Latvijos policija

Latvijoje sulaikytas žurnalistas pasakojo apie tardymą ir kratas

(atnaujinta 09:39 2020.12.04)
Sputnik anksčiau pranešė, kad rusakalbiai latvių žurnalistai buvo apkaltinti pagal straipsnį dėl ES sankcijų režimo pažeidimo, jų namuose atliktos kratos ir jie turėjo pasižadėti neišvykti iš šalies

VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik. Apklausa, kurią surengė Latvijos valstybės saugumo tarnyba, truko aštuonias valandas, apie tai savo Facebook puslapyje parašė gruodžio 3 dieną sulaikytas žurnalistas Andrejus Jakovlevas.

Sputnik anksčiau pranešė, kad rusakalbiai latvių žurnalistai, tarp jų ir tie, kurie bendradarbiauja su portalais "Baltnews" ir Sputnik Latvija, buvo apkaltinti pagal straipsnį dėl ES sankcijų režimo pažeidimo, jų namuose atliktos kratos ir jie turėjo pasižadėti neišvykti iš šalies. Pasak agentūros, žurnalistams pareikšti įtarimai dėl Latvijos baudžiamojo kodekso 84 straipsnio — ES sankcijų režimo pažeidimo, bausmė — nuo piniginės baudos iki laisvės atėmimo.

Sputnik Latvija ir "Baltnews" yra susijusios su naujienų agentūra MIA "Rossija segodnia". Tuo tarpu Latvijos žurnalistai, rašantys šioms žiniasklaidos priemonėms, nėra agentūros darbuotojai, o dirba tik kaip laisvai samdomi autoriai.

"Šiandien Latvijos valstybės saugumo tarnybos darbuotojai atliko kratą mano namuose ir biure, paėmę visokius prietaisus ir laikmenas. Pirmojo tardymo metu turėjau apsilankyti Valstybės saugumo tarnyboje. Pokalbis užtruko visą darbo dieną — aštuonias valandas", — rašė Jakovlevas, kuris dabar užsiima savo paties žurnalistiniu projektu ir nebendradarbiauja su MIA "Rossija segodnia".

Pasak jo, prieš kelis mėnesius jam buvo iškelta baudžiamoji byla.

"Prieš kelis mėnesius iš Valstybės saugumo tarnybos gavau dokumentą, kuriame buvo pranešta apie baudžiamojo proceso inicijavimą pagal 84 straipsnio 1 dalį, susijusį su Latvijos ir tarptautinių sankcijų pažeidimu. ES sankcijų pažeidimas yra, pavyzdžiui, prekių ir piniginiai santykiai su Rusijos asmenimis ir juridiniais asmenimis, kurie yra sankcijų sąraše. Beje, numatoma iki ketverių metų laisvės atėmimo bausmė", — sakė Jakovlevas.

Jis pažymėjo, kad Valstybės saugumo tarnyba iškėlė baudžiamąją bylą dėl jo bendradarbiavimo su MIA "Rossija segodnia".

"Valstybės saugumo tarnybos laiške buvo rašoma, kad naujienų agentūrai "Rossija segodnia", su kuria, kaip teigiama pranešime, bendradarbiavau, vadovavo Dmitrijus Kiseliovas. Jam, kaip asmeniui, taikomos sankcijos. Tuomet kyla klausimas: ar Rusijos valstybinė naujienų agentūra yra sankcijų sąraše? Žinoma, ne", — sakė žurnalistas.

Pasak jo, kratą atlikę Valstybės saugumo tarnybos pareigūnai elgėsi mandagiai ir griežtai laikėsi kaukių režimo.

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija Latvijos valdžios veiksmus rusakalbių žurnalistų atžvilgiu pavadino baudžiamąja akcija ir akivaizdžiu demokratinės visuomenės pagrindų — žiniasklaidos ir žodžio laisvės — pažeidimo pavyzdžiu. Diplomatinė atstovybė pažymėjo, kad sankcijos yra asmeninio pobūdžio, asmeniškai susijusios su MIA "Rossija segodnia" generaliniu direktoriumi Dmitrijumi Kiseliovu ir negali būti taikomos visiems, bendradarbiaujantiems su kontroliuojančiąja žiniasklaidos bendrove.

Tegai:
žurnalistai, Latvija
Aleksejus Navalnas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos URM reikalauja naujų sankcijų Rusijai dėl Navalno

(atnaujinta 12:55 2021.01.18)
Vakar Rusijos pilietis grįžo į gimtinę iš Vokietijos ir buvo nedelsiant sulaikytas Šeremetjevo oro uoste

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pažadėjo iškelti klausimą dėl galimo Europos Sąjungos atsako ir naujų sankcijų Rusijai dėl Aleksejaus Navalno arešto, pranešė ministerijos spaudos tarnyba.

"Ministerija šiuos Rusijos teisėsaugos institucijų veiksmus vertina kaip dalį oficialiosios Maskvos inicijuotos Navalno persekiojimo ir sunaikinimo kampanijos. <…> Raginame nedelsiant paleisti A. Navalną, o taip pat atsakomybėn patraukti į jį pasikėsinusiuosius", — sakė URM vadovas.

Savo ruožtu Latvijos užsienio reikalų ministerija paskelbė bendrą trijų Baltijos respublikų užsienio reikalų ministrų pareiškimą. Jie laiko Navalno sulaikymą "visiškai nepriimtinu" ir reikalauja jį paleisti bei įvesti sankcijas Rusijai.

Prieš Navalno sulaikymą pasisakė JAV Valstybės departamentas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis, daugelio Europos šalių vadovai ir užsienio reikalų ministrai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šiandien surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad Vakarų pareiškimais ketinama "nukreipti dėmesį nuo giliausios krizės, kurioje atsidūrė liberalaus vystymosi modelis". Jis taip pat pažymėjo, kad Maskva iš Berlyno negavo jokių faktinių įrodymų apie jo apsinuodijimą.

Vakar Navalnas buvo sulaikytas Šeremetjevo oro uoste iškart po to, kai atvyko iš Vokietijos. Federalinė bausmių vykdymo tarnyba iš anksto pranešė, kad ketina tai padaryti, nes teismas turės išspręsti klausimą dėl jo lygtinės bausmės pakeitimo realia įkalinimo bausme dėl "piktybinių sąlyginės bausmės pažeidimų".

Federalinės bausmių vykdymo tarnybos Maskvos valdyba nurodė, kad Navalnas vengė teismo jam paskirtos kontrolės, jam ir jo advokatui buvo pranešta apie būtinybę atvykti į inspekciją, nepaisymo atveju teismui gali būti išsiųstas prašymas panaikinti lygtinę bausmę. Jis turi du lygtinius teistumus: po penkerius metus "Kirovleso" ir "Yves Rocher" bylose. Pirmasis atvejis yra susijęs su daugiau nei 16 milijonų rublių švaistymu, antrasis — su grobstymu, viršijančiu 30 milijonų rublių.

Aleksejus Navalnas, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Dmitry Serebryakov

Navalnas 2020 m. rugpjūčio 20 dieną buvo paguldytas į ligoninę Omske, kai sunegalavo lėktuve. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai kaip pagrindinę diagnozę įvardijo medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau, pasak Omsko gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nebuvo nerasta.

Vėliau Navalnas lėktuvu buvo pervežtas gydytis į Vokietiją. Po to Vokietijos vyriausybė su nuoroda į karo medicinos gydytojus pareiškė, kad Navalnas neva buvo apnuodytas nuodinga karine "Novičiok" medžiaga. Vokietijos ministrų kabinetas pranešė, kad Vokietijos ekspertų išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos. OPCW pranešė, kad Navalno organizme buvo rasta medžiaga, savo charakteristikomis panaši į "Novičiok", tačiau neįtraukta į draudžiamų cheminių medžiagų sąrašus.

Šiuo atžvilgiu Kremlius pareiškė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija laukia Vokietijos atsakymo į oficialų paklausimą dėl šios situacijos. Oficiali Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pažymėjo, kad per mėnesį Rusija išsiuntė Vokietijai tris teisinės pagalbos prašymus dėl situacijos su Navalnu, atsakymai į juos nebuvo gauti.

Tegai:
Rusija, Užsienio reikalų ministerija (URM), Lietuva, Aleksejus Navalnas
Dar šia tema
Kodėl Navalnas skuba grįžti į Rusiją
Dujotiekis, archyvinė nuotrauka

Pernai Baltijos šalims buvo perduota rekordiškai daug dujų

(atnaujinta 23:00 2021.01.15)
Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" 2020 metais Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vartotojams transportavo 33 teravatvalandes (TWh) gamtinių dujų, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Nepaisant pernai metų šiltesnių žiemos orų, 2020 metais buvo perduota 12 proc. daugiau gamtinių dujų, palyginti su 2019 metais, kai šio regiono poreikiams buvo transportuota 29,5 TWh kuro.

Tuo tarpu dujų transportavimas per Lietuvą į Kaliningrado sritį 2020 metais sudarė 24,9 TWh ir buvo 4,2 proc. mažesnis nei 2019 metais, kai į Kaliningradą buvo perduota 26 TWh gamtinių dujų. 

Iš viso per metus "Amber Grid" valdoma Lietuvos dujų perdavimo sistema buvo transportuotas itin didelis 58 TWh dujų kiekis.

"Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis, jų ženklus transportavimas Baltijos šalims ir Suomijai bei išaugęs dujų suvartojimas Lietuvoje dėl didesnės elektros gamybos. Tai skatino rinkos dalyvius naudotis sukurta Lietuvos dujų infrastruktūra, lanksčiomis paslaugomis ir 16 proc. mažesne nei 2019 m. dujų perdavimo kaina", — sako "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Dujų tranzitas į Latviją per Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūrą Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams bei dujų saugojimui Latvijos Inčiukalnio dujų saugykloje išaugo iki 8 TWh per metus. Tai — 33 proc. daugiau nei 2019 metais ir didžiausias istorijoje perduotas dujų kiekis Latvijos kryptimi, pažymi bendrovė. Tikėtina, tam turėjo įtakos ir nuo 2020 metų pradžios veikianti dujų perdavimo jungtis tarp Estijos ir Suomijos. 

Dėl suskystintų gamtinių dujų konkurencingumo rinkoje, didelis buvo ir dujų transportavimas per Klaipėdos SGD terminalą. 2020 metais, kaip ir 2019 metais dujų importas per SGD terminalą sudarė 65 proc. (21,9 TWh) viso per Lietuvą į ES dujų rinką patiekto dujų kiekio. 2018 metais šis rodiklis siekė 35 proc. 

Dujų vartojimas Lietuvoje

Per metus toliau augo dujų vartojimas Lietuvoje.  2020 metais šalyje buvo suvartota 25,1 TWh dujų arba 7 proc. daugiau nei 2019-aisiais, kai buvo fiksuojamas 5 proc. dujų vartojimo augimas. 

Dėl palankių kainų pasaulio rinkose dujas kaip kurą vėl pradėjus naudoti Lietuvos elektros gamybos sektoriuje, pernai šalyje buvo suvartotas didžiausias dujų kiekis per pastaruosius penkerius metus.

Dujos į Lietuvą bei kaimyninėms Baltijos šalims ir Suomijai tiekiamos per Klaipėdos SGD terminalą bei dujotiekiais iš Rusijos per Baltarusiją ir Latviją. Iš Latvijos taip pat dažniausiai šaltuoju metų laiku gaunamos dujos iš Inčiukalnio požeminės dujų saugyklos.

Tegai:
SGD, Baltijos šalys
Dar šia tema
Laivas "Fortūna" išvyko iš Vismaro "Nord Stream-2" tiesti
Ekspertas papasakojo, kada galima tikėtis BelAE pramoninės eksploatacijos pradžios
Žiniasklaida paskelbė "Nord Stream-2" statybų užbaigimo datą
Ledo ritulis, archyvinė nuotrauka

Baltarusija neteko teisės rengti pasaulio ledo ritulio čempionatą

(atnaujinta 19:23 2021.01.18)
2021 metų Pasaulio ledo ritulio čempionatas turėtų vykti Minske ir Rygoje gegužės 21 – birželio 6 dienomis 

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Baltarusija neteko teisės rengti 2021 pasaulio ledo ritulio čempionatą, praneša Tarptautinės ledo ritulio federacija. Šią žinią patvirtino IIHF.

"Mums yra labai nemalonu nutraukti bendrą čempionato organizavimą Minske ir Rygoje. Viso šio proceso metu mes bandėme parodyti, kad čempionatas gali tapti sutaikymo įrankiu ir nuraminti socio–politines problemas, su kuriomis susiduria Baltarusija. IIHF vis dar mano, kad čempionatas neturi būti naudojamas bet kurios politinės pusės palaikymui, tačiau turime pripažinti, kad organizuoti šį renginį Minske būtų netinkama", – teigė IIHF prezidentas Rene Faselis.

Sausio 11 dieną Faselis atvyko į Minską, kur susitiko su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka aptarti pasirengimą artėjančiam čempionatui. Vėliau IIHF vadovas sakė, kad galutinis sprendimas dėl 2021 metų Pasaulio ledo ritulio čempionato Baltarusijoje bus priimtas per kelias dienas. Faselis pažymėjo, kad kažkas darė spaudimą rėmėjams raginant atsisakyti remti turnyrą, jei jis nebus perkeltas iš Baltarusijos.

Pasaulio ledo ritulio čempionatas turėjo vykti nuo gegužės 21 iki birželio 6 dienos Minske ir Rygoje. Anksčiau Baltarusijos opozicija siekė tarptautinių sankcijų Baltarusijos valdžios institucijoms, ragino boikotuoti arba atšaukti čempionatą Minske ir siųntė atitinkamus kreipimusis į IIHF.

Tegai:
Ryga, Minskas, Baltarusija
Dar šia tema
Tichanovskaja Lietuvoje paprašė tikslinių sankcijų Baltarusijos įmonėms
Dvi Lietuvos įmonės kreipėsi į tarptautinį teismą dėl Baltarusijos 
Tichanovskaja apkaltino Lukašenką dėl situacijos su sanatorija Lietuvoje