Elektros perdavimo linijos

Praėjusią savaitę elektra pabrango visose trijose Baltijos šalyse

(atnaujinta 13:39 2020.12.08)
Elektros energijos kainos kilo dėl sumažėjusio elektros srauto iš Suomijos ir dėl "NordBalt" jungties gedimo

VILNIUS, gruodžio 8 — Sputnik. Praėjusią savaitę elektra brango visose trijose Baltijos šalyse, praneša nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Elektros kaina Lietuvoje kilo 17 proc. iki 53,26 Eur/MWh, Estijoje ir Latvijoje jos kaina kilo po 15 proc. iki 52,26  Eur/MWh. "NordPool" biržoje elektros energijos kaina per savaitę kilo nuo 10,52 Eur/MWh iki 18,19 Eur/MWh.

Pasak elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovo Artūro Zatulino, Baltijos šalyse elektros energijos kainos kilo dėl sumažėjusio elektros srauto iš Suomijos ir dėl "NordBalt" jungties gedimo.

Nuo lapkričio 30 dienos iki gruodžio 6 dienos elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse išaugo 4 proc. iki 588 GWh. Lietuvoje šis rodiklis kilo 3 proc. iki 259 GWh, Estijoje — beveik 4 proc. iki 178 GWh, Latvijoje — 5 proc. iki 151 GWh.

Energijos gamybos apimtys Baltijos šalyse, palyginti su praėjusia savaite, kilo 23 proc. iki 395 GWh. Lietuvoje energijos gamyba kilo 24 proc. iki 129 GWh, Latvijoje ir Estijoje — po 17 proc. atitinkamai iki 144 GWh ir 122 GWh.

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 67 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 50 proc., Estijoje — 69 proc., Latvijoje — 95 proc. šaliai reikalingos elektros.

Tegai:
elektra, Baltijos šalys
Dar šia tema
Praėjusią savaitę elektra šalyje brango 35 procentais
Dėl karjeros pokyčių lietuviai renkasi ateityje perspektyvias profesijas
Po dešimtmečio Vilniuje daugiau nei pusė viešojo transporto bus elektrinis
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ir buvusi Baltarusijos kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja paprašė Estijos išplėsti sankcijas Baltarusijai

(atnaujinta 10:08 2021.01.22)
Visų pirma ji paragino taikyti sankcijas riaušių policijos pareigūnams ir Vidaus reikalų ministerijos pagrindiniam kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija departamentui

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja paragino Estijos valdžios institucijas išplėsti sankcijas oficialiam Minskui, ketvirtadienį pranešė politiko spaudos tarnyba.

"Svetlana Tikhanovskaya pradėjo darbo vizitą Estijoje ir susitiko su prezidente Kersti Kaljulaid. Svetlana paragino palaikyti sankcijų išplėtimą, įtraukdama į OMON ir GUBOPiK [Vidaus reikalų ministerijos pagrindinio kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija direktorato — Sputnik] pareigūnų, teisėjų ir verslininkų, kurie palaiko, pareigūnų sąrašus [dabartinis politinis — Sputnik] režimas", — "Telegram" kanale pranešė spaudos tarnyba.

Anot pranešimo, šalys aptarė galimybę Estijoje pradėti bylas prieš Baltarusijos saugumo pajėgas visuotinės jurisdikcijos ribose, bendradarbiavimą ekonominių ir skaitmeninių reformų klausimu ir IT sektoriaus plėtrą. "Tai buvo konferencijos ar platformos, skirtos pasikeisti patirtimi kuriant elektroninę vyriausybę, žemės, muitinės ir mokesčių reformas, organizavimas", — aiškinama pranešime.

Встреча президента Эстонии Керсти Кальюлайд и экс-кандидат в президенты Белоруссии Светланы Тихановской
Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid ir buvusios Baltarusijos kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos susitikimas

Susitikime buvo aptarta vasario mėnesį artėjanti Baltarusijos liaudies asamblėja ir Baltarusijos konstitucinės reformos tema. Spaudos tarnybos duomenimis, Kaljulaid teigė, kad Estija jau daro Baltarusijos labui: švietimo ir visuomenės iniciatyvoms remti skirta 700 tūkstančių eurų.

ES šalys įvedė asmenines sankcijas keliems Baltarusijos pareigūnams, apkaltindamos juos smurtu prieš protestuotojus ir rinkimų rezultatų klastojimu, taip pat buvo sankcionuotas dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka. Įskaitant anksčiau, ES pristatė trečiąjį Baltarusijos sankcijų sąrašą, kuriame dalyvavo 29 asmenys ir septynios organizacijos. Šiuo metu sąrašuose yra 88 asmenys ir septynios organizacijos. Tuo pat metu ES teigė esanti pasirengusi toliau plėsti sankcijas, taip pat ir prieš įmones, jei padėtis Baltarusijoje nepagerės.

Президент Эстонии Керсти Кальюлайд и экс-кандидат в президенты Белоруссии Светлана Тихановская
© Photo : Telegram / Светлана Тихановская
Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid ir buvusios Baltarusijos kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos susitikimas

Po rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, oficialiais šalies CRK duomenimis, surinkęs 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai, kuriuos saugumo pajėgos slopino naudodamosi specialiomis priemonėmis ir specialia įranga. 

Opozicija mano, kad Tichanovskaja laimėjo rinkimus. Jos iniciatyva Baltarusijoje buvo sukurta valdžios tranzito koordinavimo taryba.

Prieš Tichanovskają ir Koordinacinės tarybos prezidiumo narius Baltarusijoje iškeltos baudžiamosios bylos, jie kaltinami suformavę ekstremistinę grupuotę, kad antikonstitucinėmis priemonėmis užgrobtų valstybės valdžią.

Dalis opozicijos politikų ir pati Tichanovskaja išvyko į užsienį, iš kur tęsia savo veiklą. Tichanovskaja buvo įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje, ji su vaikais gyvena Lietuvoje.

Temos:
Protestai Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Operail Finland

Estija pradeda gabenti rusiškas prekes Suomijoje

(atnaujinta 19:24 2021.01.21)
"Operail Finland" leidimą gabenti krovinius Suomijoje gavo 2020 metų lapkričio mėnesį, o Suomijoje valdo devynis lokomotyvus

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Estijos valstybinė įmonė "Operail Finlan" pradėjo gabenti prekes iš Vainikkalos stoties Suomijos ir Rusijos pasienyje į Suomijos Hanko uostą, pranešė Suomijos visuomeninis transliuotojas Yle.

Geležinkelių transportas Suomijoje demonopolizuotas nuo 2007 metų.

"Suomijos "Operail Finland", Estijos valstybinės bendrovės "Operail" dukterinė įmonė, pradėjo gabenti prekes Suomijoje. Bendrovės lokomotyvai iš Vainikkalos pasienio stoties į Hanko uostą gabena anglį. Dabar tarp pasienio stoties ir Hanko per savaitę važiuoja maždaug keturi traukiniai", — cituoja pranešimą RIA Novosti.

Estijos operatorius patenkintas savo planų įgyvendinimu Suomijos rinkoje.

"Šios siuntos yra susijusios su tarptautinėmis transporto grandinėmis. Įgyvendinimas prasidėjo tiksliai taip, kaip buvo planuota. Džiaugiamės, kad pavyko įvykdyti pažadus savo klientams ir visi (vagonai), kuriuos planuota gabenti, jau yra pristatyti", — sako Ilkka Seppänen, "Operail Finland" generalinis direktorius.

"Operail Finland" leidimą gabenti krovinius Suomijoje gavo 2020 metų lapkričio mėnesį ir Suomijoje valdo devynis lokomotyvus. Nuo 2021 metų sausio mėnesio įmonėje dirba 20 žmonių — dauguma jų yra lokomotyvų vairuotojai.

"Sakyčiau, kad organizacija šiuo metu yra maža ir lanksti. 2021 m. naujų darbuotojų nesitikima", — sakė jis.

Estijos tinklalapio "Operail" duomenimis, 2018 metais bendrovė Estijos geležinkeliais gabeno 99 procentus krovinių, iš kurių maždaug 67 procentai buvo tranzitiniai. Pagrindiniai partneriai yra įmonės iš Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos.

Tegai:
Rusija, ekonomika, Suomija, Estija
Google logotipas, archyvinė nuotrauka

"Google" pagrasino išjungti interneto paiešką Australijoje

(atnaujinta 10:32 2021.01.22)
Korporacija pareiškia, kad valdžios institucijų reikalavimas sumokėtų žiniasklaidai už jų naujienų turinio naudojimą, sunaikintų paieškos principus ir paieškos sistemų verslo modelį

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. "Google" pagrasino išjungti interneto paiešką Australijoje, kurios valdžia planuoja priimti įstatymus, kurie netinka įmonei, rašo "Sydney Morning Herald".

Australijos žiniasklaida kaltina "Google" ir "Facebook" uždirbant pelną jo sąskaita.

Australija rengia teisės aktus, kuriuose reikalaujama, kad technologijų gigantai derėtųsi su vietos leidėjais ir transliuotojais dėl turinio mokesčių. Jei nebus susitarta, kainą nustatys valstybės paskirtas arbitras.

"Išnagrinėję teisės aktus turime padaryti išvadą, kad nematome būdo, kaip šiuo atveju galėtume toliau teikti savo paslaugas Australijoje", — per klausymą Australijos Senate sakė Mel Silva, didžiausios pasaulyje interneto paieškos sistemos "Google" regioninis direktorė.

Australijos vyriausybės praėjusią vasarą pasiūlytas įstatymo projektas šiuo metu svarstomas šalies Senate. Priėmus šį įstatymą technologinės kompanijos (pirmame kodekso įgyvendinimo etape tai bus tik "Google" ir "Facebook") privalės mokėti Australijos žiniasklaidos priemonėms už naujienų turinio paskelbimą savo platformose.

"Tai nėra grėsmė, tai yra realybė", — pridūrė ji.

Pasak direktorės, įstatymo aktas susideda iš to, kad "Google" turės mokėti atskiroms žiniasklaidos priemonėms už nuorodas į jų naujienas paieškos rezultatuose ir jų kaupikliuose. Silva tai pavadino "slidžiu šlaitu", kuris sunaikins esamus paieškos sistemų verslo modelius.

Tuo pat metu korporacija siūlo alternatyvų šios problemos sprendimą: sudaryti sutartį su Australijos žiniasklaida remiantis "Google News Showcase" paslauga, apimančia mokėjimus už naujienų turinį. Bendrovė ketina per trejus metus investuoti 1,3 mlrd. JAV dolerių į problemos sprendimą.

Savo ruožtu ministras pirmininkas Skotas Morisonas pareiškė, kad vyriausybė neatsakys į grasinimus.

Facebook atstovas taip pat paskelbė galimybę blokuoti Australijos socialinio tinklo naujienų skiltį.

Tegai:
Australija, Facebook, Google
Dar šia tema
Google "įrašė" Putiną į populiarios frazės vertimą
Privatumo politika: nuo laisvės skleidėjų iki monstrų
Rusija turi išmokti pamoką, kurią Trampas praleido