Karantinas JK

Baltijos šalys ragina iki sausio blokuoti oro eismą su Didžiąja Britanija

(atnaujinta 13:04 2020.12.24)
Latvijos užsienio reikalų ministras mano, jog būtų neprotinga persvarstyti jau priimtą sprendimą dėl skrydžių

VILNIUS, gruodžio 24 — Sputnik. Latvija mano, kad draudimas keliauti į Didžiąja Britaniją turėtų galioti iki sausio 1 dienos. Tai teigė užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius, praneša portalas BB.lv.

Komentuodamas Europos Komisijos pareiškimą dėl to, kad reiktų atšaukti ES šalių taikomus draudimus, susijusius su naujos koronaviruso padermės išplitimu ir oro transporto susisiekimu su JK, užsienio reikalų ministras teigė, kad tai yra rekomendacinio pobūdžio nurodymai ir kiekviena šalis gali savarankiškai nuspręsti, kaip elgtis toliau.

Anot Rinkevičiaus, būtų neprotinga persvarstyti sprendimą sustabdyti skrydžius su Didžiąja Britanija iki sausio 1 dienos, nes jam priimti buvo rimtų priežasčių. Pažymima, kad Baltijos valstybės turėtų laikytis koordinuoto požiūrio.

"Mes suprantame, kad negalime visiškai sustabdyti šio mutavusio viruso skverbimosi į Latviją. Tai neįmanoma. Atsižvelgiant į mūsų situaciją, pagrindinis uždavinys buvo kuo labiau jį atitolinti", — sakė ministras.

Kelionės tarp Latvijos ir Didžiosios Britanijos yra draudžiamos nuo gruodžio 21 iki sausio 1 dienos.

Anksčiau Lietuva, Latvija ir Estija susitarė organizuoti bendrą skrydį, kad grąžintų savo piliečius iš JK. Jis numatytas gruodžio 28 dieną. Lietuva šiame skrydyje gavo 48 vietas.

Anksčiau JK buvo aptikta koronaviruso mutacija, kuri pasirodė esanti 70 procentų užkrečiamesnė nei ankstesnis virusas. Daugybė šalių nutraukė susisiekimą su JK oro transportu, įskaitant Lietuvą. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sakė, kad šiuo metu ieškoma sprendimo. Ji pažymėjo, kad darbe dalyvauja Lietuvos ambasada, Užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijos.

Šiuo metu nuo pandemijos pradžios respublikoje nustatyta daugiau kaip 120 tūkstančių koronaviruso atvejų, bendras mirčių skaičius viršijo 1 140. Lietuvoje galioja karantinas, kuris truks iki sausio 31 dienos, judėjimas šalies viduje bus ribojamas iki sausio 3 dienos.

Tegai:
karantinas, Didžioji Britanija, koronavirusas, Baltijos šalys
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1099)
Dar šia tema
Lietuva įsigis papildomų vakcinos dozių nuo koronaviruso
Nausėda kreipėsi į Lietuvos žmones prašydamas per šventes likti namuose
Dujotiekis, archyvinė nuotrauka

Pernai Baltijos šalims buvo perduota rekordiškai daug dujų

(atnaujinta 23:00 2021.01.15)
Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" 2020 metais Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vartotojams transportavo 33 teravatvalandes (TWh) gamtinių dujų, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Nepaisant pernai metų šiltesnių žiemos orų, 2020 metais buvo perduota 12 proc. daugiau gamtinių dujų, palyginti su 2019 metais, kai šio regiono poreikiams buvo transportuota 29,5 TWh kuro.

Tuo tarpu dujų transportavimas per Lietuvą į Kaliningrado sritį 2020 metais sudarė 24,9 TWh ir buvo 4,2 proc. mažesnis nei 2019 metais, kai į Kaliningradą buvo perduota 26 TWh gamtinių dujų. 

Iš viso per metus "Amber Grid" valdoma Lietuvos dujų perdavimo sistema buvo transportuotas itin didelis 58 TWh dujų kiekis.

"Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis, jų ženklus transportavimas Baltijos šalims ir Suomijai bei išaugęs dujų suvartojimas Lietuvoje dėl didesnės elektros gamybos. Tai skatino rinkos dalyvius naudotis sukurta Lietuvos dujų infrastruktūra, lanksčiomis paslaugomis ir 16 proc. mažesne nei 2019 m. dujų perdavimo kaina", — sako "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Dujų tranzitas į Latviją per Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūrą Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams bei dujų saugojimui Latvijos Inčiukalnio dujų saugykloje išaugo iki 8 TWh per metus. Tai — 33 proc. daugiau nei 2019 metais ir didžiausias istorijoje perduotas dujų kiekis Latvijos kryptimi, pažymi bendrovė. Tikėtina, tam turėjo įtakos ir nuo 2020 metų pradžios veikianti dujų perdavimo jungtis tarp Estijos ir Suomijos. 

Dėl suskystintų gamtinių dujų konkurencingumo rinkoje, didelis buvo ir dujų transportavimas per Klaipėdos SGD terminalą. 2020 metais, kaip ir 2019 metais dujų importas per SGD terminalą sudarė 65 proc. (21,9 TWh) viso per Lietuvą į ES dujų rinką patiekto dujų kiekio. 2018 metais šis rodiklis siekė 35 proc. 

Dujų vartojimas Lietuvoje

Per metus toliau augo dujų vartojimas Lietuvoje.  2020 metais šalyje buvo suvartota 25,1 TWh dujų arba 7 proc. daugiau nei 2019-aisiais, kai buvo fiksuojamas 5 proc. dujų vartojimo augimas. 

Dėl palankių kainų pasaulio rinkose dujas kaip kurą vėl pradėjus naudoti Lietuvos elektros gamybos sektoriuje, pernai šalyje buvo suvartotas didžiausias dujų kiekis per pastaruosius penkerius metus.

Dujos į Lietuvą bei kaimyninėms Baltijos šalims ir Suomijai tiekiamos per Klaipėdos SGD terminalą bei dujotiekiais iš Rusijos per Baltarusiją ir Latviją. Iš Latvijos taip pat dažniausiai šaltuoju metų laiku gaunamos dujos iš Inčiukalnio požeminės dujų saugyklos.

Tegai:
SGD, Baltijos šalys
Dar šia tema
Laivas "Fortūna" išvyko iš Vismaro "Nord Stream-2" tiesti
Ekspertas papasakojo, kada galima tikėtis BelAE pramoninės eksploatacijos pradžios
Žiniasklaida paskelbė "Nord Stream-2" statybų užbaigimo datą
Ryga, archyvinė nuotrauka

"Prieš rusų žiniasklaidą paskelbtas persekiojimas": žurnalistė apie situaciją Latvijoje

(atnaujinta 10:50 2021.01.15)
Pasak rusakalbės žurnalistės, Latvijoje su rusų žiniasklaida bendradarbiaujantys žurnalistai persekiojami, nes valdžia juos laiko "ne žurnalistais, o propagandistais"

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Prieš Rusijos žiniasklaidos darbuotojus Latvijoje buvo paskelbtas tikras persekiojimas, sako Latvijos žurnalistė Ala Berezovskaja.

Trečiame #Svoihnebrosaem RT projekto epizode įvyko pokalbis su Latvijoje gyvenančia rusakalbe žurnaliste Ala Berezovskaja. Latvijoje septyniems rusakalbiams žurnalistams buvo pradėtos baudžiamosios bylos dėl bendradarbiavimo su MIA "Rossija segodnia". Pasak žvalgybos agentūrų, korespondentai pažeidė ES sankcijų režimą.

Berezovskajos namuose buvo atliktos kratos, kaip ir pas kelis kitus Latvijoje dirbančius rusakalbius žurnalistus, visų pirma, publicistą ir visuomenės veikėją Vladimirą Lindermaną ir buvusį "Baltnews.lv" redaktorių Andrejų Jakovlevą.

"Man pareikšti įtariamai, kad yra pažeidžiamos (Europos Sąjungos — Sputnik) sankcijos, bet mes su tuo nesutinkame. Gyvename laisvoje šalyje ir turime teisę skelbti straipsnius ten, kur manome esant reikalinga. Aš užimu ryžtingą poziciją ginant rusų švietimą Latvijoje ir ne pilietybės klausimais, ypač apie nacizmo šlovinimą, aš rašau daug straipsnių gindama mūsų žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus, kuriems dabar yra pradėtas baudžiamasis procesas. Maniau, kad dėl to bus skundų. Tačiau tai, kad būsime paskelbti susiję su sankcijomis, kurios mums netaikomos, aš nežinojau", — interviu RT sakė Berezovskaja.

Jos nuomone, "prieš oficialios Rusijos žiniasklaidos žurnalistus paskelbtas tikras persekiojimas, vyksta nužmoginimas".

"Jie nori pasakyti pasauliui, siųsti signalą, kad tie, kurie bendradarbiauja ir dirba oficialioje Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje, nėra žurnalistai, jie yra propagandistai. Tai reiškia, kad demokratija, žodžio laisvė ir žmogaus teisės jiems gali būti netaikomi", — sakė Berezovskaja.

2020 metų gruodį Latvijos žurnalistai buvo apkaltinti pažeidus ES sankcijų režimą, Baudžiamojo kodekso 84 straipsnis numato baudą arba laisvės atėmimą. Jų namuose buvo atliktos kratos, įranga ir ryšio priemonės konfiskuoti. Žurnalistai buvo paleisti pagal rašytinį įsipareigojimą neišvykti.

Rusijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad veiksmai prieš rusakalbius žurnalistus yra akivaizdus pavyzdys, kaip griaunami demokratinės visuomenės pamatai — žiniasklaidos ir saviraiškos laisvė. Pabrėžiama, kad tai yra baudžiamasis veiksmas, "kuris nepalieka abejonių dėl rusofobiškos suklastotų kaltinimų potekstės".

Žurnalistų persekiojimas Baltijos šalyse

Baltijos šalyse Rusijos žiniasklaidos ir žurnalistų veikla yra nuolat trukdoma. Rusijos valdžia ne kartą pažymėjo, kad oficialus Vilnius, Ryga ir Talinas trukdo tiesioginiam žurnalistų darbui ir trukdo jiems atlikti savo profesines pareigas.

Baltijos šalių valdžios veiksmai paveikė ir Sputnik agentūrą. Sputnik Lietuva buvo minima Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Operacijų tarnybos antrojo departamento parengtose metinėse ataskaitose apie grėsmes nacionaliniam saugumui, taip pat Lietuvos pareigūnų pareiškimuose apie "Rusijos propagandą".

"Latvijoje metodiškai naikinama alternatyvi nuomonė" — buvęs portalo Baltnews.lv vadovas >>

Lietuvos politikai, ypač konservatoriai, ne kartą griežtai pasisakė apie portalą ir ragino imtis priemonių jam uždrausti šalyje. Be to, Lietuva bando apriboti Rusijos televizijos kanalų transliavimą. Buvo pranešta, kad kanalo "RTR-Planeta" retransliavimas gali būti sustabdytas dėl "pažeidimų", atskleistų "60 minučių" programoje, dalyvaujant Rusijos Valstybės Dūmos deputatui Vladimirui Žirinovskiui.

Lietuva politiko poziciją vertino kaip "karo ir neapykantos kurstymą", tuo tarpu Rusijos žurnalistų sąjungos sekretorius Timūras Šafiras teigė, kad tai yra pritemptas pretekstas. Pasak jo, Rusijos žiniasklaida daugelį metų yra spaudžiama Baltijos šalyse. Šiemet šalyje buvo uždrausta transliuoti penkis RT televizijos kanalus.

Siekiama įbauginti: žurnalistas apie Rusijos žiniasklaidos priespaudą Latvijoje >>

Lietuva sprendimą argumentavo tuo, kad jiems vadovauja naujienų agentūros "Rossija segodnia" generalinis direktorius Dmitrijus Kiseliovas, kuriam taikomos ES sankcijos. Tačiau "RT" vyriausioji redaktorė yra Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos, o bendrovės MIA "Rossija segodnia" ir "RT" yra atskiri juridiniai asmenys.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
žurnalistai, Latvija, Rusijos žiniasklaida, Sputnik Latvija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Latvijoje pareikšta, kad televizijos kanalui "Rossija RTR" respublikoje nėra vietos
Rusija priėmė įstatymą dėl atsakomųjų sankcijų prieš Rusijos žiniasklaidos cenzūrą
Prekybos centras

Šalies parduotuvėse daugiau būtiniausių maisto produktų atpigo negu pabrango

(atnaujinta 01:01 2021.01.18)
Iš visų stebėtų produktų nuo pirmojo karantino pradžios pirmąją naujųjų metų savaitę yra pabrangę 24 produktai, atpigę — 44, o dar 4 produktų kainos išliko stabilios

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Pirmąją naujųjų metų savaitę, palyginti su pirmojo karantino pradžia, Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse daugiau būtiniausių maisto produktų atpigo negu pabrango. Apie tai pranešė Žemės ūkio ministerija.

Šių metų 1 savaitės kainas palyginus su 2020 metų paskutine savaite, taip pat su savaite nuo pirmojo karantino pradžios, tiek būtiniausių produktų mažiausių kainų, tiek vidutinių kainų grupėje reikšmingų pakitimų nepastebėta.

Tačiau Žemės ūkio ministerijos Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius pažymėjo, kad nuo pirmojo karantino pradžios pabrangusių produktų procentinė dalis pirmąją naujųjų metų savaitę bendroje stebėtų produktų dalyje yra sumažėjusi.

Iš visų stebėtų produktų nuo pirmojo karantino pradžios (2020 m. 11 sav.) pirmąją naujųjų metų savaitę yra pabrangę 24 produktai, atpigę — 44, o dar 4 produktų kainos išliko stabilios.

Pagal ŽŪIKVC pateiktą informaciją, 20 būtiniausių prekių segmente 8 produktų kainos nuo pirmojo karantino pradžios yra padidėjusios, 11 — sumažėjo, o dar 1 — liko nepakitusi. Labiausiai — beveik 16,5 proc. (15 cnt/kg) — pabrango tamsi duona, maistinis saulėgrąžų aliejus — 13,39 proc. (17 cnt/l) bei šviesi duona — 11,46 proc. (11 cnt/kg).

Labiausiai atpigo grietinė, sviestas, virtos dešrelės, makaronai.

Tegai:
kainos, maisto produktai, Žemės ūkio ministerija
Dar šia tema
Apklausa rodo, kad per antrą karantiną būsto kainų lūkesčiai nemažėja
Paaiškėjo, kiek vilniečiai mokės už šilumą sausio mėnesį
Gruodį infliacija Lietuvoje buvo mažiausia per pastaruosius 5 metus