Rusijos Federacijos taryba

Rusijos Federacijos taryba žurnalistų Latvijoje persekiojimą pavadino beteisiškumu

(atnaujinta 10:38 2020.12.04)
Pasak Federacijos tarybos Užsienio reikalų komiteto vadovo, už įstatymo ribų veikia ne rusakalbiai žurnalistai, o Latvijos valdžia, kuri nebaudžiamai slopina žodžio ir nuomonės laisvę šalyje, nes veikia po Europos Sąjungos ir NATO priedanga

VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik. Tai, kas vyksta Latvijoje su žurnalistais, rašančiais portalams "Baltnews" ir Sputnik Latvija, yra teisinė savivalė ir politinis beteisiškumas, pareiškė Rusijos Federacijos tarybos Užsienio reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas.

Sputnik anksčiau pranešė, kad rusakalbiams latvių žurnalistams, įskaitant tuos, kurie bendradarbiauja su portalais "Baltnews" ir Sputnik Latvija, buvo pareikšti kaltinimai pagal straipsnį dėl ES sankcijų režimo pažeidimo, pas juos buvo atliktos kratos ir jie turėjo pasirašyti rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Agentūros duomenimis, kaltinimai buvo pareikšti pagal Latvijos baudžiamojo įstatymo 84 straipsnį (ES sankcijų režimo pažeidimas), bausmė — nuo piniginės baudos iki įkalinimo. Sputnik Latvija ir "Baltnews" yra susiję su žiniasklaidos grupe MIA "Rossija segodnia". Kita vertus, Latvijos žurnalistai, rašantys šioms žiniasklaidos priemonėms, nėra jų darbuotojai, o veikia tik kaip laisvai samdomi autoriai.

"Tai, kas vyksta Latvijoje su informacijos portalų "Baltnews" ir Sputnik Latvija darbuotojais, yra teisinė savivalė ir politinis beteisiškumas (atleiskite man už leksiką, bet šiuo atveju ji taip ir prašosi iš nusikalstamo pasaulio)", — Facebook'e parašė Kosačiovas.

Latvijoje sulaikytas ir aštuonias valandas apklaustas žurnalistas Andrejus Jakovlevas gruodžio 3 dieną Facebook'e parašė, kad jam pagal 84 straipsnio 1 dalį pradėta byla, susijusi su Latvijos ir tarptautinių sankcijų pažeidimu. Pagal šias sankcijas, draudžiami prekių ir pinigų santykiai su Rusijos fiziniais ir juridiniais asmenimis, esančiais sankcijų sąraše.

"Tačiau sankcijos (taip pat nesąžiningos) taikomos tik MIA "Rossija segodnia", kuriai priklauso minėtos žiniasklaidos priemonės, generalinam direktoriui (Dmitrijui Kiseliovui — Sputnik). Nei joms, nei pačiai korporacijai sankcijos netaikomos, ir šiuo atveju darbuotojų ir darbdavių "prekių ir pinigų santykiai" negali būti laikomi kaip esantys už įstatymo ribų", — pabrėžė Kosačiovas.

Pasak jo, "už įstatymo ribų veikia Latvijos valdžia, šalis, kuri veikia po Europos Sąjungos ir NATO priedanga, ir todėl nebaudžiamai slopina žodžio laisvę ir nuomonės laisvę".

"Taip ir norisi pasiūlyti dabar Rusijos valdžiai taikyti sankcijas Rusijoje veikiančių užsienio žiniasklaidos priemonių aukščiausiems asmenims, leidžiantiems sau kritikuoti mūsų darbus (prisiminkime bent neseniai įvykusią nemalonią istoriją su kandidato rusofobo paieška į "New York Times" korespondento postą Maskvoje), ir pradėti uždarinėti atitinkamus korespondentų punktus vieną po kito... Ne, nesiūlysiu. "Su vilkais gyvensi — vilku kauksi" — tai ne apie mus, ne apie Rusiją. Nors ir tenka susidurti su vilkų būriu", — apibendrino politikas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė Latvijos valdžios veiksmus prieš rusakalbius žurnalistus ir pavadino juos "akivaizdžiu demokratinės visuomenės pagrindų — žiniasklaidos ir žodžio laisvės — pažeidimo pavyzdžiu". Ministerija pabrėžė, kad tai yra "baudžiamasis veiksmas, nepaliekantis abejonių rusofobiška sufabrikuotų kaltinimų potekste". Rusijos URM ketina kelti šį klausimą ESBO ministrų taryboje.

MIA "Rossija segodnia" ir RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian išreiškė viltį, kad Rusija atsakys į Latvijos baudžiamuosius veiksmus prieš rusakalbius žurnalistus.

Rusijos žiniasklaidos priespauda Baltijos šalyse

Baltijos šalių valdžios institucijos sistemingai kenkia Rusijos žiniasklaidos ir žurnalistų veiklai. Rusijos valdžia ne kartą pažymėjo, kad oficialus Vilnius, Ryga ir Talinas trukdo tiesioginiam žurnalistų darbui ir trukdo jiems atlikti savo profesines pareigas. Baltijos šalių valdžios veiksmai palietė ir agentūrą Sputnik.

Sputnik Lietuva buvo minima Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Operacijų tarnybos antrojo departamento parengtose metinėse ataskaitose apie grėsmes nacionaliniam saugumui, taip pat Lietuvos valdininkų pareiškimuose apie "Rusijos propagandą". Lietuvos politikai, ypač konservatoriai, ne kartą griežtai pasisakė apie portalą ir ragino imtis priemonių jį uždrausti šalyje.

Be to, Lietuva bando apriboti Rusijos televizijos kanalų transliavimą. Neseniai paaiškėjo, kad kanalo "RTR-Planeta" retransliavimas gali būti sustabdytas dėl "pažeidimų", atskleistų "60 minučių" laidoje, dalyvaujant Rusijos Valstybės Dūmos deputatui Vladimirui Žirinovskiui. Lietuva politiko poziciją įvertino kaip "karo ir neapykantos kurstymą", tuo tarpu Rusijos žurnalistų sąjungos sekretorius Timūras Šafiras pareiškė, kad tai yra išgalvotas pretekstas. Pasak jo, Baltijos šalyse jau daugelį metų vyksta Rusijos žiniasklaidos išstūmimas.

Rusija ne kartą pabrėžė, kad Lietuvos valdžios institucijų veiksmai šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę, o agentūra Sputnik Lietuvoje "atvirai persekiojama", nepaisant to, kad ji veikia visiškai laikydamasi įstatymų ir aukštų žurnalistinių standartų.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
NATO, ES, Sputnik Latvija, Sputnik, Latvija, Rusija
Eisena Rygoje Nepriklausomybės dienos proga

"Nusprendė nekovoti su rusais". Nacionalistai Latvijoje turi naują priešą

(atnaujinta 23:19 2021.01.24)
Tos pačios lyties asmenų santuokos klausimas suskaldė Latvijos valdančiąją koaliciją. Ministras pirmininkas Krišjanis Karinšas perspėjo, kad užsiminimas Konstitucijoje apie vyro ir moters sąjungą grąžins šalį į sovietinę praeitį

Kaimyninėje Estijoje ta pati problema lėmė skandalą: opozicija pasiūlė aptarti TSRS atkūrimą ir prisijungimą prie Rusijos. Kodėl Baltijos šalių politikai taip susijaudino, aiškinosi RIA Novosti.

Nereikia į TSRS

Karinšas mano, kad Seimui pateikti pakeitimai yra grįžimas į praeitį. Ministras pirmininkas paragino užkirsti kelią Pagrindinio įstatymo pakeitimams ir "įtvirtinti Latvijos vystymosi kryptį įtraukiančios valstybės link".

Konstitucinės šeimos sampratos įstatymo projektą pristatė nacionalinis susivienijimas su ilgu pavadinimu "Viskas Latvijai" — "Tėvynei ir laisvei!". Istorija su santuokomis prasidėjo lapkritį, kai Konstitucinis Teismas nurodė parlamentui sureguliuoti įstatymus tos pačios lyties porų atžvilgiu. Dabar valdančiojoje koalicijoje, į kurią įeina "Viskas Latvijai" — "Tėvynei ir laisvei!", nesutarimas.

Filipas Kirkorovas
© Sputnik / Владимир Трефилов

Nacionaliniams susivienijimui buvo padarytas priekaištas dėl koalicijos susitarimo, pagal kurį konstitucijos pakeitimai gali būti daromi tik gavus bendrą pritarimą, pažeidimo. Karinšas pabarinėjo "homofobiškus" nacionalistus: "Valstybė neturi žvalgytis į praeitį, jai nereikia siekti atgal į SSRS režimą". Nacionalistai į tai žiūri ypatingai: kandidatuodami į Rygos miesto dūmą jie pasiūlė surengti gėjų paradą gegužės 9 d.

Tos pačios lyties asmenų santuoka taip pat buvo aptarta Vyriausybėje. Teisingumo ministras iš koalicinės "Naujosios konservatorių partijos" Janis Bordansas pasakė, kad būtų gerai įtvirtinti konstituciją kaip vertybę, "neleidžiant išorinio kišimosi iš Europos žmogaus teisių teismo ir panašiai". Apie tai, ar būtina apsaugoti Latvijos Pagrindinį įstatymą nuo pernelyg didelės tolerancijos, Bordansas kalbėjo aptakiais posakiais.

"Rezultatas turėtų būti toks, kad nekiltų abejonių: kiekvienas žmogus yra tikrai reikšmingas, tačiau šeima užtikrina stabilų latvių tautos egzistavimą", — pažymėjo ministras. Matyt, jis nepritaria tos pačios lyties asmenų santuokoms.

Nacionalistai ir populistai

Tačiau Vyriausybė turėjo ir kitų problemų — pavyzdžiui, kovą su koronavirusu. Sausio pradžioje ministras pirmininkas atleido sveikatos apsaugos ministrę Ilzę Vinkelę dėl neaiškių skiepijimo perspektyvų. "Nebuvo aiškaus ir suprantamo veiksmų plano, — atleidimą pakomentavo Karinšo biuras. — Pasekmėmis tapo interpretacijos ir dezinformacija, nuo kurių kenčiame mes visi kaip visuomenė".

Atleistoji mano, kad jos atsistatydinimas — "premjero bandymas faktiškai perkelti atsakomybę ir surasti kaltininką". Ji vyriausybės veiksmus apibūdino kaip "ne itin sukoordinuotą krizių valdymą". Valdžios institucijų sėkmė apskritai nebuvo aukštai įvertinta respublikos piliečių: remiantis agentūros SKDS apklausos duomenimis, bendras ministrų kabinetą sudarančių partijų palaikymas siekia maždaug 20 proc.

Galbūt dėl ​​to, kad valdančioji koalicija pajuto savo pozicijų keblumą, kituose klausimuose tarp deputatų nebuvo pastebimos trinties. Ministrų kabinetas taip pat dirbo daugiausia susitaręs su parlamentu.

Tačiau esanti koalicija yra nenatūrali, mano buvęs Rygos meras, partijos "Santarvė" narys Nilas Ušakovas. "Vienoje pusėje — liberalai ir seksualinių mažumų teisių gynėjai, kitoje  — ksenofobai, nacionalistai, konservatoriai ir populistai", — išvardijo jis.

"Liberalai palaikė ksenofobus ir nacionalistus, kurie nekenčia absoliučiai visų: rusų, žydų, musulmonų, Rusijos, Briuselio, rusų mokyklų, anglų mokyklų, sąrašą galima tęsti ir tęsti", — priminė Ušakovas.

Jis įsitikinęs, kad koalicijos politikai iš tikrųjų bando nukreipti dėmesį nuo nesėkmių sveikatos apsaugos srityje: "Katastrofa su pagalbos suteikimu nukentėjusiems nuo krizės, nelogiški ir pavėluoti apribojimai, bėda su vakcinacija, apskritai medicinos žlugimas. Nacionalistai šioje situacijoje naudoja vienintelį jiems suprantamą įrankį: nemokame dirbti, pradedame isterijas. Šį kartą buvo nuspręsta kovoti ne su rusais, o su seksualinėmis mažumomis".

Įrodykite, kad esate gėjus

Keistu sutapimu kaimyninėje Estijoje įvyko politinė konfrontacija ir dėl tos pačios lyties asmenų santuokos klausimo. Ten valdančioji koalicija pasiūlė surengti referendumą šia tema: "Ar santuoka Estijoje turėtų likti vyro ir moters sąjunga?" Opozicijos partijos pažadėjo blokuoti iniciatyvą ir sutrikdė specializuotos komisijos darbą parlamente, užvertuso ją begale pakeitimų.

Tarp jų buvo provokuojančių ar absurdiškų klausimų, pavyzdžiui: "Ar Estijoje būtų gyventi geriau, jei ji būtų Rusijos sudėtyje? Ar santuokos Estijoje samprata turėtų sutapti su santuokos samprata ir turiniu Uzbekistano Respublikoje? Ar reikėtų Estijoje uždrausti peilius ir šakutes?" Tarp pasiūlymų buvo ir Sąjungos atkūrimas.

Referendumas galiausiai buvo atšauktas, o ministras pirmininkas iš koalicijos Juris Ratas atsistatydino, nors ir dėl korupcijos skandalo. Naujoji koalicija vis dar ginčijasi daugeliu klausimų, įskaitant rusų mokyklas, tačiau jau susitarė dėl darželių perkėlimo į estų kalbą.

O Estijos valstybės teisinė praktika seksualinių mažumų atstovų atžvilgiu išliko prieštaringa. Pavyzdžiui, čia yra vienas atvejis: iš Ugandos į respubliką atvykęs vyras bando gauti pabėgėlio statusą tuo pagrindu, kad yra gėjus. Tačiau afrikietį apklausę policijos pareigūnai jam nesuteikė teisės vadintis homoseksualu. Teismas stojo į policijos pusę: jie nusprendė, kad pareiškėjas "turi pareigą įtikinamai įrodyti savo seksualinę orientaciją".

Išlaikė JAV pilietybę   

Nacionalinės strategijos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Kostinas pažymi, kad Baltijos šalių politikų diskusijose nutylėjimo figūra išlieka tautinės mažumos, įskaitant ir didžiausią — rusų. "Latvijoje jie įstatymų leidybos lygmeniu buvo nugalėti bazinėse pagrindinėse, pilietinėse teisėse, pavyzdžiui, iš jų atimta galimybė balsuoti. Analogas šiuolaikinėje istorijoje gali būti tik apartheido režimas Pietų Afrikoje", — priduria jis.

Latvijoje net nėra ryškios diskusijos tautinės mažumos klausimu. "Politikoje vyrauja mitas, kad rusai jiems atnešė nelaimių. Ir per trisdešimt metų niekas nepasikeitė", — sako Kostinas.

Jis išreiškia viltį dėl naujo organo — tarpžinybinės tarptautinės paramos vystymuisi komisijos, kuriai vadovauja Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas, — veiksmų efektyvumo. Eksperto teigimu, Maskva, be abejo, taip pat turėtų susieti bendradarbiavimo užsienyje klausimus su žmogaus teisių klausimais.

Rusijos politologas ir Baltijos šalių ekspertas Aleksandras Nosovičius mano, kad iš tikrųjų Latvijoje nėra jokių nesutarimų valdančiosios koalicijos viduje. "Nei vadinamieji liberalai, nei nacionalistai neperžengia raudonųjų linijų: rusai, turimi omenyje Ušakovo partiją "Santarvė", nepriimami į koaliciją, — paaiškina jis. — Todėl Nacionalinis susivienijimas gali daryti zigas, žygioti su esesininkais*, daryti pareiškimus, esančius ant ribos. Valdančiajai koalicijai, premjerui Karinšui, kuris išsaugojo JAV pilietybę, — jie yra saviški".

Nosovičius mano, kad tiek Estijoje, tiek Latvijoje konfliktas dėl tos pačios lyties asmenų santuokų slepia kitus politinius procesus. "Galbūt visa tai yra spektaklis Briuseliui: rytinės periferijos šalys turi parodyti, kad laikosi europinių vertybių. Todėl nacionalistai vaidina blogių vyrukų vaidmenį, kuriuos reikia nugalėti, kad Ryga demonstruotų ES standartų laikymąsi. Tada Latvijai duos daugiau pinigų, o tam galima ir spektaklį surengti", —pažymi politologas.

Be to, valdančioji koalicija išgyvena teisėtumo krizę. Latvijos premjero partija negali pasiekti net penkių procentų barjero, o iš viso Vyriausybę palaiko maždaug dvidešimt procentų piliečių. Skandalas turėtų atitraukti gyventojų dėmesį nuo ministrų kabineto klaidų, nutraukti nusivylimą nuo valdžios institucijų veiksmų epidemijos metu, priduria ekspertas. Estijoje jie tam panaudojo referendumą, o Lietuvoje — draudimą atvykti Rusijos dainininkui Filipui Kirkorovui.

* Niurnbergo tribunole SS buvo pripažinta nusikalstama organizacija.

Tegai:
Baltijos šalys, nacionalistas, Latvija
Estijos kariai

Estijos kariuomenėje pareikšta, jog reikia didinti išlaidas "dėl Rusijos"

(atnaujinta 19:44 2021.01.24)
Pasak Martino Heremo, "Rusijos ginkluotė yra neproporcingai didelė". Taip pat kariuomenės vadas pareiškė, kad Talinui svarbiausia išlaikyti esamų dalinių kovinę parengtį

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Estija turi didinti išlaidas gynybai iki 6,5 procento BVP, kad ilgą laiką atsispirtų "Rusijos atakai", tačiau toks padidėjimas yra mažai tikėtinas, pareiškė gynybos pajėgų vadas generolas majoras Martinas Heremas.

Pasak Heremo, Rusija išlieka didžiausia grėsme.

"Rytų kaimynė parodė, kad palankiomis sąlygomis ji yra pasirengusi panaudoti karinę jėgą savo tikslams pasiekti, pavyzdžiui, Gruzijoje ir Ukrainoje, ir akivaizdu, kad Rusijos ginkluotė yra neproporcingai didelė. Todėl Estija turėtų padidinti gynybos išlaidas iki 6,5 proc. BVP, nors tai mažai tikėtina", — RIA Novosti cituoja Heremo pareiškimą "Vikerraadio" laidoje "Uudis +".

Heremas pažymėjo, kad norint atremti karinę ataką Estijai prireiks tolimosios artilerijos, vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos, Karinių jūrų pajėgų gynybos sistemų, taip pat šešių papildomų sausumos gynybos pajėgų brigadų.

Dabar, pasak Heremo, svarbiausia — išlaikyti esamų dalinių pasirengimą kovai. Vienetai turi būti apsaugoti, šarvuočiai ir transporto priemonės turi būti geros būklės, bet taip pat reikalingos ryšio ir stebėjimo priemonės.

Pareiškimai apie "Rusijos grėsmę" periodiškai skamba iš Vakarų politikų lūpų, dažniausiai iš Baltijos šalių ir Lenkijos. Tuo pačiu metu Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nepuls nė vienos iš NATO šalių. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neketina nieko pulti, o tiesiog naudojasi pretekstu dislokuoti daugiau technikos ir batalionų netoli Rusijos sienų. Be to, Rusija ne kartą neigė kaltinimus, susijusius su bandymais paveikti rinkimus skirtingose ​​šalyse, o Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas juos pavadino "absoliučiai nepagrįstais".

Tegai:
ginkluotosios pajėgos, ginkluotė, išlaidos gynybai, Rusija, Estija
Dar šia tema
Estijos užsienio reikalų ministras apkaltino reformistus bandant diskredituoti valstybę
Estijos premjeras paskelbė apie atsistatydinimą po korupcijos skandalo
Sausio 25-oji

Kokia šiandien diena: sausio 25 dienos šventės

(atnaujinta 19:50 2021.01.23)
Sausio 25-ąją Vilnius mini savo 698-ąjį gimtadienį, o katalikai šią dieną mini Šv. Pauliaus atsivertimą

Sausio 25 yra 25-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 340 dienų.

2021 metų sausio 25 dieną saulė teka 08:22, leidžiasi 16:40, dienos ilgis — 08 val. 18 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Jaunutis, Jomantas, Povilas, Viltenė (Viltė), Viltenis (Viltys), Žiedė.

Sausio 25-ąją minimas Pusiaužiemis (Kirmėlinė, Kirmių diena, Krikštai, Kumeliuko krikštynos, Viduržiemis).

Pusiaužiemis — kalendoriaus taškas, reiškiantis virsmą į naują būseną. Tai pusiaužiemio šventė.

Sakoma, kad šią dieną iš žiemos miego atsibunda meška, barsukas, ežys ir apsiverčia ant kito šono, o gyvatės, kirmėlės, žalčiai atgyja ir šliaužia į namus ragauti valgių (krikštyti).

Krikštyti reiškia pradėti pirmą kartą. Pradžia, tai taškas nuo kurio prasideda ir išeina dvi ar kelios tiesės (kertė prie stalo, kryžkelė, kryžius). Dar viena krikšto reikšmė: gerinti, gardinti, skaninti, tai kaip naujo meto pradžia su pagerėjimo reikšme.

Krikštai buvo bandomi tapatinti su keturiomis bažnytinėmis šventėmis: sausio 6 (Trys karaliai), sausio 25 (Šv. Pauliaus atsivertimas), vasario 2 (Grabnyčios) ir su kilnojamu pusgavėniu.

Todėl katalikų šalys sausio 25-ąją mini Šv. Pauliaus atsivertimą.

Sausio 25 diena liturginiame kalendoriuje skirta paminėti pirmųjų krikščionių persekiotojo Sauliaus stebuklingam atsivertimui. Jis tapo vienu uoliausių Kristaus mokslo skleidėjų tarp to meto pagonių, žinomas apaštalo Pauliaus (Povilo) vardu.

Didysis tautų apaštalas šv. Paulius gimė Kilikijos mieste Tarse, dabartinėje pietų Turkijoje. Jam buvo duotas pirmojo hebrajų karaliaus vardas — Saulius. Augo kaip privilegijuotas Romos pilietis, laikėsi Mozės Įstatymo. Jis nepažinojo Kristaus ir nepriklausė prie pirmųjų Dvylikos, paties Jėzaus pakviestų apaštalų. Paulius buvo išsilavinęs vyras ir priklausė fariziejų sektai. Iš pradžių smarkiai persekiojo krikščionis manydamas, kad taip pasitarnaus Dievui.

Kadangi Šv. Pauliaus atsivertimas nėra privaloma bažnytinė šventė, žmonės tądien į bažnyčią neidavo. Tačiau ši diena ypatinga tuo, kad tą dieną visi įdėmiai stebėdavo orus. Buvo tikima, kad tos dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę. Jeigu tądien saulėta, buvo spėjama būsiant gražią vasarą ir gerus metus, jei debesuota – tais metais daug žmonių mirsią, jeigu lyja ar sninga, tąmet būsiąs didelis brangymetis, nes javai supus, o jei smarkus vėjas pučia, tarp žmonių galintys kilti dideli neramumai.

Be to, sausio 25-ąją minima Vilniaus pagarsinimo diena (Vilniaus gimtadienis).

1323 metais sausio 25-ąją Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas parašė laišką, skirtą Liubeko, Zundo, Brėmeno, Magdeburgo, Kelno bei kitų miestų gyventojams, kuriame pranešė pasiruošęs priimti krikščionių tikėjimą. Šiame laiške Gediminas pirmą kartą paminėjo Vilnių, todėl sausio 25-oji laikoma Vilniaus gimtadieniu.

Iš tikrųjų Vilnius įkurtas gerokai anksčiau, nes tame pačiame laiške minima, kad viena bažnyčia dominikonams "mūsų mieste Vilniuje jau pastatyta prieš porą metų".

Sausio 25-oji  Lietuvos istorijoje

1323 metais pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtas Vilnius.

1549 metais Žygimantas Augustas specialia privilegija patvirtino Biržams kunigaikštystės status.

1905 metais Kaune vyko politinis streikas — į gatves išėjo beveik 20 tūkstančių Kauno darbininkų.

1931 metais pasirašyta Lietuvos ir Latvijos mokyklų konvencija.

1989 metais Vasario 16 d. paskelbta tautine švente.

1992 metais buvo įsteigta Lietuvos samariečių bendrija.

2001 metais Varšuvos Karalių pilyje prezidentui Valdui Adamkui įteiktas garbingiausias Lenkijos verslo klubo apdovanojimas už pastangas ir nuoseklumą, kuriant sąlygas abiejų šalių politiniam bei ekonominiam bendradarbiavimui.

2003 metais Čijunės Sugiharos (Chiune Sugihara) fondas "Diplomatai už gyvybę" už naują požiūrį į lietuvių ir žydų santykius 2002 m. Tolerancijos žmogumi paskelbė profesorę Ireną Veisaitę.

Sausio 25-oji  pasaulio istorijoje

1759 metais gimė škotų poetas Robertas Bernsas.

1874 metais gimė anglų rašytojas Viljamas Somersetas Moemas.

1882 metais Londone gimė žinoma rašytoja Virginia Woolf. Mirė 1941 metais.

1919 metais įkurta Tautų Lyga, būsimoji JTO.

1924 metais Prancūzijoje įvyko pirmosios žiemos olimpinės sporto žaidynės.

1928 metais gimė TSRS užsienio reikalų ministras (1985—1990) ir Gruzijos lyderis Eduardas Ševardnadzė.

1938 metais Maskvoje gimė žymus rusų dainininkas, aktorius, poetas Vladimiras Vysockis.

1947 metais mirė garsusis Čikagos gangsteris Elas Kaponė.

1949 metais įvyko pirmieji Emmy apdovanojimai. Juos laimėjo Širli Dinsdeil ir Pantomimas Kvizas.

2015 metais būdamas 68 metų mirė visame pasaulyje garsus graikų dainininkas Demis Rusas.

Tegai:
šventės, Vilniaus gimtadienis, Vilnius, Lietuva, katalikai
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai