Žmogaus sulaikymas

Latvijos VST įvardijo septynių rusakalbių žurnalistų sulaikymo priežastis

(atnaujinta 13:55 2020.12.04)
Latvijos valstybės saugumo tarnyba paskelbė komentarą dėl "Baltnews" ir Sputnik straipsnių autorių sulaikymo ir atliktų kratų

VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik.

Kitą dieną po septynių rusakalbių žurnalistų sulaikymo ir kratų jų namuose Rygoje Valstybės saugumo tarnyba (VST) pranešė savo tinklalapyje apie atliktus veiksmus.

Gruodžio 3 dieną, ketvirtadienį, Latvijos valstybės saugumo tarnyba apieškojo ir paėmė biuro įrangą, sulaikė ir apklausė keletą rusakalbių žurnalistų. Visi sulaikytieji yra MIA "Rossija segodnia", kuriai priklauso portalai "Baltnews" ir Sputnik, laisvai samdomi darbuotojai. Dabar agentūros teisininkai sprendžia šią situaciją.

Kaip pranešė Valstybės saugumo tarnyba, procesiniai veiksmai buvo atliekami vykdant baudžiamąjį procesą, pradėtą ​​šių metų sausio 16 dieną pagal Baudžiamojo įstatymo 84 straipsnio pirmąją dalį "Dėl Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų paskirtų sankcijų ir Latvijos Respublikos paskirtų nacionalinių sankcijų pažeidimo".

Valstybės saugumo tarnybos tyrėjams kilo įtarimų, kad įvyko faktas, jog asmuo perdavė ekonominius išteklius asmeniui, kuriam buvo skirtos ES sankcijos už veiksmus, kenkiančius Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.

Vykdydama procesinius veiksmus Valstybės saugumo tarnyba gavo nemažai informacijos, tame tarpe duomenų laikmenas ir dokumentus. Sulaikytiems asmenims buvo taikomos su laisvės atėmimu nesusijusios kardomosios priemonės. Siekdama nepakenkti tolesniam tyrimui, Valstybės saugumo tarnyba nuo išsamesnių komentarų susilaiko.

"Valstybės saugumo tarnyba primena, kad nė vienas asmuo nelaikomas kaltu, kol jo kaltė neįrodyta įstatymų nustatyta tvarka", — sakoma žvalgybos tarnybos pranešime.

MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui buvo įvestos ES asmeninės sankcijos, o pati naujienų agentūra nėra įtraukta į sankcijų sąrašus. Baltijos šalys sankcijas aiškina plačiai, priskirdamos jas agentūrai, tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerija jau pabrėžė tokio aiškinimo absurdiškumą.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse

 

Tegai:
sulaikymas, žurnalistai, Baltnews, Sputnik Latvija
Dar šia tema
Pasirašę pasižadėjimą neišvykti Sputnik Latvija ir "Baltnews" žurnalistai paleisti
 Pfizer-BioNTech (COVID-19) vakcina

Latvija "slapta" atsisakė šimtų tūkstančių "Pfizer" vakcinos dozių 

(atnaujinta 10:10 2021.01.28)
Kaip sakė Latvijos ministrų kabineto vadovas, jis bando išsiaiškinti, kodėl vietoj planuotų 800 tūkstančių vaisto dozių respublika gavo tik 97 tūkst.

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Latvija atsisakė 700 tūkstančių koronaviruso vakcinos dozių, kurias pagamino farmacijos kompanijos "Pfizer" ir "BioNTech", ministras pirmininkas Krišjanis Karinšas ieško sprendimo priežasčių, praneša RIA Novosti.

Anksčiau "AstraZeneca" paskelbė, kad per pirmąjį metų ketvirtį ES labai sumažėjo koronaviruso vakcinos pasiūla. "BioNTech" ir "Pfizer" taip pat pranešė apie tiekimų sumažėjimą dėl statybos darbų gamykloje Belgijoje. Baltijos ir Skandinavijos šalys paragino Europos Komisiją daryti spaudimą "BioNTech" ir "Pfizer", kad būtų atidėtas vakcinos pristatymas. Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius antradienį pareiškė, kad šalis gali paduoti į teismą farmacijos įmones, jei jos nevykdys savo įsipareigojimų tiekti vakcinas nuo koronaviruso.

Kaip pranešama bendrame Latvijos radijo ir televizijos naujienų portale, "Latvijos ministras pirmininkas sakė, kad dabar bando išsiaiškinti, kodėl vietoj planuotų 800 tūkstančių "Pfizer / BioNTech" vakcinos dozių šalis gavo tik 97 tūkstančius." Iš pradžių buvo planuota, kad Europos Sąjungoje turimos vakcinos bus proporcingai paskirstytos dalyvaujančioms šalims, atsižvelgiant į gyventojų skaičių, ir "niekas net nesapnavo, kad kažkas galėtų atsisakyti turimų vakcinų", — sakė Karinšas.

"Jei nebūtume atsisakę ir turėtume visas šias vakcinas, mes, kaip ir Lietuva, galėtume tęsti skiepijimą. Kaimyninėje Lietuvoje vakcinacija sėkmingai progresuoja, nes jie turi daugiau šių dozių", — portalas cituoja Karinšo interviu, kurį transliavo "Rīta Panorāma" per Latvijos televiziją.

Pasak ministro pirmininko, Latvija iš šio gamintojo užsisakė daugiau nei milijoną vakcinos dozių, tačiau dabar jų pristatymo tikimasi tik antrąjį šių metų ketvirtį. "Ir kai tik turėjome galimybę dar kartą užsisakyti šias vakcinas, tai padarėme iš karto, užsisakėme milijoną "Pfizer/BioNTech" vakcinų, tačiau, deja, jų negalėsime gauti iki šių metų antrojo ketvirčio", — pridūrė Karinšas.

Portalo teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo tarnybinį auditą, siekdama išsiaiškinti, kaip buvo priimtas toks sprendimas. Ministras pirmininkas pažymėjo, kad jei patikrinimas parodys, jog yra kaltų, jie bus patraukti atsakomybėn. Jį stebina ir tai, kad vakcinos atsisakymas buvo slaptas, vyriausybėje šis klausimas nebuvo keliamas.

Pirmasis koronavirusinės infekcijos atvejis Latvijoje užfiksuotas 2020 metų kovo 2 dieną. Nuo to laiko šalyje buvo nustatyti 63 027 užsikrėtę, 1 138 iš jų mirė, o 1 052 infekcija sergantys pacientai dabar gydomi ligoninėse. Praėjusių metų kovo 13–birželio 9 dienomis dėl pandemijos respublikoje galiojo ekstremalios situacijos režimas. Vyriausybės sprendimu nuo lapkričio 9 iki gruodžio 6 dienos toks režimas buvo vėl įvestas šalyje, vėliau jis buvo pratęstas iki sausio 11 dienos, o vėliau — iki vasario 7 dienos.

Tegai:
Pfizer/BioNTech, vakcina, Latvija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Mokslininkai įvardijo medžiagą, kuri sumažina mirties nuo COVID-19 riziką
Čaplinskas COVID-19 pacientams patarė mažinti cholesterolio kiekį
Lietuvoje COVID-19 atvejų skaičius per parą išaugo beveik dvigubai
Grigeo

"Grigeo Klaipėda" apie gautą ieškinį: reikalingi moksliniai tyrimai žalai nustatyti

(atnaujinta 10:22 2021.01.27)
Baltijos jūrą teršusios bendrovės vadovybės nuomone, žalos aplinkai faktas ir mastas turi būti nustatytas specialiais moksliniais ar kitokiais validumą turinčiais tyrimais, skirtais atvejui individualizuoti

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Bendrovė "Grigeo Klaipėda", gavusi civilinį ieškinį dėl 48 milijonų eurų materialinės žalos aplinkai atlyginimo, pareiškė, jog šiuo metu yra sudėtinga vertinti pareikšto ieškinio pagrįstumą, sakoma "Grigeo" paskelbtame pranešime.

AB "Grigeo" patvirtino viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie tai, kad bendrovės dukterinė bendrovė AB "Grigeo Klaipėda" sausio 26 dieną gavo iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros atsiųstą Aplinkos apsaugos departamento civilinį ieškinį dėl veiksmais, susijusiais su nuotekų tvarkymu, aplinkai padarytos žalos atlyginimo, kurio suma 48 257 676,57 eurų.

Pažymima, jog Kuršių marioms padaryta žala ieškinyje apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką. Bendrovė pabrėžė, jog šiuo metu yra sudėtinga detaliau komentuoti (vertinti) pareikšto ieškinio pagrįstumą, nes kartu su ieškiniu ji negavo ieškinyje nurodytų dokumentų, kuriais remiantis buvo apskaičiuota gamtai padaryta žala.

AB "Grigeo Klaipėda" vadovybės požiūriu, Aplinkos apsaugos departamentas, nustatydamas žalą, padarytą Kuršių marių vandens būklei, turėjo, visų pirma, remtis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis ir jas įgyvendinančių nacionalinių teisės aktų nuostatomis.  

AB "Grigeo Klaipėda" vadovybės nuomone, žalos aplinkai faktas ir mastas turi būti nustatytas specialiais moksliniais ar kitokiais validumą turinčiais tyrimais, skirtais atvejui individualizuoti pagal Direktyvose įtvirtintus metodus, o ne pagal standartizuotą matematinę formulę, įtvirtintą Metodikoje. 

Bendrovė pranešė, jog 2020 metais ji tarptautinio konkurso tvarka atrinko ir pasitelkė užsienio ekspertus "TIG Environmental" kurie, vadovaudamiesi Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvų nustatytais žalos vandeniui nustatymo principais ir metodais, atliko ilgalaikį ekspertinį tyrimą, skirtą nustatyti galimą žalą Kuršių marių vandens būklei, kurią sukėlė tariamai neteisėtas AB "Grigeo Klaipėda" iš dalies apvalytų nuotekų leidimas. Remiantis ekspertų išvadomis, AB "Grigeo Klaipėda" nuotekų paveiktas Kuršių marių plotas turėjo būti ribotas, o poveikis žuvims bei zooplanktonui nepadarytas.

Tokiu būdu bendrovės vadovybė pareiškė, jog atsižvelgiant į tai, kad AB "Grigeo Klaipėda" pasitelkti "TIG Environmental" ekspertai reikšmingo neigiamo poveikio Kuršių marių vandens būklei nenustatė, AAD žalą gamtai apskaičiavo vadovaujantis Metodika (neatsižvelgiant į aukščiau minėtose Direktyvose įtvirtintus metodus), o taip pat į tai, kad AB "Grigeo Klaipėda" kartu su AAD ieškiniu negavo ieškinyje nurodytų dokumentų, kuriais remiantis buvo apskaičiuota gamtai padaryta žala,  ji šiuo metu objektyviai negali įvertinti galimo žalos atlyginimo poveikio AB "Grigeo" įmonių grupei.

Su bendrove "Grigeo" susijusi byla

Praėjusių metų sausio viduryje "Grigeo" atsidūrė skandalo centre. Paaiškėjo, kad įmonė į Kuršių marias išleido nuotekas, dėl to buvo padaryta rimta žala aplinkai. Vyksta ikiteisminis tyrimas.

Šiuo metu byloje yra devyni įtariamieji, iš kurių aštuoni yra fiziniai asmenys, įmonės darbuotojai, ir vienas juridinis asmuo, tačiau sąrašas gali būti išplėstas.

Tegai:
aplinkos tarša, Grigeo
NATO ir Rusijos vėliavos

Karo ekspertas paaiškino NATO generalinio sekretoriaus žodžius apie Rusijos "agresiją"

(atnaujinta 12:18 2021.01.28)
Pasak jo, tokiu būdu aljansas ketina įtraukti Maskvą į naujas ginklavimosi varžybas ir išprovokuoti gynybos išlaidų padidėjimą

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Karo ekspertas Aleksandras Žilinas pakomentavo NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pareiškimą apie Rusijos "agresyvius veiksmus".

Pasak jo, tokiu būdu aljansas ketina tempti Maskvą į naujas ginklavimosi varžybas ir išprovokuoti gynybos išlaidų padidėjimą.

"Pagrindinis viso to, kas vyksta prieš Rusiją, tikslas yra sukurti sąlygas mums priimti bet kokį ultimatumą iš Vakarų, kaip tai darėme valdant Gorbačiovui", — komentare "Ura.ru" sakė jis.

Anksčiau Stoltenbergas, kreipdamasis į NATO generalinio štabo vadovus, paragino sąjungininkus toliau didinti išlaidas gynybai, visų pirma investuoti į šiuolaikinius pokyčius, kad ateityje sėkmingai galėtų įveikti tokius globalius iššūkius kaip "agresyvūs Rusijos veiksmai, terorizmas ir Kinijos augimas".

Rusija sureagavo į Stoltenbergo pareiškimą. Federacijos tarybos Informacijos politikos ir ryšių su žiniasklaida komisijos pirmininkas Aleksejus Puškovas savo Twitter paskyroje pabrėžė, jog laikas generaliniam sekretoriui suvokti, kad pasaulis, paremtas trijose ar keturiose Vakarų sostinėse sukurtomis taisyklėmis, artėja prie pabaigos.

"Yra per mažai žmonių, norinčių laikytis šių taisyklių, kurios pagrįstos ne tarptautine teise, o tik stipriųjų teisėmis. Juo labiau, kad tai buvusio stipriojo teisės", — pažymėjo senatorius.

Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, susitikęs su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, sakė, kad NATO turėtų imtis priemonių toliau stiprinti rytinį flangą.

Tegai:
Rusija, NATO