos tarnyba 112 taip pat pranešė apie daugybę pranešimų apie nuvirtusius medžius. Ypač pasižymėjo Varėnos rajonas, kur nuo kelio per Dubaklonio mišką teko pašalinti net 20 medžių.

Lietuvoje jau antrą dieną smarkiai sninga. Išvakarėse apie 20 tūkstančių namų liko be elektros, nes sniegas nutraukė laidus.

Tegai:
orai, snigimas, Vingio parkas, Vilnius