Ryga

Gydytoja sukritikavo Rygos vaikų ligoninę dėl rusų kalbos

(atnaujinta 10:26 2020.12.25)
Kritiką sukėlė skelbimas apie priėmimą į darbą, kur reikalavimuose, be latvių kalbos, buvo nurodytas "geras rusų kalbos, taip pat pageidautina anglų kalbos mokėjimas"

VILNIUS, gruodžio 25 — Sputnik. Gydytoja Linda Rautiainen socialiniame tinkle Twitter sukritikavo Rygos vaikų ligoninę už tai, kad ji įdarbina darbuotojus, mokančius rusų kalbą, praneša Sputnik Latvija.

Moteris pridėjo skelbimą su vakansija, kuriame, be latvių kalbos, buvo nurodyta "geras rusų kalbos, o taip pat pageidautina anglų kalbos mokėjimas".

"Liūdna, kad mano mylimoji @bernuslimnica (Vaikų klinikinė universitetinė ligoninė Rygoje — Sputnik) 2020 metais vis dar prašo iš naujų darbuotojų "gero rusų kalbos mokėjimo", — parašė Rautiainen.

Pati moteris emigravo iš Latvijos, o dabar gyvena Suomijoje.

Vėliau gydytoja pabandė paaiškinti savo poziciją ir pridūrė, kad jos nepasitenkinimo priežastis yra ne rusų kalba, o "iš šio pranešimo išeina, kad visi kiti, kurie yra tinkami pagal išsilavinimą ir norintys dirbti ligoninėje, nebus priimti į darbą, jei gerai nemokės rusų kalbos".

Ne visi komentatoriai pritarė suomių medikės nuomonei.

"Svarbu, kad mažas vaikas būtų suprastas, jei motinos nėra šalia..." — parašė žurnalistė Baiba Strautmanė.

"O kokia kalba vaikų ligoninės darbuotojai turėtų bendrauti, jei trečdaliui Latvijoje gimusių vaikų gimtoji kalba yra rusų?!" — pasipiktino Andrievas Niedra.

"Na, tokia yra etninė sudėtis Latvijoje. Kaip kitaip bendrauti su pacientais ir jų tėvais?" — pasakė vartotoja su slapyvardžiu reālaIVFmamma.

Daugelis vartotojų nepraleido pro pirštus to fakto, kad Rautiainen emigravo iš Latvijos ir gyvena kitoje šalyje.

"Rašo Linda, emigravusi į Suomiją. Štai iki ko mes priėjome. Visų rusakalbių neišsiuntė (lagaminas, stotis, tėvynė), ir su trejų metų vaikais turime kalbėti rusiškai. Geto pas mus taip pat nėra. Vaikų ligonine gali naudotis 30 procentų rusakalbių gyventojų", — sarkastiškai autorei atsakė vartotojas slapyvardžiu JK #wearyourfuckingmask.

Dabar Latvijoje yra tik viena valstybinė kalba — latvių. Rusų kalba yra gimtoji beveik 40 procentų gyventojų, tačiau ji turi užsienio kalbos statusą.

Tegai:
rusų kalba, Latvija, Ryga
Aleksejus Navalnas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos URM reikalauja naujų sankcijų Rusijai dėl Navalno

(atnaujinta 12:55 2021.01.18)
Vakar Rusijos pilietis grįžo į gimtinę iš Vokietijos ir buvo nedelsiant sulaikytas Šeremetjevo oro uoste

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pažadėjo iškelti klausimą dėl galimo Europos Sąjungos atsako ir naujų sankcijų Rusijai dėl Aleksejaus Navalno arešto, pranešė ministerijos spaudos tarnyba.

"Ministerija šiuos Rusijos teisėsaugos institucijų veiksmus vertina kaip dalį oficialiosios Maskvos inicijuotos Navalno persekiojimo ir sunaikinimo kampanijos. <…> Raginame nedelsiant paleisti A. Navalną, o taip pat atsakomybėn patraukti į jį pasikėsinusiuosius", — sakė URM vadovas.

Savo ruožtu Latvijos užsienio reikalų ministerija paskelbė bendrą trijų Baltijos respublikų užsienio reikalų ministrų pareiškimą. Jie laiko Navalno sulaikymą "visiškai nepriimtinu" ir reikalauja jį paleisti bei įvesti sankcijas Rusijai.

Prieš Navalno sulaikymą pasisakė JAV Valstybės departamentas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis, daugelio Europos šalių vadovai ir užsienio reikalų ministrai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šiandien surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad Vakarų pareiškimais ketinama "nukreipti dėmesį nuo giliausios krizės, kurioje atsidūrė liberalaus vystymosi modelis". Jis taip pat pažymėjo, kad Maskva iš Berlyno negavo jokių faktinių įrodymų apie jo apsinuodijimą.

Vakar Navalnas buvo sulaikytas Šeremetjevo oro uoste iškart po to, kai atvyko iš Vokietijos. Federalinė bausmių vykdymo tarnyba iš anksto pranešė, kad ketina tai padaryti, nes teismas turės išspręsti klausimą dėl jo lygtinės bausmės pakeitimo realia įkalinimo bausme dėl "piktybinių sąlyginės bausmės pažeidimų".

Federalinės bausmių vykdymo tarnybos Maskvos valdyba nurodė, kad Navalnas vengė teismo jam paskirtos kontrolės, jam ir jo advokatui buvo pranešta apie būtinybę atvykti į inspekciją, nepaisymo atveju teismui gali būti išsiųstas prašymas panaikinti lygtinę bausmę. Jis turi du lygtinius teistumus: po penkerius metus "Kirovleso" ir "Yves Rocher" bylose. Pirmasis atvejis yra susijęs su daugiau nei 16 milijonų rublių švaistymu, antrasis — su grobstymu, viršijančiu 30 milijonų rublių.

Aleksejus Navalnas, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Dmitry Serebryakov

Navalnas 2020 m. rugpjūčio 20 dieną buvo paguldytas į ligoninę Omske, kai sunegalavo lėktuve. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai kaip pagrindinę diagnozę įvardijo medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau, pasak Omsko gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nebuvo nerasta.

Vėliau Navalnas lėktuvu buvo pervežtas gydytis į Vokietiją. Po to Vokietijos vyriausybė su nuoroda į karo medicinos gydytojus pareiškė, kad Navalnas neva buvo apnuodytas nuodinga karine "Novičiok" medžiaga. Vokietijos ministrų kabinetas pranešė, kad Vokietijos ekspertų išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos. OPCW pranešė, kad Navalno organizme buvo rasta medžiaga, savo charakteristikomis panaši į "Novičiok", tačiau neįtraukta į draudžiamų cheminių medžiagų sąrašus.

Šiuo atžvilgiu Kremlius pareiškė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija laukia Vokietijos atsakymo į oficialų paklausimą dėl šios situacijos. Oficiali Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pažymėjo, kad per mėnesį Rusija išsiuntė Vokietijai tris teisinės pagalbos prašymus dėl situacijos su Navalnu, atsakymai į juos nebuvo gauti.

Tegai:
Rusija, Užsienio reikalų ministerija (URM), Lietuva, Aleksejus Navalnas
Dar šia tema
Kodėl Navalnas skuba grįžti į Rusiją
Dujotiekis, archyvinė nuotrauka

Pernai Baltijos šalims buvo perduota rekordiškai daug dujų

(atnaujinta 23:00 2021.01.15)
Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" 2020 metais Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vartotojams transportavo 33 teravatvalandes (TWh) gamtinių dujų, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Nepaisant pernai metų šiltesnių žiemos orų, 2020 metais buvo perduota 12 proc. daugiau gamtinių dujų, palyginti su 2019 metais, kai šio regiono poreikiams buvo transportuota 29,5 TWh kuro.

Tuo tarpu dujų transportavimas per Lietuvą į Kaliningrado sritį 2020 metais sudarė 24,9 TWh ir buvo 4,2 proc. mažesnis nei 2019 metais, kai į Kaliningradą buvo perduota 26 TWh gamtinių dujų. 

Iš viso per metus "Amber Grid" valdoma Lietuvos dujų perdavimo sistema buvo transportuotas itin didelis 58 TWh dujų kiekis.

"Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis, jų ženklus transportavimas Baltijos šalims ir Suomijai bei išaugęs dujų suvartojimas Lietuvoje dėl didesnės elektros gamybos. Tai skatino rinkos dalyvius naudotis sukurta Lietuvos dujų infrastruktūra, lanksčiomis paslaugomis ir 16 proc. mažesne nei 2019 m. dujų perdavimo kaina", — sako "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Dujų tranzitas į Latviją per Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūrą Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams bei dujų saugojimui Latvijos Inčiukalnio dujų saugykloje išaugo iki 8 TWh per metus. Tai — 33 proc. daugiau nei 2019 metais ir didžiausias istorijoje perduotas dujų kiekis Latvijos kryptimi, pažymi bendrovė. Tikėtina, tam turėjo įtakos ir nuo 2020 metų pradžios veikianti dujų perdavimo jungtis tarp Estijos ir Suomijos. 

Dėl suskystintų gamtinių dujų konkurencingumo rinkoje, didelis buvo ir dujų transportavimas per Klaipėdos SGD terminalą. 2020 metais, kaip ir 2019 metais dujų importas per SGD terminalą sudarė 65 proc. (21,9 TWh) viso per Lietuvą į ES dujų rinką patiekto dujų kiekio. 2018 metais šis rodiklis siekė 35 proc. 

Dujų vartojimas Lietuvoje

Per metus toliau augo dujų vartojimas Lietuvoje.  2020 metais šalyje buvo suvartota 25,1 TWh dujų arba 7 proc. daugiau nei 2019-aisiais, kai buvo fiksuojamas 5 proc. dujų vartojimo augimas. 

Dėl palankių kainų pasaulio rinkose dujas kaip kurą vėl pradėjus naudoti Lietuvos elektros gamybos sektoriuje, pernai šalyje buvo suvartotas didžiausias dujų kiekis per pastaruosius penkerius metus.

Dujos į Lietuvą bei kaimyninėms Baltijos šalims ir Suomijai tiekiamos per Klaipėdos SGD terminalą bei dujotiekiais iš Rusijos per Baltarusiją ir Latviją. Iš Latvijos taip pat dažniausiai šaltuoju metų laiku gaunamos dujos iš Inčiukalnio požeminės dujų saugyklos.

Tegai:
SGD, Baltijos šalys
Dar šia tema
Laivas "Fortūna" išvyko iš Vismaro "Nord Stream-2" tiesti
Ekspertas papasakojo, kada galima tikėtis BelAE pramoninės eksploatacijos pradžios
Žiniasklaida paskelbė "Nord Stream-2" statybų užbaigimo datą
Vakcinavimas, archyvinė nuotrauka

LSMU Kauno ligoninėje pasibaigė darbuotojų skiepijimas pirmąja COVID-19 vakcinos doze

(atnaujinta 15:05 2021.01.18)
Iš viso nuo rudens COVID-19 infekcija užsikrėtė per 700 LSMU Kauno ligoninės darbuotojų, šiuo metu serga mažiau kaip 100 darbuotojų

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. LSMU Kauno ligoninėje pasibaigė visuotinis darbuotojų skiepijimas pirmąja COVID-19 vakcinos doze, praneša ligoninė savo puslapyje Facebook.

Infekcijų kontrolės skyriaus vadovės Ritos Butylkinos duomenimis, iš viso paskiepyta apie 1700 personalo darbuotojų. 

"Džiaugiuosi šiame procese puikiai, atsakingai dirbusiomis įvairių padalinių slaugytojomis, kurios vakcinuoja, vykdo apskaitą, sudarinėja skiepijimo grafikus, taip pat infektologais, teikiančiais konsultacijas, stebinčiais pasiskiepijusius žmones", – pastebi Butylkina.

Iš viso nuo rudens COVID-19 infekcija užsikrėtė per 700 LSMU Kauno ligoninės darbuotojų. Tik sausį sergamumas pradėjo mažėti ir šiuo metu serga jau mažiau kaip 100 darbuotojų, kai dar praėjusį mėnesį buvo fiksuota beveik pustrečio šimto vienu metu sergančių specialistų, slaugos personalo.

Šiuo metu ligoninėje gydoma apie 180 COVID-19 pacientų. “Vis dar labai daug, bet šis skaičius bent jau nedidėja”, - teigiama pranešime. Kartu ligoninės atstovai pažymi, kad nuo gruodžio antros pusės iki sausio pradžios sveikatos apsaugos įstaigoje būta vienu metu net 240 ir daugiau ligonių. 

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje nuo koronaviruso paskiepyta daugiau nei 47 tūkst. žmonių. Sausio 17 dieną Santaros klinikose prasidėjo antrasis skiepijimo nuo koronaviruso etapas. Antroji vakcinos dozė skiriama gydytojams, kurie jau gavo pirmąją dozę.

Bendras COVID-19 atvejų skaičius šalyje siekia 167 992, nuo infekcijos mirė 2 469 žmonės.

Karantinas šalyje įvestas iki sausio 31 dienos.

Tegai:
COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Profesorius papasakojo apie COVID-19 mutacijų pobūdį
Mokslininkai išsiaiškino, ar persirgę COVID-19 gali užkrėsti kitus
PSO papasakojo, kada gali baigtis COVID-19 pandemija