Geležinkeliai

Estija ketina paleisti elektrinius traukinius Talino į Sankt Peterburgą

(atnaujinta 21:40 2020.12.22)
Projektas gali būti finansuojamas iš abiejų šalių tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos

VILNIUS, gruodžio 22 — Sputnik. Estija nori nutiesti elektrinį geležinkelį nuo Talino iki Sankt Peterburgo, rašoma portale ERR.

Valstybės įmonė "Eesti Raudtee" laukia šios galimybės bendradarbiaudama su Rusijos valdžia. Pagal geležinkelio elektrifikavimo planą, per ketverius metus traukiniu iš Estijos sostinės bus galima patekti į Tartu, o dar po metų — į Narvą.

Šiuo metu elektriniai traukiniai iš Narvos į Sankt Peterburgą nevažiuoja, nes 35 kilometrų ilgio geležinkelio atkarpa nuo Kingiseppo iki sienos su Estija nėra elektrifikuota. Elektros tinklas buvo nutiestas nuo Rusijos šiaurinės sostinės iki Ust Lugos uosto.

Kontaktinius tinklus per ateinančius septynerius metus galima finansuoti iš Rusijos ir Estijos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos. Projektas gali kainuoti beveik 15 milijonų eurų.

Anot portalo, Maskvos pozicija ir pageidavimai taps žinomi po derybų, jei jos vyks.

Tegai:
traukiniai, Rusija, Estija
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ir buvusi Baltarusijos kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja paprašė Estijos išplėsti sankcijas Baltarusijai

(atnaujinta 12:01 2021.01.22)
Visų pirma ji paragino taikyti sankcijas riaušėse dalyvavusiems policijos pareigūnams ir Vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija departamentui

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja paragino Estijos valdžios institucijas išplėsti sankcijas oficialiam Minskui, ketvirtadienį pranešė politikės spaudos tarnyba.

"Svetlana Tichanovskaja pradėjo darbo vizitą Estijoje ir susitiko su prezidente Kersti Kaljulaid. Svetlana paragino palaikyti sankcijų išplėtimą, įtraukiant OMON ir GUBOPIK [Vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija departamento — Sputnik] pareigūnus, teisėjus ir verslininkus, kurie palaiko dabartinį politinį režimą", — "Telegram" kanale pranešė spaudos tarnyba.

Anot pranešimo, šalys aptarė galimybę Estijoje pradėti bylas prieš Baltarusijos saugumo pajėgas visuotinės jurisdikcijos ribose, bendradarbiavimą ekonominių ir skaitmeninių reformų klausimu ir IT sektoriaus plėtrą. "Tai buvo konferencijos ar platformos, skirtos pasikeisti patirtimi kuriant elektroninę vyriausybę, žemės, muitinės ir mokesčių reformas, organizavimas", — aiškinama pranešime.

Встреча президента Эстонии Керсти Кальюлайд и экс-кандидат в президенты Белоруссии Светланы Тихановской
Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid ir buvusios Baltarusijos kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos susitikimas

Susitikime buvo aptarta vasario mėnesį vyksianti Baltarusijos liaudies asamblėja ir Baltarusijos konstitucinės reformos tema. Spaudos tarnybos duomenimis, Kaljulaid teigė, kad Estija jau daro kai ką Baltarusijos labui: švietimo ir visuomenės iniciatyvoms remti skirta 700 tūkstančių eurų.

ES šalys įvedė asmenines sankcijas keliems Baltarusijos pareigūnams, apkaltindamos juos smurtu prieš protestuotojus ir rinkimų rezultatų klastojimu, taip pat sankcijos taikomos dabartiniam prezidentui Aleksandrui Lukašenkai. ES pristatė trečiąjį Baltarusijos sankcijų sąrašą, į kurį įtraukti 29 asmenys ir septynios organizacijos. Šiuo metu sąrašuose yra 88 asmenys ir septynios organizacijos. ES teigė esanti pasirengusi toliau plėsti sankcijas, taip pat ir įmonėms, jei padėtis Baltarusijoje nepagerės.

Президент Эстонии Керсти Кальюлайд и экс-кандидат в президенты Белоруссии Светлана Тихановская
© Photo : Telegram / Светлана Тихановская
Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid ir buvusios Baltarusijos kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos susitikimas

Po rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, oficialiais šalies CRK duomenimis, surinkęs 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai, kuriuos saugumo pajėgos slopino naudodamosi specialiomis priemonėmis ir specialia įranga. 

Opozicija mano, kad Tichanovskaja laimėjo rinkimus. Jos iniciatyva Baltarusijoje buvo sukurta valdžios tranzito koordinavimo taryba.

Prieš Tichanovskają ir Koordinacinės tarybos prezidiumo narius Baltarusijoje iškeltos baudžiamosios bylos, jie kaltinami suformavę ekstremistinę grupuotę, kad antikonstitucinėmis priemonėmis užgrobtų valstybės valdžią.

Dalis opozicijos politikų ir pati Tichanovskaja išvyko į užsienį, iš kur tęsia savo veiklą. Tichanovskaja buvo įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje, ji su vaikais gyvena Lietuvoje.

Temos:
Protestai Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Operail Finland

Estija pradeda gabenti rusiškas prekes Suomijoje

(atnaujinta 19:24 2021.01.21)
"Operail Finland" leidimą gabenti krovinius Suomijoje gavo 2020 metų lapkričio mėnesį, o Suomijoje valdo devynis lokomotyvus

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Estijos valstybinė įmonė "Operail Finlan" pradėjo gabenti prekes iš Vainikkalos stoties Suomijos ir Rusijos pasienyje į Suomijos Hanko uostą, pranešė Suomijos visuomeninis transliuotojas Yle.

Geležinkelių transportas Suomijoje demonopolizuotas nuo 2007 metų.

"Suomijos "Operail Finland", Estijos valstybinės bendrovės "Operail" dukterinė įmonė, pradėjo gabenti prekes Suomijoje. Bendrovės lokomotyvai iš Vainikkalos pasienio stoties į Hanko uostą gabena anglį. Dabar tarp pasienio stoties ir Hanko per savaitę važiuoja maždaug keturi traukiniai", — cituoja pranešimą RIA Novosti.

Estijos operatorius patenkintas savo planų įgyvendinimu Suomijos rinkoje.

"Šios siuntos yra susijusios su tarptautinėmis transporto grandinėmis. Įgyvendinimas prasidėjo tiksliai taip, kaip buvo planuota. Džiaugiamės, kad pavyko įvykdyti pažadus savo klientams ir visi (vagonai), kuriuos planuota gabenti, jau yra pristatyti", — sako Ilkka Seppänen, "Operail Finland" generalinis direktorius.

"Operail Finland" leidimą gabenti krovinius Suomijoje gavo 2020 metų lapkričio mėnesį ir Suomijoje valdo devynis lokomotyvus. Nuo 2021 metų sausio mėnesio įmonėje dirba 20 žmonių — dauguma jų yra lokomotyvų vairuotojai.

"Sakyčiau, kad organizacija šiuo metu yra maža ir lanksti. 2021 m. naujų darbuotojų nesitikima", — sakė jis.

Estijos tinklalapio "Operail" duomenimis, 2018 metais bendrovė Estijos geležinkeliais gabeno 99 procentus krovinių, iš kurių maždaug 67 procentai buvo tranzitiniai. Pagrindiniai partneriai yra įmonės iš Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos.

Tegai:
Rusija, ekonomika, Suomija, Estija
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda: per 6 mėnesius Lietuva gaus daugiau kaip 4 mln dozių vakcinų nuo COVID-19

(atnaujinta 12:48 2021.01.22)
Per vasarį šalyje ketinama atidaryti bent 70 vakcinavimo centrų bei sukurti aiškią ir skaidrią registravimo sistemą

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Per artimiausius šešis mėnesius Lietuva gaus daugiau kaip 4 milijonus dozių vakcinų nuo koronaviruso, pranešė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, remdamas į Europos Komisijos Pirmininkę Ursulą von der Layen.

"Vakar EVT Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Layen užtikrino, kad Lietuva per artimiausius 6 mėnesius gaus daugiau kaip 4 milijonus dozių vakcinų nuo koronaviruso. To užteks paskiepyti 2 milijonams šalies gyventojų ir įgyti kolektyvinį imunitetą", — rašo prezidentas savo paskyroje Facebook.

Šalies vadovas pranešė, kad per vasarį reikai atidaryti bent 70 vakcinavimo centrų, sukurti aiškią ir skaidrią registravimo sistemą bei užtikrinti, kad kiekvienas, norintis išvengti ligos, būtų paskiepytas.

"Nėra ir negali būti klausimo, ar Lietuvos valstybė tai gali padaryti. Privalome. Juk kalbame apie žmonių gyvybes. Jei apmaudžiai nesugebėsime pasinaudoti mums suteikta galimybe paskiepyti kritinį skaičių piliečių, turėsime atsakyti prieš Lietuvos žmones", - rašo jis.

Ketvirtadienį prezidentas dalyvavo nuotolinėje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje, skirtoje koordinuotam ES atsakui į pandemijos plitimą. Posėdyje Nausėda akcentavo, kad būtina reikšmingai padidinti vakcinų tiekimo apimtis į visas ES šalis bei užtikrinti vakcinų tiekimo proceso skaidrumą ir atvirumą

Šią savaitę Lietuva gavo penktąją farmacijos kompanijų "BioNTech" ir "Pfizer" pagamintų vakcinų partiją, tačiau mažesnį apimtį nei buvo sutarta anksčiau.

Praėjusios savaitės pabaigoje paaiškėjo, kad netolimoje ateityje Lietuva gaus perpus mažiau "BioNTech" ir "Pfizer" vakcinų, nei buvo planuota anksčiau. Buvo pranešta, kad planuojamas vaisto nuo koronaviruso tiekimo mažinamas visose Europos Sąjungos šalyse. Per ateinančias keturias savaites buvo planuota į Lietuvą pristatyti 108 810 vakcinos dozių, tačiau iš viso bus pristatytos 54 405 dozės.

Penktadienio Statistikos departamento duomenimis, bendras patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios yra 174 846, bendras mirčių skaičius yra 2 591. Per praėjusią parą pirmu skiepu vakcinuoti 722 žmonės, antru skiepu — 317. Iš viso pilnai vakcinuotų — 8 739 žmonės. Šiuo metu panaudota 66 144 dozių.

Tegai:
COVID-19, Lietuva, Gitanas Nausėda
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Prezidentas paragino stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms
Nausėda: Lietuva netoleruos grasinimų "Sausio 13-osios bylos" teisėjams
Nausėda paskelbė apie ekstremalių situacijų valdymo sistemos trūkumus