Rusija Estijos pasiūlymus dėl sienos pavadino neįmanomais
(atnaujinta 23:33 2021.01.04)
Anksčiau Riigikogu pirmininkas pareiškė, kad Tartu taikos sutartis, kurioje "buvo susitarta dėl Estijos ir Rusijos sienos", neva vis dar galioja pagal tarptautinę teisęVILNIUS, sausio 3 — Sputnik. Estijos parlamento pirmininko Henno Põlluaaso pareiškimai apie sieną su Rusijos Federacija galbūt labiau skirti vidinei auditorijai, tačiau tokie žodžiai nutolina 2014 metų Rusijos ir Estijos sienos sutarties ratifikavimo perspektyvas ir sukuria papildomą įtampą dvišaliame ir tarpparlamentiniame bendradarbiavime, pareiškė Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Leonidas Sluckis.
©
Sputnik / Сергей Степанов
"Antrus metus iš eilės Riigikogu pirmininkas pareiškia apie 1920 metų Tartu taikos sutarties galiojimo tęsimą. Tokiu būdu Hennas Põlluaasas vėl žengia ant to paties grėblio ir atmeta situaciją, įvykusią prieš 16 metų, kai po beveik 11 metų trukusių derybų pavyko susitarti dėl sienos linijos ir pasirašyti sienos sutartį. Tačiau būtent iš Estijos pusės Tartu taikos sutarties paminėjimas jos preambulėje tada privertė Rusiją atšaukti savo parašą, o naujos konsultacijos buvo atnaujintos tik 2012 m. ir baigėsi 2014 m. naujo susitarimo dėl valstybės sienos pasirašymu", — RIA Novosti cituoja Sluckio žodžius.
Jis priminė, kad dokumentas vis dar svarstomas abiejų šalių parlamentuose. Be to, kaip pabrėžė Sluckis, buvo sudaryti susitarimai dėl jo sinchroninio ratifikavimo, tačiau būtent rusofobinė Estijos politikų linija sulėtino visą procesą.
"Põlluaaso pareiškimai galbūt labiau skirti vidinei auditorijai, kad pritrauktų rinkėjus. Tačiau tuo pačiu metu tokie pareiškimai vis labiau nutolina perspektyvas ratifikuoti 2014 m. Rusijos ir Estijos sienos sutartį ir sukuria papildomą įtampą dvišaliame ir tarpparlamentiniame bendradarbiavime", — pasakė deputatas.
Reakcija Federacijos taryboje
Savo ruožtu Federacijos tarybos Užsienio reikalų komiteto narys Sergejus Cekovas pabrėžė, kad pokario sienų tarp Rusijos ir Estijos pakeisti neįmanoma, o tokie pareiškimai neprisideda prie santykių tarp šalių gerinimo.
©
Sputnik / Михаил Климентьев
"Neįmanoma pakeisti sienų tarp Rusijos ir Estijos. Tai taip pat teigiama Rusijos Federacijos Konstitucijoje, atsižvelgiant į padarytas pataisas, Rusijos teritorijos atskyrimas yra nepriimtinas", — pasakė Cekovas.
Jis pabrėžė, kad Estijos politikai neturėtų leisti tokių pareiškimų, nes jie "neprisideda prie santykių su Rusija gerinimo". "Jie turi suprasti, kad Estija kaip valstybė nebūtų iškilusi be Rusijos paramos", — pasakė įstatymų leidėjas.
Senatorius tokią iniciatyvą apibūdino kaip būdą "pranešti apie save".
Ginčo dėl Rusijos ir Estijos sienos esmė
Anksčiau Põlluaasas savo Naujųjų metų kalboje pasakė, kad Tartu taikos sutartis, kurioje "susitarta dėl Estijos ir Rusijos sienos", neva vis dar galioja pagal tarptautinę teisę. Politiko sveikinimas buvo paskelbtas parlamento tinklalapyje. Rugsėjo mėnesį Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu pabrėžė, kad Estija neketina pateikti teritorinių pretenzijų Rusijai, tačiau sunku numatyti, kada parlamentas ratifikuos sienos sutartį su Rusijos Federacija.
Tarp Estijos ir Rusijos nėra teisiškai įformintos sienos. Rusijos ir Estijos sutartis dėl Rusijos ir Estijos valstybės sienos ir dėl jūrų erdvių Narvoje ir Suomijos įlankose ribų nustatymo 2014 m. pasirašė kaimyninių šalių užsienio reikalų ministrai. Šiuos dokumentus turi patvirtinti abiejų valstybių parlamentai.
Tartu taikos sutartis buvo sudaryta 1920 m. vasario 2 d., pasibaigus karo veiksmams. Tuo metu Estija kovojo su vokiečių "Landesvero" šauktine kariuomene iš baltų kilmės vokiečių ir buvusių kareivių bei jau per Pirmąjį pasaulinį karą pasidavusių vokiečių armijos karininkų, taip pat su Raudonosios armijos padaliniais. Remiantis Tartu taikos sutartimi, Sovietų Rusija tapo pirmąja valstybe pasaulyje, pripažinusia Estijos nepriklausomybę, taip pat buvo nustatyta valstybės sienos linija tarp abiejų šalių. Pagal susitarimą dalis Pskovo gubernijos (vadinamojo Pečoros krašto, dabar Rusijos Federacijos Pskovo srities Pečoros rajonas), teritorija dešiniajame Narvos upės krante (dabar teritorija Rusijos Federacijos Leningrado srityje) atiteko Estijai. 1944 m. šios teritorijos buvo grąžintos RSFSR.
Tichanovskaja paprašė Estijos išplėsti sankcijas Baltarusijai
(atnaujinta 12:01 2021.01.22)
Visų pirma ji paragino taikyti sankcijas riaušėse dalyvavusiems policijos pareigūnams ir Vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija departamentuiVILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja paragino Estijos valdžios institucijas išplėsti sankcijas oficialiam Minskui, ketvirtadienį pranešė politikės spaudos tarnyba.
"Svetlana Tichanovskaja pradėjo darbo vizitą Estijoje ir susitiko su prezidente Kersti Kaljulaid. Svetlana paragino palaikyti sankcijų išplėtimą, įtraukiant OMON ir GUBOPIK [Vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija departamento — Sputnik] pareigūnus, teisėjus ir verslininkus, kurie palaiko dabartinį politinį režimą", — "Telegram" kanale pranešė spaudos tarnyba.
Anot pranešimo, šalys aptarė galimybę Estijoje pradėti bylas prieš Baltarusijos saugumo pajėgas visuotinės jurisdikcijos ribose, bendradarbiavimą ekonominių ir skaitmeninių reformų klausimu ir IT sektoriaus plėtrą. "Tai buvo konferencijos ar platformos, skirtos pasikeisti patirtimi kuriant elektroninę vyriausybę, žemės, muitinės ir mokesčių reformas, organizavimas", — aiškinama pranešime.
©
Photo : Twitter / Kersti Kaljulaid
Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid ir buvusios Baltarusijos kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos susitikimas
Susitikime buvo aptarta vasario mėnesį vyksianti Baltarusijos liaudies asamblėja ir Baltarusijos konstitucinės reformos tema. Spaudos tarnybos duomenimis, Kaljulaid teigė, kad Estija jau daro kai ką Baltarusijos labui: švietimo ir visuomenės iniciatyvoms remti skirta 700 tūkstančių eurų.
ES šalys įvedė asmenines sankcijas keliems Baltarusijos pareigūnams, apkaltindamos juos smurtu prieš protestuotojus ir rinkimų rezultatų klastojimu, taip pat sankcijos taikomos dabartiniam prezidentui Aleksandrui Lukašenkai. ES pristatė trečiąjį Baltarusijos sankcijų sąrašą, į kurį įtraukti 29 asmenys ir septynios organizacijos. Šiuo metu sąrašuose yra 88 asmenys ir septynios organizacijos. ES teigė esanti pasirengusi toliau plėsti sankcijas, taip pat ir įmonėms, jei padėtis Baltarusijoje nepagerės.
©
Photo : Telegram / Светлана Тихановская
Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid ir buvusios Baltarusijos kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos susitikimas
Po rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, oficialiais šalies CRK duomenimis, surinkęs 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai, kuriuos saugumo pajėgos slopino naudodamosi specialiomis priemonėmis ir specialia įranga.
Opozicija mano, kad Tichanovskaja laimėjo rinkimus. Jos iniciatyva Baltarusijoje buvo sukurta valdžios tranzito koordinavimo taryba.
Prieš Tichanovskają ir Koordinacinės tarybos prezidiumo narius Baltarusijoje iškeltos baudžiamosios bylos, jie kaltinami suformavę ekstremistinę grupuotę, kad antikonstitucinėmis priemonėmis užgrobtų valstybės valdžią.
Dalis opozicijos politikų ir pati Tichanovskaja išvyko į užsienį, iš kur tęsia savo veiklą. Tichanovskaja buvo įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje, ji su vaikais gyvena Lietuvoje.
Estija pradeda gabenti rusiškas prekes Suomijoje
(atnaujinta 19:24 2021.01.21)
"Operail Finland" leidimą gabenti krovinius Suomijoje gavo 2020 metų lapkričio mėnesį, o Suomijoje valdo devynis lokomotyvusVILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Estijos valstybinė įmonė "Operail Finlan" pradėjo gabenti prekes iš Vainikkalos stoties Suomijos ir Rusijos pasienyje į Suomijos Hanko uostą, pranešė Suomijos visuomeninis transliuotojas Yle.
Geležinkelių transportas Suomijoje demonopolizuotas nuo 2007 metų.
"Suomijos "Operail Finland", Estijos valstybinės bendrovės "Operail" dukterinė įmonė, pradėjo gabenti prekes Suomijoje. Bendrovės lokomotyvai iš Vainikkalos pasienio stoties į Hanko uostą gabena anglį. Dabar tarp pasienio stoties ir Hanko per savaitę važiuoja maždaug keturi traukiniai", — cituoja pranešimą RIA Novosti.
Estijos operatorius patenkintas savo planų įgyvendinimu Suomijos rinkoje.
"Šios siuntos yra susijusios su tarptautinėmis transporto grandinėmis. Įgyvendinimas prasidėjo tiksliai taip, kaip buvo planuota. Džiaugiamės, kad pavyko įvykdyti pažadus savo klientams ir visi (vagonai), kuriuos planuota gabenti, jau yra pristatyti", — sako Ilkka Seppänen, "Operail Finland" generalinis direktorius.
"Operail Finland" leidimą gabenti krovinius Suomijoje gavo 2020 metų lapkričio mėnesį ir Suomijoje valdo devynis lokomotyvus. Nuo 2021 metų sausio mėnesio įmonėje dirba 20 žmonių — dauguma jų yra lokomotyvų vairuotojai.
"Sakyčiau, kad organizacija šiuo metu yra maža ir lanksti. 2021 m. naujų darbuotojų nesitikima", — sakė jis.
Estijos tinklalapio "Operail" duomenimis, 2018 metais bendrovė Estijos geležinkeliais gabeno 99 procentus krovinių, iš kurių maždaug 67 procentai buvo tranzitiniai. Pagrindiniai partneriai yra įmonės iš Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos.
Tegai:
Kauno gatvėse fiksuojama mažiau nelaimių
(atnaujinta 17:51 2021.01.23)
Policijos duomenimis, 2020-aisiais Kauno keliuose dėl eismo įvykių žuvo 4 asmenys, dešimtadaliu sumažėjo sužeistųjų skaičius, o pačių eismo įvykių kreivė sumenko apie 14 procVILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Kaune per praėjusius metus eismo nelaimėse žuvusių žmonių skaičius sumažėjo beveik 70 proc., praneša miesto savivaldybė.
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, praėjusiais metais miesto keliuose dėl eismo įvykių žuvo 4 asmenys. 2019 metais šis skaičius buvo daugiau nei triskart didesnis – 13. Beje, 2020-aisiais Kauno gatvėse dešimtadaliu sumažėjo sužeistųjų skaičius, o pačių eismo įvykių kreivė sumenko apie 14 proc.
"Konkretūs skaičiai geriau už bet kokius žodžius atspindi realią situaciją ir parodo, kas pasiteisina, o kur dar turime pasistengti. Analizuojame juos ir darome atitinkamas išvadas. Nepuolame džiaugtis anksčiau laiko, nes net ir viena prarasta žmogaus gyvybė reiškia didelę netektį", – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Policijos pareigūnų atlikta analizė rodo, kad dažniausiai nelaimės Kaune nutikdavo antradieniais ir ketvirtadieniais, o rečiausiai – sekmadieniais. Daugiausia pasikartojančių eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, užfiksuota Savanorių prospekte (29), V. Krėvės pr. (12), Šiaurės pr. (11) ir Taikos pr. (10).
Darbai keliuose
2020 metais Kaunas toliau tęsė darbus stiprinant saugumą pėsčiųjų perėjose – atnaujintas ženklinimas, pagerintas apšvietimas, įrengti papildomi padidinto atspindžio ženklai. Specialistai neabejoja, kad kasmet prie saugumo užtikrinimo prisideda ir prieš perėjas ant važiuojamosios kelio dalies nubrėžti "rombai".
Savivaldybės administracija pripažįsta, kad prie spartesnių gatvių infrastruktūros darbų praėjusiais metais prisidėjo pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija. Pagrindinėse miesto gatvėse gerokai sumažėję transporto srautai leido efektyviau darbuotis kelininkams.
"Darbininkai ilgą laiką galėjo veikti be didesnių trukdžių, o tuo pačiu nuo papildomų dirgiklių apsaugojome ir vairuotojų kantrybę. Nemažos investicijos su Vyriausybės parama skirtos darbams Taikos prospekte, taip pat Kęstučio ir A. Baranausko gatvėse, kur išsidėstę nemažai "juodųjų dėmių". Didelę dalį jų panaikinsime būtent dabar rekonstravę šias gatves. Toliau atnaujiname sankryžas, naudojame vaizdo stebėjimo kameras", – teigė akė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Šiemet Kaune suplanuota rekonstruoti mažiausiai 5 prastesnės būklės sankryžas, padidinant jose transporto pralaidumą ir saugumo lygį. Tokie darbai numatyti Šauklių ir Šv. Gertrūdos, Gimnazijos ir Šv. Gertrūdos, Baltijos ir J. Grušo gatvių sankirtose, taip pat Rasytės g. ir Baltų prospekto bei Žemaičių pl. 23 esančias sankryžas.
COVID-19 pandemija ir karantinas
Kai pernai Lietuvoje buvo užfiksuoti pirmieji koronaviruso COVID-19 užkrato atvejai, siekiant pažaboti naujojo viruso plitimą, šalies Vyriausybė įvedė karantiną.
Pirmasis karantinas Lietuvoje buvo paskelbtas 2020 metų kovo 16 dieną ir galiojo iki birželio 16 dienos 24 val. Antrasis karantinas Lietuvoje paskelbtas 2020 metų lapkričio 7 dieną ir galios, kol Vyriausybės nutarimu bus atšauktas. Abiejų karantinų metu apribojimai turėjo įtakos gyventojų judėjimui.