Talinas

Estija pakvietė Lietuvą prisijungti prie vakcinacijos paso kūrimo

Anksčiau Lietuvos valdžia pareiškė, kad pirmoji vakcinos nuo koronaviruso partija į šalį turėtų atvykti gruodžio 27 dieną

VILNIUS, gruodžio 23 — Sputnik. Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas tikisi, kad Lietuva ir Latvija prisijungs prie bandomojo skiepijimo paso projekto, kurį respublika kuria kartu su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

Anksčiau per Baltijos šalių ministrų tarybos posėdį vyriausybių vadovai informavo vieni kitus apie skiepijimo planus savo šalyse. Jie taip pat aptarė situaciją keleivių judėjimo srityje, kuriai įtakos turi ir Britanijoje aptiktos naujos koronaviruso padermės plitimas, ir augantys užsikrėtimo rodikliai pačiose Baltijos šalyse.

"Mes sutarėme, kad svarbu ir toliau koordinuoti judėjimą per sienas tarp Baltijos valstybių ir, prireikus, dėti bendras pastangas, kad Estijos, Latvijos ir Lietuvos piliečiai ir gyventojai, nepaisant apribojimų susisiekimo oru srityje, galėtų saugiai grįžti namo iš Didžiosios Britanijos", — cituoja Rato žodžius portalas "ERR".

Pasak jo, Estijos vyriausybė deda viltis į vakcinaciją, kuri turėtų prasidėti netrukus.

"Būtų gerai, jei Latvija ir Lietuva taip pat prisijungtų prie bandomojo skiepijimo paso projekto, kurį Estija kuria kartu su PSO", — pabrėžė jis.

Lietuvoje įvestas karantinas, kuris truks iki sausio 31 dienos, judėjimas šalies viduje bus ribojamas iki sausio 3 dienos. Anksčiau respublika sustabdė skrydžius iš Britanijos dėl naujos koronaviruso SARS-CoV-2 mutacijos.

Nuo pandemijos pradžios šalyje nustatyta daugiau nei 116 tūkstančių koronaviruso atvejų, bendras mirčių skaičius artėja prie 1 100.

Lietuva ketina įsigyti tiek vakcinos dozių, kiek reikia 70 procentų gyventojų. Ekspertai mano, kad to pakaks kolektyviniam imunitetui susiformuoti. Tikimasi, kad Lietuva vakciną gaus gruodžio 27 d.

Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
© Sputnik
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Tegai:
koronavirusas, vakcinacija, Lietuva, Estija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1113)
Aleksejus Navalnas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos URM reikalauja naujų sankcijų Rusijai dėl Navalno

(atnaujinta 12:55 2021.01.18)
Vakar Rusijos pilietis grįžo į gimtinę iš Vokietijos ir buvo nedelsiant sulaikytas Šeremetjevo oro uoste

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pažadėjo iškelti klausimą dėl galimo Europos Sąjungos atsako ir naujų sankcijų Rusijai dėl Aleksejaus Navalno arešto, pranešė ministerijos spaudos tarnyba.

"Ministerija šiuos Rusijos teisėsaugos institucijų veiksmus vertina kaip dalį oficialiosios Maskvos inicijuotos Navalno persekiojimo ir sunaikinimo kampanijos. <…> Raginame nedelsiant paleisti A. Navalną, o taip pat atsakomybėn patraukti į jį pasikėsinusiuosius", — sakė URM vadovas.

Savo ruožtu Latvijos užsienio reikalų ministerija paskelbė bendrą trijų Baltijos respublikų užsienio reikalų ministrų pareiškimą. Jie laiko Navalno sulaikymą "visiškai nepriimtinu" ir reikalauja jį paleisti bei įvesti sankcijas Rusijai.

Prieš Navalno sulaikymą pasisakė JAV Valstybės departamentas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis, daugelio Europos šalių vadovai ir užsienio reikalų ministrai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šiandien surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad Vakarų pareiškimais ketinama "nukreipti dėmesį nuo giliausios krizės, kurioje atsidūrė liberalaus vystymosi modelis". Jis taip pat pažymėjo, kad Maskva iš Berlyno negavo jokių faktinių įrodymų apie jo apsinuodijimą.

Vakar Navalnas buvo sulaikytas Šeremetjevo oro uoste iškart po to, kai atvyko iš Vokietijos. Federalinė bausmių vykdymo tarnyba iš anksto pranešė, kad ketina tai padaryti, nes teismas turės išspręsti klausimą dėl jo lygtinės bausmės pakeitimo realia įkalinimo bausme dėl "piktybinių sąlyginės bausmės pažeidimų".

Federalinės bausmių vykdymo tarnybos Maskvos valdyba nurodė, kad Navalnas vengė teismo jam paskirtos kontrolės, jam ir jo advokatui buvo pranešta apie būtinybę atvykti į inspekciją, nepaisymo atveju teismui gali būti išsiųstas prašymas panaikinti lygtinę bausmę. Jis turi du lygtinius teistumus: po penkerius metus "Kirovleso" ir "Yves Rocher" bylose. Pirmasis atvejis yra susijęs su daugiau nei 16 milijonų rublių švaistymu, antrasis — su grobstymu, viršijančiu 30 milijonų rublių.

Aleksejus Navalnas, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Dmitry Serebryakov

Navalnas 2020 m. rugpjūčio 20 dieną buvo paguldytas į ligoninę Omske, kai sunegalavo lėktuve. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai kaip pagrindinę diagnozę įvardijo medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau, pasak Omsko gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nebuvo nerasta.

Vėliau Navalnas lėktuvu buvo pervežtas gydytis į Vokietiją. Po to Vokietijos vyriausybė su nuoroda į karo medicinos gydytojus pareiškė, kad Navalnas neva buvo apnuodytas nuodinga karine "Novičiok" medžiaga. Vokietijos ministrų kabinetas pranešė, kad Vokietijos ekspertų išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos. OPCW pranešė, kad Navalno organizme buvo rasta medžiaga, savo charakteristikomis panaši į "Novičiok", tačiau neįtraukta į draudžiamų cheminių medžiagų sąrašus.

Šiuo atžvilgiu Kremlius pareiškė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija laukia Vokietijos atsakymo į oficialų paklausimą dėl šios situacijos. Oficiali Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pažymėjo, kad per mėnesį Rusija išsiuntė Vokietijai tris teisinės pagalbos prašymus dėl situacijos su Navalnu, atsakymai į juos nebuvo gauti.

Tegai:
Rusija, Užsienio reikalų ministerija (URM), Lietuva, Aleksejus Navalnas
Dar šia tema
Kodėl Navalnas skuba grįžti į Rusiją
Dujotiekis, archyvinė nuotrauka

Pernai Baltijos šalims buvo perduota rekordiškai daug dujų

(atnaujinta 23:00 2021.01.15)
Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" 2020 metais Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vartotojams transportavo 33 teravatvalandes (TWh) gamtinių dujų, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Nepaisant pernai metų šiltesnių žiemos orų, 2020 metais buvo perduota 12 proc. daugiau gamtinių dujų, palyginti su 2019 metais, kai šio regiono poreikiams buvo transportuota 29,5 TWh kuro.

Tuo tarpu dujų transportavimas per Lietuvą į Kaliningrado sritį 2020 metais sudarė 24,9 TWh ir buvo 4,2 proc. mažesnis nei 2019 metais, kai į Kaliningradą buvo perduota 26 TWh gamtinių dujų. 

Iš viso per metus "Amber Grid" valdoma Lietuvos dujų perdavimo sistema buvo transportuotas itin didelis 58 TWh dujų kiekis.

"Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis, jų ženklus transportavimas Baltijos šalims ir Suomijai bei išaugęs dujų suvartojimas Lietuvoje dėl didesnės elektros gamybos. Tai skatino rinkos dalyvius naudotis sukurta Lietuvos dujų infrastruktūra, lanksčiomis paslaugomis ir 16 proc. mažesne nei 2019 m. dujų perdavimo kaina", — sako "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Dujų tranzitas į Latviją per Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūrą Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams bei dujų saugojimui Latvijos Inčiukalnio dujų saugykloje išaugo iki 8 TWh per metus. Tai — 33 proc. daugiau nei 2019 metais ir didžiausias istorijoje perduotas dujų kiekis Latvijos kryptimi, pažymi bendrovė. Tikėtina, tam turėjo įtakos ir nuo 2020 metų pradžios veikianti dujų perdavimo jungtis tarp Estijos ir Suomijos. 

Dėl suskystintų gamtinių dujų konkurencingumo rinkoje, didelis buvo ir dujų transportavimas per Klaipėdos SGD terminalą. 2020 metais, kaip ir 2019 metais dujų importas per SGD terminalą sudarė 65 proc. (21,9 TWh) viso per Lietuvą į ES dujų rinką patiekto dujų kiekio. 2018 metais šis rodiklis siekė 35 proc. 

Dujų vartojimas Lietuvoje

Per metus toliau augo dujų vartojimas Lietuvoje.  2020 metais šalyje buvo suvartota 25,1 TWh dujų arba 7 proc. daugiau nei 2019-aisiais, kai buvo fiksuojamas 5 proc. dujų vartojimo augimas. 

Dėl palankių kainų pasaulio rinkose dujas kaip kurą vėl pradėjus naudoti Lietuvos elektros gamybos sektoriuje, pernai šalyje buvo suvartotas didžiausias dujų kiekis per pastaruosius penkerius metus.

Dujos į Lietuvą bei kaimyninėms Baltijos šalims ir Suomijai tiekiamos per Klaipėdos SGD terminalą bei dujotiekiais iš Rusijos per Baltarusiją ir Latviją. Iš Latvijos taip pat dažniausiai šaltuoju metų laiku gaunamos dujos iš Inčiukalnio požeminės dujų saugyklos.

Tegai:
SGD, Baltijos šalys
Dar šia tema
Laivas "Fortūna" išvyko iš Vismaro "Nord Stream-2" tiesti
Ekspertas papasakojo, kada galima tikėtis BelAE pramoninės eksploatacijos pradžios
Žiniasklaida paskelbė "Nord Stream-2" statybų užbaigimo datą
Vakcinacija

Lietuva pateko į penketuką tarp geriausių ES šalių pagal skiepijimą nuo COVID-19

(atnaujinta 20:34 2021.01.18)
Tyrimo metu analitikai apskaičiavo kiekvienos valstybės rodiklį, palygindami vakcinos dozių skaičių 100 gyventojų

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Lietuva užima penktą vietą tarp Europos Sąjungos šalių pagal gyventojų skiepijimo lygį, praneša Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba, remdamasi analitinio centro "Politico" duomenimis.

Rodiklis buvo apskaičiuotas palyginus vakcinų skaičių 100 šalies gyventojų. Kadangi ES nėra centralizuotos keitimosi duomenimis apie skiepijimą duomenų sistemos, analizė pateikiama kaip naujausia oficialių nacionalinių institucijų atnaujinimo data.

Lietuvoje skiepijimo rodiklis yra 1,72; buvo paskiepyti 46 924 žmonės. Informacija buvo pateikta sausio 16 dieną.

Trys lyderiai yra Didžioji Britanija (6,34), Danija (2,88) ir Malta (2,15). Estijoje skiepijimo rodiklis siekė 1,37, o Latvijoje — 0,83. Sąrašo pabaigoje yra Bulgarija (0,26).

Lietuvoje nuo pandemijos pradžios užfiksuota per 167 tūkstančius COVID-19 atvejų, daugiau nei 104 tūkstančiai žmonių pasveiko ir daugiau nei 2,4 tūkstančiai mirė.

Vakcinacija šalyje prasidėjo gruodžio pabaigoje. Pirmiausia skiepai buvo skirti medicinos darbuotojams. Naujausiais duomenimis, nuo viruso paskiepyti 47 498 Lietuvos gyventojai.

Tegai:
vakcinacija, vakcina, koronavirusas, ES, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1113)
Dar šia tema
Lietuvoje beveik perpus sumažėjo naujų COVID-19 atvejų
Lenkija gavo perpus mažiau "Pfizer" vakcinų nei buvo planuota