airBaltic

Latvijos "airBaltic" atidaro filialą Lietuvoje skristi į Kijevą

(atnaujinta 15:28 2020.11.30)
Latvijos nacionalinės aviakompanijos "airBaltic" filialo įsteigimas Lietuvoje yra susijęs su ketinimu vykdyti skrydžius į Kijevą

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Latvijos nacionalinė oro linija "airBaltic" įsteigė filialą Lietuvoje, kad galėtų vykdyti skrydžius į Kijevą — šiuo maršrutu dabar draudžiami skrydžiai iš Latvijos, pranešė bendrovės vykdomasis direktorius Martinas Gausas, praneša "Baltic Course".

"Tai yra techninis sprendimas, nes mes norime vykdyti skrydžius į vadinamąsias trečiąsias šalis už Europos Sąjungos ribų. Daugiausia kalbame apie skrydžius į Kijevą. Todėl mums reikia įmonės Lietuvoje. Kitų šio sprendimo priežasčių nėra", — sakė jis.

Jis pridūrė, kad dar reikia gauti Lietuvos pusės leidimą vykdyti skrydžius.

"AirBaltic" Lietuvoje buvo įregistruota lapkričio pradžioje. Latvijos aviakompanija paaiškino, kad žiemos sezonu planuojami maršrutai iš Lietuvos į Amsterdamą, Berlyną, Londoną, Miuncheną, Oslą, Paryžių, taip pat į Rygą ir Kijevą.

Pasak "Lietuvos oro uostai" vadovo, skrydžiai iš Lietuvos gali būti vykdomi į šias šalis, esančias už ES ir Europos ekonominės erdvės ribų: Baltarusiją, Ukrainą, Turkiją. Planuojama, kad sausio mėnesį Izraelis bus įtrauktas į šį sąrašą.

"AirBaltic" vykdo skrydžius iš Rygos, Talino ir Vilniaus į 60 pasaulio miestų. Pagrindinis vežėjo akcininkas yra Latvijos valstybė, jai priklauso 96,14% akcijų.

Pagal 2020 metų pirmojo pusmečio rezultatus "airBaltic" patyrė 185 milijonų eurų nuostolį. Gavusi Europos Komisijos leidimą, vyriausybė nacionalinei aviakompanijai subsidijavo 250 milijonų eurų ir panaikino 37 milijonus eurų skolų. Tuo pat metu susisiekimo ministras Talis Linkites neatmetė, kad "airBaltic" reikės naujos valstybės pagalbos.

Tegai:
Kijevas, skrydžiai, Latvija, Lietuva, airBaltic
Dar šia tema
Be orientyrų žemėje: sunkiųjų karinių Il-76 skrydžiai žemo debesuotumo sąlygomis
Dar 18 Rusijos karinių lėktuvų į Armėniją pristatė taikdarius ir įrangą — video
Aleksejus Navalnas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos URM reikalauja naujų sankcijų Rusijai dėl Navalno

(atnaujinta 12:55 2021.01.18)
Vakar Rusijos pilietis grįžo į gimtinę iš Vokietijos ir buvo nedelsiant sulaikytas Šeremetjevo oro uoste

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pažadėjo iškelti klausimą dėl galimo Europos Sąjungos atsako ir naujų sankcijų Rusijai dėl Aleksejaus Navalno arešto, pranešė ministerijos spaudos tarnyba.

"Ministerija šiuos Rusijos teisėsaugos institucijų veiksmus vertina kaip dalį oficialiosios Maskvos inicijuotos Navalno persekiojimo ir sunaikinimo kampanijos. <…> Raginame nedelsiant paleisti A. Navalną, o taip pat atsakomybėn patraukti į jį pasikėsinusiuosius", — sakė URM vadovas.

Savo ruožtu Latvijos užsienio reikalų ministerija paskelbė bendrą trijų Baltijos respublikų užsienio reikalų ministrų pareiškimą. Jie laiko Navalno sulaikymą "visiškai nepriimtinu" ir reikalauja jį paleisti bei įvesti sankcijas Rusijai.

Prieš Navalno sulaikymą pasisakė JAV Valstybės departamentas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis, daugelio Europos šalių vadovai ir užsienio reikalų ministrai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šiandien surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad Vakarų pareiškimais ketinama "nukreipti dėmesį nuo giliausios krizės, kurioje atsidūrė liberalaus vystymosi modelis". Jis taip pat pažymėjo, kad Maskva iš Berlyno negavo jokių faktinių įrodymų apie jo apsinuodijimą.

Vakar Navalnas buvo sulaikytas Šeremetjevo oro uoste iškart po to, kai atvyko iš Vokietijos. Federalinė bausmių vykdymo tarnyba iš anksto pranešė, kad ketina tai padaryti, nes teismas turės išspręsti klausimą dėl jo lygtinės bausmės pakeitimo realia įkalinimo bausme dėl "piktybinių sąlyginės bausmės pažeidimų".

Federalinės bausmių vykdymo tarnybos Maskvos valdyba nurodė, kad Navalnas vengė teismo jam paskirtos kontrolės, jam ir jo advokatui buvo pranešta apie būtinybę atvykti į inspekciją, nepaisymo atveju teismui gali būti išsiųstas prašymas panaikinti lygtinę bausmę. Jis turi du lygtinius teistumus: po penkerius metus "Kirovleso" ir "Yves Rocher" bylose. Pirmasis atvejis yra susijęs su daugiau nei 16 milijonų rublių švaistymu, antrasis — su grobstymu, viršijančiu 30 milijonų rublių.

Aleksejus Navalnas, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Dmitry Serebryakov

Navalnas 2020 m. rugpjūčio 20 dieną buvo paguldytas į ligoninę Omske, kai sunegalavo lėktuve. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai kaip pagrindinę diagnozę įvardijo medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau, pasak Omsko gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nebuvo nerasta.

Vėliau Navalnas lėktuvu buvo pervežtas gydytis į Vokietiją. Po to Vokietijos vyriausybė su nuoroda į karo medicinos gydytojus pareiškė, kad Navalnas neva buvo apnuodytas nuodinga karine "Novičiok" medžiaga. Vokietijos ministrų kabinetas pranešė, kad Vokietijos ekspertų išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos. OPCW pranešė, kad Navalno organizme buvo rasta medžiaga, savo charakteristikomis panaši į "Novičiok", tačiau neįtraukta į draudžiamų cheminių medžiagų sąrašus.

Šiuo atžvilgiu Kremlius pareiškė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija laukia Vokietijos atsakymo į oficialų paklausimą dėl šios situacijos. Oficiali Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pažymėjo, kad per mėnesį Rusija išsiuntė Vokietijai tris teisinės pagalbos prašymus dėl situacijos su Navalnu, atsakymai į juos nebuvo gauti.

Tegai:
Rusija, Užsienio reikalų ministerija (URM), Lietuva, Aleksejus Navalnas
Dar šia tema
Kodėl Navalnas skuba grįžti į Rusiją
Dujotiekis, archyvinė nuotrauka

Pernai Baltijos šalims buvo perduota rekordiškai daug dujų

(atnaujinta 23:00 2021.01.15)
Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" 2020 metais Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vartotojams transportavo 33 teravatvalandes (TWh) gamtinių dujų, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Nepaisant pernai metų šiltesnių žiemos orų, 2020 metais buvo perduota 12 proc. daugiau gamtinių dujų, palyginti su 2019 metais, kai šio regiono poreikiams buvo transportuota 29,5 TWh kuro.

Tuo tarpu dujų transportavimas per Lietuvą į Kaliningrado sritį 2020 metais sudarė 24,9 TWh ir buvo 4,2 proc. mažesnis nei 2019 metais, kai į Kaliningradą buvo perduota 26 TWh gamtinių dujų. 

Iš viso per metus "Amber Grid" valdoma Lietuvos dujų perdavimo sistema buvo transportuotas itin didelis 58 TWh dujų kiekis.

"Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis, jų ženklus transportavimas Baltijos šalims ir Suomijai bei išaugęs dujų suvartojimas Lietuvoje dėl didesnės elektros gamybos. Tai skatino rinkos dalyvius naudotis sukurta Lietuvos dujų infrastruktūra, lanksčiomis paslaugomis ir 16 proc. mažesne nei 2019 m. dujų perdavimo kaina", — sako "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Dujų tranzitas į Latviją per Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūrą Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams bei dujų saugojimui Latvijos Inčiukalnio dujų saugykloje išaugo iki 8 TWh per metus. Tai — 33 proc. daugiau nei 2019 metais ir didžiausias istorijoje perduotas dujų kiekis Latvijos kryptimi, pažymi bendrovė. Tikėtina, tam turėjo įtakos ir nuo 2020 metų pradžios veikianti dujų perdavimo jungtis tarp Estijos ir Suomijos. 

Dėl suskystintų gamtinių dujų konkurencingumo rinkoje, didelis buvo ir dujų transportavimas per Klaipėdos SGD terminalą. 2020 metais, kaip ir 2019 metais dujų importas per SGD terminalą sudarė 65 proc. (21,9 TWh) viso per Lietuvą į ES dujų rinką patiekto dujų kiekio. 2018 metais šis rodiklis siekė 35 proc. 

Dujų vartojimas Lietuvoje

Per metus toliau augo dujų vartojimas Lietuvoje.  2020 metais šalyje buvo suvartota 25,1 TWh dujų arba 7 proc. daugiau nei 2019-aisiais, kai buvo fiksuojamas 5 proc. dujų vartojimo augimas. 

Dėl palankių kainų pasaulio rinkose dujas kaip kurą vėl pradėjus naudoti Lietuvos elektros gamybos sektoriuje, pernai šalyje buvo suvartotas didžiausias dujų kiekis per pastaruosius penkerius metus.

Dujos į Lietuvą bei kaimyninėms Baltijos šalims ir Suomijai tiekiamos per Klaipėdos SGD terminalą bei dujotiekiais iš Rusijos per Baltarusiją ir Latviją. Iš Latvijos taip pat dažniausiai šaltuoju metų laiku gaunamos dujos iš Inčiukalnio požeminės dujų saugyklos.

Tegai:
SGD, Baltijos šalys
Dar šia tema
Laivas "Fortūna" išvyko iš Vismaro "Nord Stream-2" tiesti
Ekspertas papasakojo, kada galima tikėtis BelAE pramoninės eksploatacijos pradžios
Žiniasklaida paskelbė "Nord Stream-2" statybų užbaigimo datą
Premjerė Ingrida Šimonytė, archyvinė nuotrauka

Šimonytė papasakojo, kada gali pasikeisti karantino apribojimai

(atnaujinta 18:49 2021.01.18)
Lietuvoje nustatomų COVID-19 atvejų skaičius sumažėjo beveik triskart – nuo 3 tūkst. iki 1 tūkst., o teigiamų atvejų procentinė dalis sumažėjo perpus

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Nutarimas dėl karantino sąlygų iki sausio pabaigos galios toks, koks yra, išskyrus mažus pakeitimus, dalis ribojimų gali būti modifikuoti nuo vasario mėnesio, pirmadienį vykusiame Vyriausybes pasitarime teigė premjerė Ingrida Šimonytė.

Šiandien Vyriausybes pasitarime vyriausiasis COVID-19 analitikas Aistis Šimaitis pranešė apie situacijos gerėjimą. Anot Šimaičio, nustatomų atvejų skaičius sumažėjo beveik triskart – nuo 3 tūkst. iki 1 tūkst., o teigiamų atvejų procentinė dalis sumažėjo perpus.

"Tai staigus kritimas, aišku, tai atsispindi ir sergamume. Mes dabar esame lapkričio pradžios lygyje. Prieš pandemijos antrai bangai smarkiai įsibėjant spalio mėnesį, atvejų skaičius buvo apie 200 ir mes neblogai tvarkėmes tame lygyje", – kalbėjo analitikas.

Pasak Šimaičio, šiuo metu Lietuva yra įveikusi pusiaukelę "važiuojant į apačią" nustatomų atvejų kreivėje, tačiau sakyti, kad situacija yra visiškai kontroliuojama, dar negalima.

"Dinamika, pagal visus parametrus, kuriuos sekame, yra palanki, bet tai nereiškia, kad galime atsipalaiduoti, tai reiškia, kad esame teisingame kelyje", – teigė premjerė Ingrida Šimonytė.

Ji pažymėjo, kad nutarimas dėl karantino sąlygų iki sausio 31-osios galios toks, koks yra, išskyrus pakeitimus dėl pagalbos moksleiviams ir socialinių burbulų žmonėms, kurie yra vieniši. Be to, priklausomai nuo to, kaip seksis rasti sprendimus ir kaip atrodys atvejų dinamika ateinančiomis savaitėmis, dalis ribojimų gali būti modifikuoti nuo vasario mėnesio.

Anot premjerės, nors situacija su COVID-19 gerėja, vis dar kyla nemažų iššūkių. Tarp jų – nepakankamai greiti vakcinacijos tempai. 

Oro uostas Maskvoje
© Sputnik / Владимир Астапкович

"Vakcinavimas, kuris atrodo kaip išeities strategija, neįsibėgėja taip, kaip mums visiems norėtųsi. Labiausiai dėl gamybinių pajėgumų apribojimų ir dėl to, kad kartais viduryje mūšio ima ir pasikeičia kažkokie parodymai ir tuomet tenka, kaip praėjusią savaitę, ES lygiu kelti klausimus, kodėl gamintojas keičia savo pradinius planus", — pasitarime kalbėjo ministrė.

Pasak Šimonytės, tam, kad būtų palaikomas tinkamas vakcinavimo tempas, būtinas daug geresnis vakcinų tiekimas nei matomas šiomis savaitėmis arba bus matomas artimiausiu metu.

Siūlo skiepyti mokinius 

Vyriausybės pasitarime sveikatos ekspertai pasiūlė svarstyti galimybę vakcinuoti mokinius, Vyriausybės pasitarime vienas iš sveikatos ekspertų pasiūlymų buvo svarstyti galimybę prieš grįžtant mokytis kontaktiniu būdu į mokyklas nuo COVID-19 vakcinuoti mokinius, kuriems daugiau nei 16 metų. 

Savo ruožtu Sveikatos tarybos narė profesorė Ramunė Kalėdienė, prieš švelninant karantino sąlygas siūlo pirmiausia galvoti apie ikimokyklinukus, priešmokyklinukus, pradinukus, abiturientus, ir tik vėliau apie kitų klasių vaikus.

Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas, kuris taip pat dalyvavo pasitarime, siūlo, kad prieš grįžtant į mokyklas tiek vaikams, tiek darbuotojams turėtų būti atliekamas PGR testas, taip leidžiant grįžti į mokyklas tik žmonėms, kurių testas buvo neigiamas. 

Pasitarime dalyvavęs psichologas Paulius Skruibis atkreipė dėmesį į neigiamą mokyklos uždarymo poveikį psichinei mokinių būklei. Skruibis rėmėsi Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimų, kuris parodė, kad per pirmąjį karantiną daugiau nei trečdalio vaikų emocinė būsena pablogėjo.

"Taip, mokyklų uždarymas visuro plitimą mažina, bet pasekmės yra svarios", – kalbėjo Skruibis. 

Statistikos departamento duomenimis, bendras COVID-19 atvejų skaičius šalyje siekia 167 992, nuo infekcijos mirė 2 469 žmonės.  Šalyje  nuo koronaviruso paskiepyta daugiau nei 47 tūkst. žmonių.

Tegai:
karantinas, Ingrida Šimonytė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Simbolinio mygtuko paspaudimas. Kaip politikai Lietuvos likimą sprendžia
Lietuva atsidūrė tarp ES šalių lyderių pagal skiepijimo tempus
LSMU Kauno ligoninėje pasibaigė darbuotojų skiepijimas pirmąja COVID-19 vakcinos doze