JAV Sausumos pajėgų Lietuvoje 8-osios kavalerijos pulko 2-ojo bataliono kariškiai

JAV Baltijos šalių gynybai skiria apie 170 mln. dolerių

(atnaujinta 14:57 2020.12.23)
Šios lėšos buvo skirtos įgyvendinant Baltijos saugumo iniciatyvą, kuri buvo pasiūlyta šių metų pavasarį

VILNIUS, gruodžio 23 — Sputnik. JAV skirs 168,7 mln. JAV dolerių saugumo paramą Lietuvai, Latvijai ir Estijai 2021 metais, praneša ERR portalas.

Anksčiau JAV Kongresas priėmė 2,3 trln. dolerių biudžeto paketą, kuriame numatyta ši pagalba.

Estijos gynybos ministerija pažymėjo, kad reikšminga tai, jog pirmą kartą šios lėšos buvo skirtos pagal naująją Baltijos saugumo iniciatyvą.

Pasak Estijos užsienio reikalų ministro Urmo Reinsalu, šių metų sprendimas, ypač atskiros Baltijos šalių saugumo iniciatyvos įtraukimas į JAV biudžeto paketą, yra labai svarbus bendradarbiavimui gynybos srityje.

Vašingtono saugumo pagalba Baltijos šalims ankstesniais metais buvo reikšminga, tačiau JAV Kongreso sprendimas patvirtinti šį pavasarį trims respublikoms pasiūlytą iniciatyvą leido skirti daugiau pinigų.

Kaip dalį Kongreso patvirtintos iniciatyvos, JAV Gynybos departamentas ir Valstybės departamentas turi parengti daugiametę Baltijos šalių saugumo paramos strategiją ir išlaidų planą bei investuoti į tokias sritis kaip specialiosios operacijos, oro gynyba, amunicija ir karinė jūrų laivyno veikla.

Baltijos šalių politikai nuolat ragina didinti NATO karių buvimą Baltijos šalyse ir investuoti į regiono gynybą. Savo raginimą jie motyvuoja "grėsme", kylančia iš Rusijos.

Tuo pat metu karinis aljanso kontingentas prie Rusijos sienų jau labai išaugo, o Baltijos šalių valdžia toliau sudaro gynybos sutartis su JAV ir organizuoja bendras karines pratybas.

Tačiau Maskva Vakarams ne kartą leido suprasti, kad ji nieko nepuola. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pabrėžė, kad NATO naudojasi dabartine situacija pajėgoms rytiniame flange kurti.

Tegai:
Baltijos šalys, Lietuva, JAV
Dar šia tema
Rusija Baltijos jūroje turi viską, kad pamirštų apie Latvijos tranzitą, sakė senatorius
Putinas įvertino Rusijos branduolinės triados lygį
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ir buvusi Baltarusijos kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja paprašė Estijos išplėsti sankcijas Baltarusijai

(atnaujinta 12:01 2021.01.22)
Visų pirma ji paragino taikyti sankcijas riaušėse dalyvavusiems policijos pareigūnams ir Vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija departamentui

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja paragino Estijos valdžios institucijas išplėsti sankcijas oficialiam Minskui, ketvirtadienį pranešė politikės spaudos tarnyba.

"Svetlana Tichanovskaja pradėjo darbo vizitą Estijoje ir susitiko su prezidente Kersti Kaljulaid. Svetlana paragino palaikyti sankcijų išplėtimą, įtraukiant OMON ir GUBOPIK [Vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija departamento — Sputnik] pareigūnus, teisėjus ir verslininkus, kurie palaiko dabartinį politinį režimą", — "Telegram" kanale pranešė spaudos tarnyba.

Anot pranešimo, šalys aptarė galimybę Estijoje pradėti bylas prieš Baltarusijos saugumo pajėgas visuotinės jurisdikcijos ribose, bendradarbiavimą ekonominių ir skaitmeninių reformų klausimu ir IT sektoriaus plėtrą. "Tai buvo konferencijos ar platformos, skirtos pasikeisti patirtimi kuriant elektroninę vyriausybę, žemės, muitinės ir mokesčių reformas, organizavimas", — aiškinama pranešime.

Встреча президента Эстонии Керсти Кальюлайд и экс-кандидат в президенты Белоруссии Светланы Тихановской
Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid ir buvusios Baltarusijos kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos susitikimas

Susitikime buvo aptarta vasario mėnesį vyksianti Baltarusijos liaudies asamblėja ir Baltarusijos konstitucinės reformos tema. Spaudos tarnybos duomenimis, Kaljulaid teigė, kad Estija jau daro kai ką Baltarusijos labui: švietimo ir visuomenės iniciatyvoms remti skirta 700 tūkstančių eurų.

ES šalys įvedė asmenines sankcijas keliems Baltarusijos pareigūnams, apkaltindamos juos smurtu prieš protestuotojus ir rinkimų rezultatų klastojimu, taip pat sankcijos taikomos dabartiniam prezidentui Aleksandrui Lukašenkai. ES pristatė trečiąjį Baltarusijos sankcijų sąrašą, į kurį įtraukti 29 asmenys ir septynios organizacijos. Šiuo metu sąrašuose yra 88 asmenys ir septynios organizacijos. ES teigė esanti pasirengusi toliau plėsti sankcijas, taip pat ir įmonėms, jei padėtis Baltarusijoje nepagerės.

Президент Эстонии Керсти Кальюлайд и экс-кандидат в президенты Белоруссии Светлана Тихановская
© Photo : Telegram / Светлана Тихановская
Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid ir buvusios Baltarusijos kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos susitikimas

Po rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, oficialiais šalies CRK duomenimis, surinkęs 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai, kuriuos saugumo pajėgos slopino naudodamosi specialiomis priemonėmis ir specialia įranga. 

Opozicija mano, kad Tichanovskaja laimėjo rinkimus. Jos iniciatyva Baltarusijoje buvo sukurta valdžios tranzito koordinavimo taryba.

Prieš Tichanovskają ir Koordinacinės tarybos prezidiumo narius Baltarusijoje iškeltos baudžiamosios bylos, jie kaltinami suformavę ekstremistinę grupuotę, kad antikonstitucinėmis priemonėmis užgrobtų valstybės valdžią.

Dalis opozicijos politikų ir pati Tichanovskaja išvyko į užsienį, iš kur tęsia savo veiklą. Tichanovskaja buvo įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje, ji su vaikais gyvena Lietuvoje.

Temos:
Protestai Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Operail Finland

Estija pradeda gabenti rusiškas prekes Suomijoje

(atnaujinta 19:24 2021.01.21)
"Operail Finland" leidimą gabenti krovinius Suomijoje gavo 2020 metų lapkričio mėnesį, o Suomijoje valdo devynis lokomotyvus

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Estijos valstybinė įmonė "Operail Finlan" pradėjo gabenti prekes iš Vainikkalos stoties Suomijos ir Rusijos pasienyje į Suomijos Hanko uostą, pranešė Suomijos visuomeninis transliuotojas Yle.

Geležinkelių transportas Suomijoje demonopolizuotas nuo 2007 metų.

"Suomijos "Operail Finland", Estijos valstybinės bendrovės "Operail" dukterinė įmonė, pradėjo gabenti prekes Suomijoje. Bendrovės lokomotyvai iš Vainikkalos pasienio stoties į Hanko uostą gabena anglį. Dabar tarp pasienio stoties ir Hanko per savaitę važiuoja maždaug keturi traukiniai", — cituoja pranešimą RIA Novosti.

Estijos operatorius patenkintas savo planų įgyvendinimu Suomijos rinkoje.

"Šios siuntos yra susijusios su tarptautinėmis transporto grandinėmis. Įgyvendinimas prasidėjo tiksliai taip, kaip buvo planuota. Džiaugiamės, kad pavyko įvykdyti pažadus savo klientams ir visi (vagonai), kuriuos planuota gabenti, jau yra pristatyti", — sako Ilkka Seppänen, "Operail Finland" generalinis direktorius.

"Operail Finland" leidimą gabenti krovinius Suomijoje gavo 2020 metų lapkričio mėnesį ir Suomijoje valdo devynis lokomotyvus. Nuo 2021 metų sausio mėnesio įmonėje dirba 20 žmonių — dauguma jų yra lokomotyvų vairuotojai.

"Sakyčiau, kad organizacija šiuo metu yra maža ir lanksti. 2021 m. naujų darbuotojų nesitikima", — sakė jis.

Estijos tinklalapio "Operail" duomenimis, 2018 metais bendrovė Estijos geležinkeliais gabeno 99 procentus krovinių, iš kurių maždaug 67 procentai buvo tranzitiniai. Pagrindiniai partneriai yra įmonės iš Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos.

Tegai:
Rusija, ekonomika, Suomija, Estija
Automobilių stovėjimo aikštelė Vilniuje

Vilniuje siūloma atsisakyti rezervuotų parkavimo vietų

(atnaujinta 12:48 2021.01.22)
Kelionės viešuoju transportu prisideda prie automobilių srauto mažėjimo, mažina oro užterštumą, taip pat padeda siekti labiau subalansuoto ir darnesnio judėjimo mieste

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Vyriausybę ir visas ministerijas ragina atsisakyti rezervuotų automobilių stovėjimo vietų, o darbuotojams kaip motyvacinę priemonę taikyti ilgalaikių viešojo transporto bilietų kompensavimą, praneša miesto savivaldybė.

Automobiliai
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Šiuo metu didžioji dalis valstybinių įstaigų, prie kurių rezervuojamos automobilių stovėjimo vietos, yra miesto centre — čia poreikis parkavimui natūraliai didžiausias, todėl jos turėtų būti prieinamos visiems vilniečiams. Tai labai atitiktų Vyriausybės programoje matomą ambicingą kryptį įgyvendinti Lietuvos žaliąjį kursą, mažinti oro taršą, skatinti mažiau naudotis automobiliais", — sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija siūlo atsisakyti rezervuotų vietų prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų.

Be to, ministerijos raginamos aktyviau skatinant darbuotojus dirbti nuotoliniu būdu — taip būtų mažinami srautai. Rezervuotų automobilių parkavimo vietų poreikį mažintų ir dažnesnis elektromobilių naudojimas. Jų vairuotojams taikomos įvairios skatinamosios priemonės, tarp jų ir nemokamas parkavimas.

Kelionės viešuoju transportu prisideda prie automobilių srauto mažėjimo, mažina oro užterštumą, taip pat padeda siekti labiau subalansuoto ir darnesnio judėjimo mieste.

Keliavimo įpročių apklausos duomenimis, viešojo sektoriaus įstaigose maždaug 44 proc. darbuotojų atvyksta į darbą viešuoju transportu. Dar apie 37 proc. tų, kurie dabar juo nesinaudoja, keliautų autobusais ir troleibusais, jei darbdavys juos paskatintų.

Tegai:
parkavimas, Vilniaus miesto savivaldybė
Dar šia tema
Vyriausybės kanceliarija atsisako prabangių automobilių
Gruodį naujų lengvųjų automobilių registravimas išaugo beveik 25%
Draudikai įvardijo, kokie automobiliai dažniausiai nukenčia nuo ilgapirščių