Geležinkelis, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: "Rail Baltica" reikšmė Baltijos šalims išpešti pinigų ES

(atnaujinta 16:11 2020.12.10)
Trijų Baltijos šalių nacionalinių biudžetų nepakaks projektui įgyvendinti, mano ekspertas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, gruodžio 10 — Sputnik. Ekonominės naudos iš "Rail Baltica" projekto įgyvendinimo klausimas jau seniai pasenęs, priešingai nei galimas geležinkelio panaudojimas karinėms reikmėms, interviu Sputnik Lietuva pasakė Rusijos Federacijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos vadovas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.

Anksčiau buvo pranešta, kad tolimesnei "Rail Baltica" projekto plėtrai Baltijos šalims skirta 214,3 mln. eurų, iš kurių ES skiria 182,1 mln. eurų.

Šalyje pagal šį sutarčių paketą bus atlikta veiklų už 34,5 mln. eurų, iš kurių 29,3 mln. eurų bus skirta iš ES fondų. Šios lėšos bus panaudotos papildomų "Rail Baltica" geležinkelio ruožų teritorijų planavimui bei geležinkelio statybai nuo Kauno link Jonavos.

Tuo tarpu, Meževičiaus manymu, įdomiausia tai, kokias sumas ES skiria.

"Europos Sąjunga vėl davė 182 milijonus. Tai yra pinigai. Tačiau greitkelio vertė siekia beveik šešis milijardus eurų. Šeši milijardai — Estijos biudžeto pajamų dalis, tai yra visos Estijos pajamos ir pervedimai, kurie skiriami iš Briuselio. Europa duoda pinigus kol kas tos infrastruktūros palaikymui ir minimaliems, sakyčiau, projektavimo darbams, kurie atliekami būsimos magistralės trasoje. Europa kol kas neduoda milijardų, o Estija, Latvija ir Lietuva, žinoma, negali nieko pastatyti be europinių milijardų. Projekto idėja buvo gauti pinigų iš Europos", — sakė ekspertas.

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendras geležinkelio linijos ilgis šalyse siekia 870 kilometrų, iš jų 392 — Lietuvoje. Tikimasi, kad kelias pradės veikti 2026 metais.

Bendra apskaičiuota projekto suma siekia 5,8 milijardo eurų. Kartais pasirodo informacija, kad kelio tiesimas apsieis daugiau, nei tikėtasi iš pradžių. Atlikus projekto auditą, kurio rezultatus liepos mėnesį paskelbė Europos Audito Rūmai, paaiškėjo rimtų trūkumų, ypač susijusių su investicijų grąža. Visų pirma, ataskaitoje nurodoma, kad prognozuojamas keleivių skaičius neišlaiko kritikos. Be to, neaišku, iš kur bus tie kroviniai, kuriuos planuojama gabenti geležinkeliu.

Tegai:
ES, Baltijos šalys, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba (72)
Dar šia tema
Aleksoto inovacijų pramonės parkui suteiktas išskirtinis statusas
Vykdant ypatingos valstybinės svarbos projektus bus apsaugoti teisėti savininkų interesai
Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parkui suteiktas išskirtinis statusas
Dujotiekis, archyvinė nuotrauka

Pernai Baltijos šalims buvo perduota rekordiškai daug dujų

(atnaujinta 23:00 2021.01.15)
Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" 2020 metais Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vartotojams transportavo 33 teravatvalandes (TWh) gamtinių dujų, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Nepaisant pernai metų šiltesnių žiemos orų, 2020 metais buvo perduota 12 proc. daugiau gamtinių dujų, palyginti su 2019 metais, kai šio regiono poreikiams buvo transportuota 29,5 TWh kuro.

Tuo tarpu dujų transportavimas per Lietuvą į Kaliningrado sritį 2020 metais sudarė 24,9 TWh ir buvo 4,2 proc. mažesnis nei 2019 metais, kai į Kaliningradą buvo perduota 26 TWh gamtinių dujų. 

Iš viso per metus "Amber Grid" valdoma Lietuvos dujų perdavimo sistema buvo transportuotas itin didelis 58 TWh dujų kiekis.

"Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis, jų ženklus transportavimas Baltijos šalims ir Suomijai bei išaugęs dujų suvartojimas Lietuvoje dėl didesnės elektros gamybos. Tai skatino rinkos dalyvius naudotis sukurta Lietuvos dujų infrastruktūra, lanksčiomis paslaugomis ir 16 proc. mažesne nei 2019 m. dujų perdavimo kaina", — sako "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Dujų tranzitas į Latviją per Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūrą Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams bei dujų saugojimui Latvijos Inčiukalnio dujų saugykloje išaugo iki 8 TWh per metus. Tai — 33 proc. daugiau nei 2019 metais ir didžiausias istorijoje perduotas dujų kiekis Latvijos kryptimi, pažymi bendrovė. Tikėtina, tam turėjo įtakos ir nuo 2020 metų pradžios veikianti dujų perdavimo jungtis tarp Estijos ir Suomijos. 

Dėl suskystintų gamtinių dujų konkurencingumo rinkoje, didelis buvo ir dujų transportavimas per Klaipėdos SGD terminalą. 2020 metais, kaip ir 2019 metais dujų importas per SGD terminalą sudarė 65 proc. (21,9 TWh) viso per Lietuvą į ES dujų rinką patiekto dujų kiekio. 2018 metais šis rodiklis siekė 35 proc. 

Dujų vartojimas Lietuvoje

Per metus toliau augo dujų vartojimas Lietuvoje.  2020 metais šalyje buvo suvartota 25,1 TWh dujų arba 7 proc. daugiau nei 2019-aisiais, kai buvo fiksuojamas 5 proc. dujų vartojimo augimas. 

Dėl palankių kainų pasaulio rinkose dujas kaip kurą vėl pradėjus naudoti Lietuvos elektros gamybos sektoriuje, pernai šalyje buvo suvartotas didžiausias dujų kiekis per pastaruosius penkerius metus.

Dujos į Lietuvą bei kaimyninėms Baltijos šalims ir Suomijai tiekiamos per Klaipėdos SGD terminalą bei dujotiekiais iš Rusijos per Baltarusiją ir Latviją. Iš Latvijos taip pat dažniausiai šaltuoju metų laiku gaunamos dujos iš Inčiukalnio požeminės dujų saugyklos.

Tegai:
SGD, Baltijos šalys
Dar šia tema
Laivas "Fortūna" išvyko iš Vismaro "Nord Stream-2" tiesti
Ekspertas papasakojo, kada galima tikėtis BelAE pramoninės eksploatacijos pradžios
Žiniasklaida paskelbė "Nord Stream-2" statybų užbaigimo datą
Ryga, archyvinė nuotrauka

"Prieš rusų žiniasklaidą paskelbtas persekiojimas": žurnalistė apie situaciją Latvijoje

(atnaujinta 10:50 2021.01.15)
Pasak rusakalbės žurnalistės, Latvijoje su rusų žiniasklaida bendradarbiaujantys žurnalistai persekiojami, nes valdžia juos laiko "ne žurnalistais, o propagandistais"

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Prieš Rusijos žiniasklaidos darbuotojus Latvijoje buvo paskelbtas tikras persekiojimas, sako Latvijos žurnalistė Ala Berezovskaja.

Trečiame #Svoihnebrosaem RT projekto epizode įvyko pokalbis su Latvijoje gyvenančia rusakalbe žurnaliste Ala Berezovskaja. Latvijoje septyniems rusakalbiams žurnalistams buvo pradėtos baudžiamosios bylos dėl bendradarbiavimo su MIA "Rossija segodnia". Pasak žvalgybos agentūrų, korespondentai pažeidė ES sankcijų režimą.

Berezovskajos namuose buvo atliktos kratos, kaip ir pas kelis kitus Latvijoje dirbančius rusakalbius žurnalistus, visų pirma, publicistą ir visuomenės veikėją Vladimirą Lindermaną ir buvusį "Baltnews.lv" redaktorių Andrejų Jakovlevą.

"Man pareikšti įtariamai, kad yra pažeidžiamos (Europos Sąjungos — Sputnik) sankcijos, bet mes su tuo nesutinkame. Gyvename laisvoje šalyje ir turime teisę skelbti straipsnius ten, kur manome esant reikalinga. Aš užimu ryžtingą poziciją ginant rusų švietimą Latvijoje ir ne pilietybės klausimais, ypač apie nacizmo šlovinimą, aš rašau daug straipsnių gindama mūsų žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus, kuriems dabar yra pradėtas baudžiamasis procesas. Maniau, kad dėl to bus skundų. Tačiau tai, kad būsime paskelbti susiję su sankcijomis, kurios mums netaikomos, aš nežinojau", — interviu RT sakė Berezovskaja.

Jos nuomone, "prieš oficialios Rusijos žiniasklaidos žurnalistus paskelbtas tikras persekiojimas, vyksta nužmoginimas".

"Jie nori pasakyti pasauliui, siųsti signalą, kad tie, kurie bendradarbiauja ir dirba oficialioje Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje, nėra žurnalistai, jie yra propagandistai. Tai reiškia, kad demokratija, žodžio laisvė ir žmogaus teisės jiems gali būti netaikomi", — sakė Berezovskaja.

2020 metų gruodį Latvijos žurnalistai buvo apkaltinti pažeidus ES sankcijų režimą, Baudžiamojo kodekso 84 straipsnis numato baudą arba laisvės atėmimą. Jų namuose buvo atliktos kratos, įranga ir ryšio priemonės konfiskuoti. Žurnalistai buvo paleisti pagal rašytinį įsipareigojimą neišvykti.

Rusijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad veiksmai prieš rusakalbius žurnalistus yra akivaizdus pavyzdys, kaip griaunami demokratinės visuomenės pamatai — žiniasklaidos ir saviraiškos laisvė. Pabrėžiama, kad tai yra baudžiamasis veiksmas, "kuris nepalieka abejonių dėl rusofobiškos suklastotų kaltinimų potekstės".

Žurnalistų persekiojimas Baltijos šalyse

Baltijos šalyse Rusijos žiniasklaidos ir žurnalistų veikla yra nuolat trukdoma. Rusijos valdžia ne kartą pažymėjo, kad oficialus Vilnius, Ryga ir Talinas trukdo tiesioginiam žurnalistų darbui ir trukdo jiems atlikti savo profesines pareigas.

Baltijos šalių valdžios veiksmai paveikė ir Sputnik agentūrą. Sputnik Lietuva buvo minima Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Operacijų tarnybos antrojo departamento parengtose metinėse ataskaitose apie grėsmes nacionaliniam saugumui, taip pat Lietuvos pareigūnų pareiškimuose apie "Rusijos propagandą".

"Latvijoje metodiškai naikinama alternatyvi nuomonė" — buvęs portalo Baltnews.lv vadovas >>

Lietuvos politikai, ypač konservatoriai, ne kartą griežtai pasisakė apie portalą ir ragino imtis priemonių jam uždrausti šalyje. Be to, Lietuva bando apriboti Rusijos televizijos kanalų transliavimą. Buvo pranešta, kad kanalo "RTR-Planeta" retransliavimas gali būti sustabdytas dėl "pažeidimų", atskleistų "60 minučių" programoje, dalyvaujant Rusijos Valstybės Dūmos deputatui Vladimirui Žirinovskiui.

Lietuva politiko poziciją vertino kaip "karo ir neapykantos kurstymą", tuo tarpu Rusijos žurnalistų sąjungos sekretorius Timūras Šafiras teigė, kad tai yra pritemptas pretekstas. Pasak jo, Rusijos žiniasklaida daugelį metų yra spaudžiama Baltijos šalyse. Šiemet šalyje buvo uždrausta transliuoti penkis RT televizijos kanalus.

Siekiama įbauginti: žurnalistas apie Rusijos žiniasklaidos priespaudą Latvijoje >>

Lietuva sprendimą argumentavo tuo, kad jiems vadovauja naujienų agentūros "Rossija segodnia" generalinis direktorius Dmitrijus Kiseliovas, kuriam taikomos ES sankcijos. Tačiau "RT" vyriausioji redaktorė yra Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos, o bendrovės MIA "Rossija segodnia" ir "RT" yra atskiri juridiniai asmenys.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
žurnalistai, Latvija, Rusijos žiniasklaida, Sputnik Latvija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Latvijoje pareikšta, kad televizijos kanalui "Rossija RTR" respublikoje nėra vietos
Rusija priėmė įstatymą dėl atsakomųjų sankcijų prieš Rusijos žiniasklaidos cenzūrą
Sausio 16-oji

Kokia šiandien diena: sausio 16-osios šventės

(atnaujinta 18:49 2021.01.15)
Šią dieną 1969 metais SSRS kosmonautai pirmą kartą orbitoje perėjo iš vieno kosminio laivo į kitą

Sausio 16 yra 16-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 349 dienos.

2021 metų sausio 16 dieną saulė saulė teka 08:34, leidžiasi 16:24, dienos ilgis — 7 val. 50min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Marcelis, Norgailas, Norgailė.

Sausio 16-oji Lietuvos istorijoje

1891 metais gimė poetas, vertėjas Nadas Rastenis. Mirė 1980 m.

1891 metais gimė Stanislovas Puzinas, lietuvių poetas. Mirė 1936 m.

1897 metais gimė Kazys Juršys, aktorius, režisierius. Mirė 1967 m.

1906 metais gimė poetas Jonas Gutauskas. Mirė 1986 m.

1917 metais gimė ilgametis Lietuvos operos solistas Vladas Česas. Mirė 2008 m.

1922 metais gimė publicistas, dramaturgas Anatolijus Beriozovas. Mirė 1986 m.

1932 metais gimė dailėtyrininkas Stasys Budrys. Mirė 1970 m.

1941 metais įkurta Lietuvos Mokslų akademija ir jos biblioteka.

1991 metais Vilniuje palaidotos Sausio 13-osios aukos.

2009 metais prie Seimo rūmų įvyko mitingas, kuris baigėsi kruvinomis riaušėmis. Mitinge įvairių profesijų atstovai iš visos šalies protestavo prieš valdžios taupymo planus, slegiančius pačius skurdžiausius visuomenės sluoksnius.

2012 metais 26-oji rašytojos Ievos Simonaitytės literatūrinė premija skirta poetei Elenai Karnauskaitei už eilėraščių rinkinį "Pasaulio krašte".

Sausio 16-oji pasaulio istorijoje

1547 metais karūnuotas Rusijos caras Ivanas IV (Rūstusis).

1778 metais Prancūzija pripažino JAV nepriklausomybę.

1909 metais britų tyrėjas Ernestas Šakletonas atrado magnetinį Pietų polių.

1920 metais JAV uždrausta gaminti ir pardavinėti alkoholį.

1933 metais Niujorke gimė garsi amerikiečių eseistė ir novelistė Siuzan Zontag.

1964 metais Kaire susitikę trylikos arabų tautų lyderiai nutarė suvienyti karines pajėgas, sprendžiant arabų problemas su Izraeliu.

1969 metais SSRS kosmonautai pirmą kartą orbitoje perėjo iš vieno kosminio laivo į kitą.

1987 metais atsistatydino Kinijos komunistų partijos lyderis Hu Jaobangas, prisiimdamas kaltę už politines klaidas per studentų neramumams.

1990 metais Bulgarijos vyriausybė suteikė opozicijai teisę spausdinti laikraščius.

1992 metais Aukščiausiasis Teismas išteisino Graikijos premjerą Andreasą Papandreu 210 mln. dolerių iššvaistymo byloje.

1999 metais keli tūkstančiai Bagdado gyventojų Irake, pažymėdami Persijos įlankos karo aštuntąsias metines, išėjo į gatves, skanduodami antiamerikietiškus šūkius ir degindami JAV vėliavas.

2009 metais sulaukęs 91-erių metų amžiaus savo namuose Filadelfijos priemiestyje mirė garsus amerikiečių tapytojas Endriu Vajetas. 1948 m. dailininkas nutapė savo žymiausią paveikslą "Kristinos pasaulis" (Christina's World).

2012 — būdamas 89 metų mirė paskutinis buvęs Ispanijos diktatoriaus Franco ministrų kabineto narys Manuelis Fraga.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai