Žvejai

Bedarbiai Latvijos žvejai persikėlė į Rusiją dėl ES politikos

(atnaujinta 07:18 2020.11.30)
Pabrėžiama, kad spalį Europos Sąjunga priėmė sprendimą sumažinti kelių rūšių žuvų žvejybą Baltijos jūroje

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Žvejas Valdis Avotinšas ir jo draugai, likę be darbo, buvo priversti palikti Latviją ir persikėlė į Rusiją. Apie tai jis pasakojo interviu Sputnik Latvija.

Pabrėžiama, kad spalį Europos Sąjunga nusprendė sumažinti kelių rūšių žuvų žvejybą Baltijos jūroje.

Latvijos žvejams, žvejojantiems draudžiamą rytinę Baltijos menkę, buvo leista sunaikinti žvejybos laivus už kompensaciją. Tačiau vyras, ​​tapdamas nerūpestingas, nusprendė palikti šalį, ieškodamas geresnio gyvenimo.

"Rusija labai gerai priėmė ir mane, ir mano bendražygius, kurie kadaise tralais žvejojo ​​Baltijos jūroje, tačiau dėl žiaurios Europos Sąjungos politikos buvo priversti išvežti savo laivus laužui", — sakė jis.

Vyras pabrėžė, kad žvejai už padarytą žalą gavo kompensaciją iš ES, tačiau jie mano, jog tai nepakankama.

"Na, ir ką? Gerai, aš nusipirkau seną vokišką automobilį už dalį pinigų, pravalgiau ir išgėriau dalį pinigų. Bet reikia dirbti, o Latvijoje dabar žvejoti neįmanoma", — sakė šaltinis.

Jis patikslino, kad kartu su bendražygiais jis nusprendė persikelti į Tolimuosius Rytus, kur gyvenimas yra "įdomus ir yra daug darbo".

Tegai:
žvejyba, ES, Rusija, Latvija
Dar šia tema
Už neteisėtą žvejybą Lietuvos gyventojui teks atlyginti daugiau nei 3 tūkst. eurų žalą
Būsimas aplinkos ministras turės išsaugoti Žuvinto turtus, pareiškė Nausėda
 Pfizer-BioNTech (COVID-19) vakcina

Latvija "slapta" atsisakė šimtų tūkstančių "Pfizer" vakcinos dozių 

(atnaujinta 10:10 2021.01.28)
Kaip sakė Latvijos ministrų kabineto vadovas, jis bando išsiaiškinti, kodėl vietoj planuotų 800 tūkstančių vaisto dozių respublika gavo tik 97 tūkst.

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Latvija atsisakė 700 tūkstančių koronaviruso vakcinos dozių, kurias pagamino farmacijos kompanijos "Pfizer" ir "BioNTech", ministras pirmininkas Krišjanis Karinšas ieško sprendimo priežasčių, praneša RIA Novosti.

Anksčiau "AstraZeneca" paskelbė, kad per pirmąjį metų ketvirtį ES labai sumažėjo koronaviruso vakcinos pasiūla. "BioNTech" ir "Pfizer" taip pat pranešė apie tiekimų sumažėjimą dėl statybos darbų gamykloje Belgijoje. Baltijos ir Skandinavijos šalys paragino Europos Komisiją daryti spaudimą "BioNTech" ir "Pfizer", kad būtų atidėtas vakcinos pristatymas. Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius antradienį pareiškė, kad šalis gali paduoti į teismą farmacijos įmones, jei jos nevykdys savo įsipareigojimų tiekti vakcinas nuo koronaviruso.

Kaip pranešama bendrame Latvijos radijo ir televizijos naujienų portale, "Latvijos ministras pirmininkas sakė, kad dabar bando išsiaiškinti, kodėl vietoj planuotų 800 tūkstančių "Pfizer / BioNTech" vakcinos dozių šalis gavo tik 97 tūkstančius." Iš pradžių buvo planuota, kad Europos Sąjungoje turimos vakcinos bus proporcingai paskirstytos dalyvaujančioms šalims, atsižvelgiant į gyventojų skaičių, ir "niekas net nesapnavo, kad kažkas galėtų atsisakyti turimų vakcinų", — sakė Karinšas.

"Jei nebūtume atsisakę ir turėtume visas šias vakcinas, mes, kaip ir Lietuva, galėtume tęsti skiepijimą. Kaimyninėje Lietuvoje vakcinacija sėkmingai progresuoja, nes jie turi daugiau šių dozių", — portalas cituoja Karinšo interviu, kurį transliavo "Rīta Panorāma" per Latvijos televiziją.

Pasak ministro pirmininko, Latvija iš šio gamintojo užsisakė daugiau nei milijoną vakcinos dozių, tačiau dabar jų pristatymo tikimasi tik antrąjį šių metų ketvirtį. "Ir kai tik turėjome galimybę dar kartą užsisakyti šias vakcinas, tai padarėme iš karto, užsisakėme milijoną "Pfizer/BioNTech" vakcinų, tačiau, deja, jų negalėsime gauti iki šių metų antrojo ketvirčio", — pridūrė Karinšas.

Portalo teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo tarnybinį auditą, siekdama išsiaiškinti, kaip buvo priimtas toks sprendimas. Ministras pirmininkas pažymėjo, kad jei patikrinimas parodys, jog yra kaltų, jie bus patraukti atsakomybėn. Jį stebina ir tai, kad vakcinos atsisakymas buvo slaptas, vyriausybėje šis klausimas nebuvo keliamas.

Pirmasis koronavirusinės infekcijos atvejis Latvijoje užfiksuotas 2020 metų kovo 2 dieną. Nuo to laiko šalyje buvo nustatyti 63 027 užsikrėtę, 1 138 iš jų mirė, o 1 052 infekcija sergantys pacientai dabar gydomi ligoninėse. Praėjusių metų kovo 13–birželio 9 dienomis dėl pandemijos respublikoje galiojo ekstremalios situacijos režimas. Vyriausybės sprendimu nuo lapkričio 9 iki gruodžio 6 dienos toks režimas buvo vėl įvestas šalyje, vėliau jis buvo pratęstas iki sausio 11 dienos, o vėliau — iki vasario 7 dienos.

Tegai:
Pfizer/BioNTech, vakcina, Latvija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Mokslininkai įvardijo medžiagą, kuri sumažina mirties nuo COVID-19 riziką
Čaplinskas COVID-19 pacientams patarė mažinti cholesterolio kiekį
Lietuvoje COVID-19 atvejų skaičius per parą išaugo beveik dvigubai
Grigeo

"Grigeo Klaipėda" apie gautą ieškinį: reikalingi moksliniai tyrimai žalai nustatyti

(atnaujinta 10:22 2021.01.27)
Baltijos jūrą teršusios bendrovės vadovybės nuomone, žalos aplinkai faktas ir mastas turi būti nustatytas specialiais moksliniais ar kitokiais validumą turinčiais tyrimais, skirtais atvejui individualizuoti

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Bendrovė "Grigeo Klaipėda", gavusi civilinį ieškinį dėl 48 milijonų eurų materialinės žalos aplinkai atlyginimo, pareiškė, jog šiuo metu yra sudėtinga vertinti pareikšto ieškinio pagrįstumą, sakoma "Grigeo" paskelbtame pranešime.

AB "Grigeo" patvirtino viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie tai, kad bendrovės dukterinė bendrovė AB "Grigeo Klaipėda" sausio 26 dieną gavo iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros atsiųstą Aplinkos apsaugos departamento civilinį ieškinį dėl veiksmais, susijusiais su nuotekų tvarkymu, aplinkai padarytos žalos atlyginimo, kurio suma 48 257 676,57 eurų.

Pažymima, jog Kuršių marioms padaryta žala ieškinyje apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką. Bendrovė pabrėžė, jog šiuo metu yra sudėtinga detaliau komentuoti (vertinti) pareikšto ieškinio pagrįstumą, nes kartu su ieškiniu ji negavo ieškinyje nurodytų dokumentų, kuriais remiantis buvo apskaičiuota gamtai padaryta žala.

AB "Grigeo Klaipėda" vadovybės požiūriu, Aplinkos apsaugos departamentas, nustatydamas žalą, padarytą Kuršių marių vandens būklei, turėjo, visų pirma, remtis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis ir jas įgyvendinančių nacionalinių teisės aktų nuostatomis.  

AB "Grigeo Klaipėda" vadovybės nuomone, žalos aplinkai faktas ir mastas turi būti nustatytas specialiais moksliniais ar kitokiais validumą turinčiais tyrimais, skirtais atvejui individualizuoti pagal Direktyvose įtvirtintus metodus, o ne pagal standartizuotą matematinę formulę, įtvirtintą Metodikoje. 

Bendrovė pranešė, jog 2020 metais ji tarptautinio konkurso tvarka atrinko ir pasitelkė užsienio ekspertus "TIG Environmental" kurie, vadovaudamiesi Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvų nustatytais žalos vandeniui nustatymo principais ir metodais, atliko ilgalaikį ekspertinį tyrimą, skirtą nustatyti galimą žalą Kuršių marių vandens būklei, kurią sukėlė tariamai neteisėtas AB "Grigeo Klaipėda" iš dalies apvalytų nuotekų leidimas. Remiantis ekspertų išvadomis, AB "Grigeo Klaipėda" nuotekų paveiktas Kuršių marių plotas turėjo būti ribotas, o poveikis žuvims bei zooplanktonui nepadarytas.

Tokiu būdu bendrovės vadovybė pareiškė, jog atsižvelgiant į tai, kad AB "Grigeo Klaipėda" pasitelkti "TIG Environmental" ekspertai reikšmingo neigiamo poveikio Kuršių marių vandens būklei nenustatė, AAD žalą gamtai apskaičiavo vadovaujantis Metodika (neatsižvelgiant į aukščiau minėtose Direktyvose įtvirtintus metodus), o taip pat į tai, kad AB "Grigeo Klaipėda" kartu su AAD ieškiniu negavo ieškinyje nurodytų dokumentų, kuriais remiantis buvo apskaičiuota gamtai padaryta žala,  ji šiuo metu objektyviai negali įvertinti galimo žalos atlyginimo poveikio AB "Grigeo" įmonių grupei.

Su bendrove "Grigeo" susijusi byla

Praėjusių metų sausio viduryje "Grigeo" atsidūrė skandalo centre. Paaiškėjo, kad įmonė į Kuršių marias išleido nuotekas, dėl to buvo padaryta rimta žala aplinkai. Vyksta ikiteisminis tyrimas.

Šiuo metu byloje yra devyni įtariamieji, iš kurių aštuoni yra fiziniai asmenys, įmonės darbuotojai, ir vienas juridinis asmuo, tačiau sąrašas gali būti išplėstas.

Tegai:
aplinkos tarša, Grigeo
Darbo partijos lyderys Viktoras Uspaskichas

VRK Uspaskicho ir Dragūno pokalbį prieš rinkimus pripažino politine reklama

(atnaujinta 12:58 2021.01.28)
Vyriausioji rinkimų komisija pripažino, kad Uspaskicho ir Dragūno socialiniuose tinkluose paskelbti jų susitikimo įrašai buvo paslėpta reklama, nes nebuvo atitinkamai pažymėti

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho ir atlikėjo Egidijaus Dragūno susitikimo prieš Seimo rinkimus paviešinimas socialiniuose tinkluose buvo paslėpta politinė reklama. Tokį sprendimą ketvirtadienį priėmė Vyriausioji rinkimų komisija.

VRK pripažino, kad pernai rugsėjį ir spalį Uspaskicho ir Dragūno socialiniuose tinkluose paskelbti jų susitikimo įrašai buvo paslėpta reklama, nes nebuvo atitinkamai pažymėti.

Darbo partija už šiuos paskelbimus sumokėjo bendrovei, kuri buvo pasamdyta rūpintis Seimo rinkimų reklamos skelbimu. Taip pat Partijos atstovai tvirtina, kad jie pažymėti šių įrašų kaip politinę reklamą  per skubėjimą. Kartu jie pažymi, kad nei Dragūnui, nei kitiems dalyvavusiems asmenims už reklamą nebuvo mokėta.

Dainininkas VRK savo ruožtu teigė savo socialinių tinklų profiliuose susitikimo su Uspaskichu įrašą paskelbęs, norėdamas informuoti gerbėjus apie savo gyvenimą, o ne siekdamas propaguoti ar reklamuoti politiko, jo vadovaujamos partijos.Anot atlikėjo, jeigu būtų pažymėjęs įrašą kaip politinę reklamą, būtų klaidinęs savo sekėjus, nes jiems būtų susidaręs įspūdis, kad jis ragina balsuoti už Darbo partiją, o tokių ketinimų neturėjo.

Už paslėptos politinės reklamos skleidimą Uspaskichui ir Dragūnui gali būti taikoma administracinė atsakomybė.

Spalį Lietuvoje vyko Seimo rinkimai. Darbo partija per juos surinko 9,43 proc. rinkėjų balsų.

Tegai:
Viktoras Uspaskichas, Vyriausioji rinkimų komisija
Dar šia tema
Uspaskichas mėgino pasiteisinti dėl LGBT įžeidinėjimo
Uspaskichas atsiprašė. Jį "ne taip suprato"
Viktoras Uspaskichas pašalintas iš EP frakcijos dėl homofobiškų pareiškimų