Sputnik logotipas

Ekspertas: Latvijoje žurnalistai yra begėdiškai ir įžūliai persekiojami

(atnaujinta 18:15 2020.12.04)
Šalyje tiesiog pažeidžiama teisė į žodžio laisvę, mano "Rossotrudničestvo" vadovas Jevgenijus Primakovas

VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik. Latvija "įžūliai ir begėdiškai" pažeidžia teisę į žodžio laisvę ir persekioja žurnalistus už jų profesinę veiklą, interviu Sputnik Lietuva sakė "Rossotrudničestvo" vadovas Jevgenijus Primakovas.

Sputnik anksčiau pranešė, kad rusakalbiams latvių žurnalistams, įskaitant tuos, kurie bendradarbiauja su portalais "Baltnews" ir Sputnik Latvija, buvo pareikšti kaltinimai pagal straipsnį dėl ES sankcijų režimo pažeidimo, pas juos buvo atliktos kratos ir jie turėjo pasirašyti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Agentūros duomenimis, kaltinimai buvo pareikšti pagal Latvijos baudžiamojo įstatymo 84 straipsnį (ES sankcijų režimo pažeidimas), bausmė — nuo piniginės baudos iki įkalinimo. Sputnik Latvija ir "Baltnews" yra susiję su žiniasklaidos grupe MIA "Rossija segodnia". Kita vertus, Latvijos žurnalistai, rašantys šioms žiniasklaidos priemonėms, nėra jų darbuotojai, o veikia tik kaip laisvai samdomi autoriai ir korespondentai.

Gruodžio 4 dieną paaiškėjo, kad žurnalistai buvo paleisti, pasirašę pasižadėjimą neišvykti iš šalies.

"Rossotrudničestvo" buvo, yra ir bus Sputnik pusėje. Taip pat, kaip ir mūsų rusakalbių kolegų ir žurnalistų pusėje. Kalbant apie Latvijos valdžios veiksmus, kaip jau sakiau — tai klasikinis žurnalistų persekiojimo atvejis profesiniu pagrindu. Kitokio paaiškinimo tiesiog negali būti", — pareiškė jis.

Panaši situacija praėjusiais metais buvo ir Estijoje. Gruodį Sputnik Estija darbuotojai gavo Policijos ir sienos apsaugos departamento laiškus su tiesioginiais grasinimais iškelti baudžiamąją bylą prieš juos, jei jie nenutrauks darbo santykių su MIA "Rossija segodnia" iki šių metų sausio 1-osios.

Šie veiksmai neva pateisinami nuo 2014 metų kovo 17 dienos Europos Sąjungos taikomomis sankcijomis daugeliui fizinių ir juridinių asmenų, galimai susijusių su Ukrainos įvykiais.

Tačiau ES sankcijos buvo įvestos ne prieš MIA "Rossija segodnia", į kurią įeina Sputnik, bet asmeniškai prieš agentūros generalinį direktorių Dmitrijų Kiseliovą.

Estijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Urmas Reinsalu ketvirtadienį RIA Novosti sakė, kad jo šalis vykdo ES sankcijų politiką ne prieš Sputnik, o atsižvelgdama į Kiseliovui nustatytas asmenines sankcijas.

Sputnik Estija žurnalistai buvo priversti tai padaryti ir nuo sausio 1 dienos perėjo prie darbo nepaprastuoju režimu.

Tegai:
rusakalbiai, Latvija, žurnalistai, Sputnik Latvija, Baltnews
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT (122)
Dar šia tema
Simonian pakomentavo Sputnik žurnalistų sulaikymą Latvijoje
Rusijos Federacijos taryba žurnalistų Latvijoje persekiojimą pavadino beteisiškumu
MIA "Rossija segodnia" pakomentavo žurnalistų sulaikymą Latvijoje
Dujotiekis, archyvinė nuotrauka

Pernai Baltijos šalims buvo perduota rekordiškai daug dujų

(atnaujinta 23:00 2021.01.15)
Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" 2020 metais Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vartotojams transportavo 33 teravatvalandes (TWh) gamtinių dujų, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Nepaisant pernai metų šiltesnių žiemos orų, 2020 metais buvo perduota 12 proc. daugiau gamtinių dujų, palyginti su 2019 metais, kai šio regiono poreikiams buvo transportuota 29,5 TWh kuro.

Tuo tarpu dujų transportavimas per Lietuvą į Kaliningrado sritį 2020 metais sudarė 24,9 TWh ir buvo 4,2 proc. mažesnis nei 2019 metais, kai į Kaliningradą buvo perduota 26 TWh gamtinių dujų. 

Iš viso per metus "Amber Grid" valdoma Lietuvos dujų perdavimo sistema buvo transportuotas itin didelis 58 TWh dujų kiekis.

"Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis, jų ženklus transportavimas Baltijos šalims ir Suomijai bei išaugęs dujų suvartojimas Lietuvoje dėl didesnės elektros gamybos. Tai skatino rinkos dalyvius naudotis sukurta Lietuvos dujų infrastruktūra, lanksčiomis paslaugomis ir 16 proc. mažesne nei 2019 m. dujų perdavimo kaina", — sako "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Dujų tranzitas į Latviją per Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūrą Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams bei dujų saugojimui Latvijos Inčiukalnio dujų saugykloje išaugo iki 8 TWh per metus. Tai — 33 proc. daugiau nei 2019 metais ir didžiausias istorijoje perduotas dujų kiekis Latvijos kryptimi, pažymi bendrovė. Tikėtina, tam turėjo įtakos ir nuo 2020 metų pradžios veikianti dujų perdavimo jungtis tarp Estijos ir Suomijos. 

Dėl suskystintų gamtinių dujų konkurencingumo rinkoje, didelis buvo ir dujų transportavimas per Klaipėdos SGD terminalą. 2020 metais, kaip ir 2019 metais dujų importas per SGD terminalą sudarė 65 proc. (21,9 TWh) viso per Lietuvą į ES dujų rinką patiekto dujų kiekio. 2018 metais šis rodiklis siekė 35 proc. 

Dujų vartojimas Lietuvoje

Per metus toliau augo dujų vartojimas Lietuvoje.  2020 metais šalyje buvo suvartota 25,1 TWh dujų arba 7 proc. daugiau nei 2019-aisiais, kai buvo fiksuojamas 5 proc. dujų vartojimo augimas. 

Dėl palankių kainų pasaulio rinkose dujas kaip kurą vėl pradėjus naudoti Lietuvos elektros gamybos sektoriuje, pernai šalyje buvo suvartotas didžiausias dujų kiekis per pastaruosius penkerius metus.

Dujos į Lietuvą bei kaimyninėms Baltijos šalims ir Suomijai tiekiamos per Klaipėdos SGD terminalą bei dujotiekiais iš Rusijos per Baltarusiją ir Latviją. Iš Latvijos taip pat dažniausiai šaltuoju metų laiku gaunamos dujos iš Inčiukalnio požeminės dujų saugyklos.

Tegai:
SGD, Baltijos šalys
Dar šia tema
Laivas "Fortūna" išvyko iš Vismaro "Nord Stream-2" tiesti
Ekspertas papasakojo, kada galima tikėtis BelAE pramoninės eksploatacijos pradžios
Žiniasklaida paskelbė "Nord Stream-2" statybų užbaigimo datą
Ryga, archyvinė nuotrauka

"Prieš rusų žiniasklaidą paskelbtas persekiojimas": žurnalistė apie situaciją Latvijoje

(atnaujinta 10:50 2021.01.15)
Pasak rusakalbės žurnalistės, Latvijoje su rusų žiniasklaida bendradarbiaujantys žurnalistai persekiojami, nes valdžia juos laiko "ne žurnalistais, o propagandistais"

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Prieš Rusijos žiniasklaidos darbuotojus Latvijoje buvo paskelbtas tikras persekiojimas, sako Latvijos žurnalistė Ala Berezovskaja.

Trečiame #Svoihnebrosaem RT projekto epizode įvyko pokalbis su Latvijoje gyvenančia rusakalbe žurnaliste Ala Berezovskaja. Latvijoje septyniems rusakalbiams žurnalistams buvo pradėtos baudžiamosios bylos dėl bendradarbiavimo su MIA "Rossija segodnia". Pasak žvalgybos agentūrų, korespondentai pažeidė ES sankcijų režimą.

Berezovskajos namuose buvo atliktos kratos, kaip ir pas kelis kitus Latvijoje dirbančius rusakalbius žurnalistus, visų pirma, publicistą ir visuomenės veikėją Vladimirą Lindermaną ir buvusį "Baltnews.lv" redaktorių Andrejų Jakovlevą.

"Man pareikšti įtariamai, kad yra pažeidžiamos (Europos Sąjungos — Sputnik) sankcijos, bet mes su tuo nesutinkame. Gyvename laisvoje šalyje ir turime teisę skelbti straipsnius ten, kur manome esant reikalinga. Aš užimu ryžtingą poziciją ginant rusų švietimą Latvijoje ir ne pilietybės klausimais, ypač apie nacizmo šlovinimą, aš rašau daug straipsnių gindama mūsų žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus, kuriems dabar yra pradėtas baudžiamasis procesas. Maniau, kad dėl to bus skundų. Tačiau tai, kad būsime paskelbti susiję su sankcijomis, kurios mums netaikomos, aš nežinojau", — interviu RT sakė Berezovskaja.

Jos nuomone, "prieš oficialios Rusijos žiniasklaidos žurnalistus paskelbtas tikras persekiojimas, vyksta nužmoginimas".

"Jie nori pasakyti pasauliui, siųsti signalą, kad tie, kurie bendradarbiauja ir dirba oficialioje Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje, nėra žurnalistai, jie yra propagandistai. Tai reiškia, kad demokratija, žodžio laisvė ir žmogaus teisės jiems gali būti netaikomi", — sakė Berezovskaja.

2020 metų gruodį Latvijos žurnalistai buvo apkaltinti pažeidus ES sankcijų režimą, Baudžiamojo kodekso 84 straipsnis numato baudą arba laisvės atėmimą. Jų namuose buvo atliktos kratos, įranga ir ryšio priemonės konfiskuoti. Žurnalistai buvo paleisti pagal rašytinį įsipareigojimą neišvykti.

Rusijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad veiksmai prieš rusakalbius žurnalistus yra akivaizdus pavyzdys, kaip griaunami demokratinės visuomenės pamatai — žiniasklaidos ir saviraiškos laisvė. Pabrėžiama, kad tai yra baudžiamasis veiksmas, "kuris nepalieka abejonių dėl rusofobiškos suklastotų kaltinimų potekstės".

Žurnalistų persekiojimas Baltijos šalyse

Baltijos šalyse Rusijos žiniasklaidos ir žurnalistų veikla yra nuolat trukdoma. Rusijos valdžia ne kartą pažymėjo, kad oficialus Vilnius, Ryga ir Talinas trukdo tiesioginiam žurnalistų darbui ir trukdo jiems atlikti savo profesines pareigas.

Baltijos šalių valdžios veiksmai paveikė ir Sputnik agentūrą. Sputnik Lietuva buvo minima Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Operacijų tarnybos antrojo departamento parengtose metinėse ataskaitose apie grėsmes nacionaliniam saugumui, taip pat Lietuvos pareigūnų pareiškimuose apie "Rusijos propagandą".

"Latvijoje metodiškai naikinama alternatyvi nuomonė" — buvęs portalo Baltnews.lv vadovas >>

Lietuvos politikai, ypač konservatoriai, ne kartą griežtai pasisakė apie portalą ir ragino imtis priemonių jam uždrausti šalyje. Be to, Lietuva bando apriboti Rusijos televizijos kanalų transliavimą. Buvo pranešta, kad kanalo "RTR-Planeta" retransliavimas gali būti sustabdytas dėl "pažeidimų", atskleistų "60 minučių" programoje, dalyvaujant Rusijos Valstybės Dūmos deputatui Vladimirui Žirinovskiui.

Lietuva politiko poziciją vertino kaip "karo ir neapykantos kurstymą", tuo tarpu Rusijos žurnalistų sąjungos sekretorius Timūras Šafiras teigė, kad tai yra pritemptas pretekstas. Pasak jo, Rusijos žiniasklaida daugelį metų yra spaudžiama Baltijos šalyse. Šiemet šalyje buvo uždrausta transliuoti penkis RT televizijos kanalus.

Siekiama įbauginti: žurnalistas apie Rusijos žiniasklaidos priespaudą Latvijoje >>

Lietuva sprendimą argumentavo tuo, kad jiems vadovauja naujienų agentūros "Rossija segodnia" generalinis direktorius Dmitrijus Kiseliovas, kuriam taikomos ES sankcijos. Tačiau "RT" vyriausioji redaktorė yra Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos, o bendrovės MIA "Rossija segodnia" ir "RT" yra atskiri juridiniai asmenys.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
žurnalistai, Latvija, Rusijos žiniasklaida, Sputnik Latvija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT (122)
Dar šia tema
Latvijoje pareikšta, kad televizijos kanalui "Rossija RTR" respublikoje nėra vietos
Rusija priėmė įstatymą dėl atsakomųjų sankcijų prieš Rusijos žiniasklaidos cenzūrą
Vokietijos gydytojai apžiūri COVID-19 pacientą Acheno universitetinėje ligoninėje, Vakarų Vokietijoje, archyvinė nuotrauka

Vokietijoje aptikta nauja koronaviruso mutacija

(atnaujinta 12:18 2021.01.18)
Pasak gydytojo, kurio ligoninėje buvo aptikta nauja viruso padermė, nors "Šaritė" klinikos tyrėjai dar turi išsamiau išnagrinėti mutacijos ypatumus, panikuoti nėra priežasties

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Bavarijos klinikoje buvo atrasta nauja koronaviruso mutacija, pranešė laikraštis "Merkur".

Kaip sakė ligoninės vadovas Francas Niderbiulis, praėjusią savaitę specialistai, nagrinėdami pacientų tepinėlius, atskleidė skirtingus rezultatus. Tai tapo įmanoma dėl specialaus medicinos įstaigos įsigyto įrenginio. Rezultatai gydytojams pasirodė keisti, todėl jie susisiekė su kolegomis iš "Šaritė" klinikos. Sušaldyti trijų pacientų mėginiai trečiadienį buvo pristatyti į Berlyną, o po dviejų dienų "Šaritė" patvirtino gydytojų įtarimus, kad tai gali būti nauja SARS-CoV-2 padermė.

"Tai padermė, su kuria ten susiduriama pirmą kartą", — sakė Niderbiulis.

Tačiau, anot jo, tai nereiškia, kad COVID-19 sukėlėjas tapo užkrečiamesnis, nes gydytojai negali pateikti tikslių atsakymų apie šios mutacijos ypatybes. Berlyno ekspertai turėtų tai išnagrinėti.

"Tikimės išsamaus atsakymo iki sausio pabaigos", — pridūrė gydytojas.

Taip pat dar nežinoma, kaip atsirado nauja viruso mutacija.

"Nuo pandemijos pradžios visame pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12 tūkstančių viruso struktūros pokyčių", — sakė Niderbiulis. Anot jo, panikuoti nėra jokios priežasties.

2020 metų gruodžio viduryje JK nustatyta nauja koronaviruso SARS-CoV-2 mutacija. Vėliau JK naujų ir kylančių kvėpavimo takų virusų grėsmių patariamoji taryba patvirtino, kad šalyje nustatytas koronaviruso variantas plinta sparčiau ir reikalauja dar daugiau gyventojų atsargumo. Nors naujasis viruso variantas, remiantis preliminariais vertinimais, gali būti 70 % infekciškesnis nei ankstesnis, vis dėlto nėra nieko, kas rodytų, kad jis yra pavojingesnis mirtinumo ar ligos eigos prasme.

Tegai:
mutacija, COVID-19, koronavirusas, Vokietija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rusijoje nustatyta beveik 1500 koronaviruso mutacijų
Mokslininkas nurodė SAM vakcinacijos plano spragas
PSO papasakojo, kada gali baigtis COVID-19 pandemija
Lietuvoje beveik perpus sumažėjo naujų COVID-19 atvejų
NVSC primena apie izoliacijos taisyklių laikymąsi