BelAE, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalių ministrai aptarė, kaip blokuoti elektros energiją BelAE

(atnaujinta 09:48 2020.12.22)
Anksčiau Europos Vadovų Taryba nurodė EK ieškoti būdų užkirsti kelią Astravo AE pagamintai elektrai patekti į ES rinką

VILNIUS, gruodžio 22 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kartu su Latvijos bei Estijos ministrais pirmininkais dalyvavo Baltijos Ministrų Tarybos Ministrų Pirmininkų Tarybos nuotoliniame susitikime, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Tai — pirmasis šio bendradarbiavimo formato susitikimas, kuriame dalyvavo Šimonytė. 

Susitikime taip pat dalyvavo Europos Komisijos narė, atsakinga už energetikos politiką, Kadri Simson. Kartu su ja premjerai aptarė klimatui neutralios ekonomikos, strateginių energetikos projektų įgyvendinimo klausimus.

Kaip pažymėjo Šimonytė, vienas svarbiausių regionui energetikos projektų yra sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklas ir šį projektą "Vyriausybė sieks įgyvendinti anksčiau nei buvo numatyta".

Diskusijos metu aptarta branduolinė jėgainė Astrave bei bendros Baltijos šalių ir ES pastangos užtikrinant, kad elektra iš Astravo nepatektų į regiono ir ES rinką. 

"Europos Vadovų Taryba pavedė Europos Komisijai pateikti siūlymus kaip užkirsti kelią nesaugiose branduolinėse jėgainėse pagamintai elektrai patekti į ES rinką. Paprašiau Europos Komisijos imtis neatidėliotinų veiksmų tai įgyvendinant, komisarė patikino, kad tai ir bus padaryta", — sakė premjerė. 

Susitikime buvo pažymėta, kad Baltijos šalys taip pat turi paspartinti darbą dėl konkrečių bendrų priemonių efektyviai užkardant Astrave pagamintos elektros patekimą į Baltijos šalių rinką.

Susitikimo metu taip pat aptarti aktualiausi Baltijos šalių bendradarbiavimo COVID-19 pandemijos suvaldymo, energetikos, transporto ir kiti klausimai.

"Viena aktualiausių sričių, kurioje bendradarbiavimo su Baltijos šalimis svarba pastaruoju metu atsiskleidė labiausiai yra bendros pastangos suvaldant COVID-19 pandemiją. Akivaizdu, kad bendrų iššūkių fone privalome glaudžiai bendradarbiauti, todėl džiaugiuosi, kad šis bendradarbiavimas bus ir toliau stiprinamas", — sakė premjerė.

2021 metais Baltijos Ministrų Tarybai pirmininkaus Lietuva, o vienu svarbiausių klausimų bus bendra trijų šalių parama Baltarusijos pilietinei visuomenei ir žmonėms.

Ginčas dėl Astravo AE

BelAE yra netoli Astravo miesto, už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lapkričio 7 dieną pirmasis elektrinės energijos blokas pasiekė 400 megavatų galią, elektra pradėjo tekėti į visus šalies regionus.

Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Vilnius nuo pat BelAE statybos pradžios aršiai kritikuoja elektrinę. Valdžia yra nepatenkinta pasirinkta vieta ir mano, kad atominė elektrinė kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Gruodžio 11 dieną Europos Vadovų Taryba nurodė EK ieškoti būdų blokuoti energiją iš Astravo AE. ES lyderiai nerimauja, kad Baltarusijos branduolinis objektas gali neatitikti ES saugumo reikalavimų.

Dar šia tema
Lietuva išpučia BelAE "grėsmę" Europai, pareiškė Baltarusijos energetikos ministerija
Šimonytė ir Kaljulaid aptarė padėtį Baltarusijoje ir BelAE
Aleksejus Navalnas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos URM reikalauja naujų sankcijų Rusijai dėl Navalno

(atnaujinta 12:55 2021.01.18)
Vakar Rusijos pilietis grįžo į gimtinę iš Vokietijos ir buvo nedelsiant sulaikytas Šeremetjevo oro uoste

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pažadėjo iškelti klausimą dėl galimo Europos Sąjungos atsako ir naujų sankcijų Rusijai dėl Aleksejaus Navalno arešto, pranešė ministerijos spaudos tarnyba.

"Ministerija šiuos Rusijos teisėsaugos institucijų veiksmus vertina kaip dalį oficialiosios Maskvos inicijuotos Navalno persekiojimo ir sunaikinimo kampanijos. <…> Raginame nedelsiant paleisti A. Navalną, o taip pat atsakomybėn patraukti į jį pasikėsinusiuosius", — sakė URM vadovas.

Savo ruožtu Latvijos užsienio reikalų ministerija paskelbė bendrą trijų Baltijos respublikų užsienio reikalų ministrų pareiškimą. Jie laiko Navalno sulaikymą "visiškai nepriimtinu" ir reikalauja jį paleisti bei įvesti sankcijas Rusijai.

Prieš Navalno sulaikymą pasisakė JAV Valstybės departamentas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis, daugelio Europos šalių vadovai ir užsienio reikalų ministrai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šiandien surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad Vakarų pareiškimais ketinama "nukreipti dėmesį nuo giliausios krizės, kurioje atsidūrė liberalaus vystymosi modelis". Jis taip pat pažymėjo, kad Maskva iš Berlyno negavo jokių faktinių įrodymų apie jo apsinuodijimą.

Vakar Navalnas buvo sulaikytas Šeremetjevo oro uoste iškart po to, kai atvyko iš Vokietijos. Federalinė bausmių vykdymo tarnyba iš anksto pranešė, kad ketina tai padaryti, nes teismas turės išspręsti klausimą dėl jo lygtinės bausmės pakeitimo realia įkalinimo bausme dėl "piktybinių sąlyginės bausmės pažeidimų".

Federalinės bausmių vykdymo tarnybos Maskvos valdyba nurodė, kad Navalnas vengė teismo jam paskirtos kontrolės, jam ir jo advokatui buvo pranešta apie būtinybę atvykti į inspekciją, nepaisymo atveju teismui gali būti išsiųstas prašymas panaikinti lygtinę bausmę. Jis turi du lygtinius teistumus: po penkerius metus "Kirovleso" ir "Yves Rocher" bylose. Pirmasis atvejis yra susijęs su daugiau nei 16 milijonų rublių švaistymu, antrasis — su grobstymu, viršijančiu 30 milijonų rublių.

Aleksejus Navalnas, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Dmitry Serebryakov

Navalnas 2020 m. rugpjūčio 20 dieną buvo paguldytas į ligoninę Omske, kai sunegalavo lėktuve. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai kaip pagrindinę diagnozę įvardijo medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau, pasak Omsko gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nebuvo nerasta.

Vėliau Navalnas lėktuvu buvo pervežtas gydytis į Vokietiją. Po to Vokietijos vyriausybė su nuoroda į karo medicinos gydytojus pareiškė, kad Navalnas neva buvo apnuodytas nuodinga karine "Novičiok" medžiaga. Vokietijos ministrų kabinetas pranešė, kad Vokietijos ekspertų išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos. OPCW pranešė, kad Navalno organizme buvo rasta medžiaga, savo charakteristikomis panaši į "Novičiok", tačiau neįtraukta į draudžiamų cheminių medžiagų sąrašus.

Šiuo atžvilgiu Kremlius pareiškė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija laukia Vokietijos atsakymo į oficialų paklausimą dėl šios situacijos. Oficiali Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pažymėjo, kad per mėnesį Rusija išsiuntė Vokietijai tris teisinės pagalbos prašymus dėl situacijos su Navalnu, atsakymai į juos nebuvo gauti.

Tegai:
Rusija, Užsienio reikalų ministerija (URM), Lietuva, Aleksejus Navalnas
Dar šia tema
Kodėl Navalnas skuba grįžti į Rusiją
Dujotiekis, archyvinė nuotrauka

Pernai Baltijos šalims buvo perduota rekordiškai daug dujų

(atnaujinta 23:00 2021.01.15)
Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" 2020 metais Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vartotojams transportavo 33 teravatvalandes (TWh) gamtinių dujų, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Nepaisant pernai metų šiltesnių žiemos orų, 2020 metais buvo perduota 12 proc. daugiau gamtinių dujų, palyginti su 2019 metais, kai šio regiono poreikiams buvo transportuota 29,5 TWh kuro.

Tuo tarpu dujų transportavimas per Lietuvą į Kaliningrado sritį 2020 metais sudarė 24,9 TWh ir buvo 4,2 proc. mažesnis nei 2019 metais, kai į Kaliningradą buvo perduota 26 TWh gamtinių dujų. 

Iš viso per metus "Amber Grid" valdoma Lietuvos dujų perdavimo sistema buvo transportuotas itin didelis 58 TWh dujų kiekis.

"Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis, jų ženklus transportavimas Baltijos šalims ir Suomijai bei išaugęs dujų suvartojimas Lietuvoje dėl didesnės elektros gamybos. Tai skatino rinkos dalyvius naudotis sukurta Lietuvos dujų infrastruktūra, lanksčiomis paslaugomis ir 16 proc. mažesne nei 2019 m. dujų perdavimo kaina", — sako "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Dujų tranzitas į Latviją per Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūrą Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams bei dujų saugojimui Latvijos Inčiukalnio dujų saugykloje išaugo iki 8 TWh per metus. Tai — 33 proc. daugiau nei 2019 metais ir didžiausias istorijoje perduotas dujų kiekis Latvijos kryptimi, pažymi bendrovė. Tikėtina, tam turėjo įtakos ir nuo 2020 metų pradžios veikianti dujų perdavimo jungtis tarp Estijos ir Suomijos. 

Dėl suskystintų gamtinių dujų konkurencingumo rinkoje, didelis buvo ir dujų transportavimas per Klaipėdos SGD terminalą. 2020 metais, kaip ir 2019 metais dujų importas per SGD terminalą sudarė 65 proc. (21,9 TWh) viso per Lietuvą į ES dujų rinką patiekto dujų kiekio. 2018 metais šis rodiklis siekė 35 proc. 

Dujų vartojimas Lietuvoje

Per metus toliau augo dujų vartojimas Lietuvoje.  2020 metais šalyje buvo suvartota 25,1 TWh dujų arba 7 proc. daugiau nei 2019-aisiais, kai buvo fiksuojamas 5 proc. dujų vartojimo augimas. 

Dėl palankių kainų pasaulio rinkose dujas kaip kurą vėl pradėjus naudoti Lietuvos elektros gamybos sektoriuje, pernai šalyje buvo suvartotas didžiausias dujų kiekis per pastaruosius penkerius metus.

Dujos į Lietuvą bei kaimyninėms Baltijos šalims ir Suomijai tiekiamos per Klaipėdos SGD terminalą bei dujotiekiais iš Rusijos per Baltarusiją ir Latviją. Iš Latvijos taip pat dažniausiai šaltuoju metų laiku gaunamos dujos iš Inčiukalnio požeminės dujų saugyklos.

Tegai:
SGD, Baltijos šalys
Dar šia tema
Laivas "Fortūna" išvyko iš Vismaro "Nord Stream-2" tiesti
Ekspertas papasakojo, kada galima tikėtis BelAE pramoninės eksploatacijos pradžios
Žiniasklaida paskelbė "Nord Stream-2" statybų užbaigimo datą
Ledo ritulis, archyvinė nuotrauka

Baltarusija neteko teisės rengti pasaulio ledo ritulio čempionatą

(atnaujinta 19:23 2021.01.18)
2021 metų Pasaulio ledo ritulio čempionatas turėtų vykti Minske ir Rygoje gegužės 21 – birželio 6 dienomis 

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Baltarusija neteko teisės rengti 2021 pasaulio ledo ritulio čempionatą, praneša Tarptautinės ledo ritulio federacija. Šią žinią patvirtino IIHF.

"Mums yra labai nemalonu nutraukti bendrą čempionato organizavimą Minske ir Rygoje. Viso šio proceso metu mes bandėme parodyti, kad čempionatas gali tapti sutaikymo įrankiu ir nuraminti socio–politines problemas, su kuriomis susiduria Baltarusija. IIHF vis dar mano, kad čempionatas neturi būti naudojamas bet kurios politinės pusės palaikymui, tačiau turime pripažinti, kad organizuoti šį renginį Minske būtų netinkama", – teigė IIHF prezidentas Rene Faselis.

Sausio 11 dieną Faselis atvyko į Minską, kur susitiko su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka aptarti pasirengimą artėjančiam čempionatui. Vėliau IIHF vadovas sakė, kad galutinis sprendimas dėl 2021 metų Pasaulio ledo ritulio čempionato Baltarusijoje bus priimtas per kelias dienas. Faselis pažymėjo, kad kažkas darė spaudimą rėmėjams raginant atsisakyti remti turnyrą, jei jis nebus perkeltas iš Baltarusijos.

Pasaulio ledo ritulio čempionatas turėjo vykti nuo gegužės 21 iki birželio 6 dienos Minske ir Rygoje. Anksčiau Baltarusijos opozicija siekė tarptautinių sankcijų Baltarusijos valdžios institucijoms, ragino boikotuoti arba atšaukti čempionatą Minske ir siųntė atitinkamus kreipimusis į IIHF.

Tegai:
Ryga, Minskas, Baltarusija
Dar šia tema
Tichanovskaja Lietuvoje paprašė tikslinių sankcijų Baltarusijos įmonėms
Dvi Lietuvos įmonės kreipėsi į tarptautinį teismą dėl Baltarusijos 
Tichanovskaja apkaltino Lukašenką dėl situacijos su sanatorija Lietuvoje