Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid

Kaljulaid išvyko slidinėti į Šveicariją, nors URM ragina susilaikyti nuo kelionių

(atnaujinta 17:13 2021.01.11)
Taip pat paaiškinta, kad grįžusi į Estiją šalies vadovė atliko koronaviruso testą, jis buvo neigiamas

VILNIUS, sausio 11 — Sputnik. Nepaisant Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijos nekeliauti, jei tam nėra būtinybės, Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid paskutinėmis praėjusių metų dienomis išvyko į Šveicariją slidinėti.

"Infekcinė padėtis ir (santykinis) užsikrėtimų skaičius Šveicarijoje nesiskiria nuo Estijos. Rizika užsikrėsti buvo tokia pati", — prezidentės patarėjas viešiesiems ryšiams Taavi Linnamäe sakė ERR.

Linnamäe paaiškino, kad grįžusi į Estiją Kersti Kaljulaid atliko koronaviruso testą, jis buvo neigiamas. Tada, pasak jo, prezidentė buvo izoliacijoje ir praėjus nustatytam laikui pasidarė antrą testą, kurio rezultatas taip pat buvo neigiamas.

"Ribota izoliacija — kai, vaizdžiai tariant, galima eiti į darbą, bet negalima eiti į parduotuvę ar teatrą, tačiau bet kokiu atveju tai nelabai įmanoma", — sakė Linnamäe.

Jis pridūrė, kad Kaljulaid izoliacijos metu ir toliau atliko savo darbo pareigas ir jas atlieka iki šiol.

Tegai:
kelionės, koronavirusas, Kersti Kaljulaid, Estija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1134)
Dar šia tema
PSO vyks konsultacijos dėl "Sputnik V" naudojimo esant nepaprastajai padėčiai
Įvardytos šalys, kurios labiausiai pasitiki COVID-19 vakcinomis
Gamalėjaus centras negavo iš britų koronaviruso padermės mėginio
Ligoninė

Du pagyvenę Estijos gyventojai mirė pasiskiepiję nuo koronaviruso

(atnaujinta 11:42 2021.01.19)
Paskiepytiems buvo 85-eri ir 91-eri. Iš viso šalyje nuo koronaviruso paskiepyta daugiau nei 18 tūkst. žmonių

VILNIUS, sausio 19 — Sputnik. Estijoje, pasiskiepiję nuo koronaviruso, mirė du pagyvenę žmonės, o nuo vakcinacijos pradžios, kuri prasidėjo gruodžio 27 dieną, gauti 87 skundai dėl farmacijų kompanijų "Pfizer" ir "BioNtech" šalutinio vakcinos poveikio, pirmadienį pranešė respublikos Vaistų departamento spaudos tarnyba.

"Vaistų departamentui žinoma apie dvi paskiepytų pagyvenusių žmonių (85 ir 91 metų) mirtis. Po vakcinacijos šalutinis poveikis jiems nebuvo pasireiškęs (įskaitant karščiavimą ir vėmimą), ir, gydytojų vertinimu, šie du atvejai nėra susiję su vakcina", — rašoma pranešime.

Nuo gruodžio 27 iki sausio 17 dienos nuo koronaviruso buvo paskiepyti 18 275 žmonės, iš kurių 66 jau gavo antrąją vakcinos dozę. Per šį laiką departamentas gavo informaciją apie šalutinį vakcinos poveikį iš 87 žmonių.

"Trys pranešimai turi ryšį su stresine reakcija, susijusia su vakcina. Reakcijos pasireiškė praėjus 10-40 minučių po vakcinacijos. Tarp įvardytų simptomų buvo karščiavimas ir prakaitavimas, spaudimo šokinėjimas, jutimo sutrikimai, drebulys, disbalansas, padidėjęs apetitas ir galvos svaigimas. Nepaisant to, kad vienu atveju žmogui prireikė gydymo, visi simptomai po kurio laiko išnyko. Veido jautrumo sutrikimai (veido, lūpų ar liežuvio nutirpimas, pašiurpusi oda, niežulys) buvo įvardyti šešiuose pranešimuose. Visi simptomai išnyko nereikalaujant gydymo po poros dienų", — RIA Novosti cituoja departamentą.

Kituose pranešimose buvo nusiskundimų dėl skausmo injekcijos vietoje, patinimo, paraudimo, rankos, kur buvo švirkščiamas skiepas, skausmo ir tirpimo. Taip pat buvo pranešta apie galvos skausmą, svaigimą, blogą savijautą, silpnumą, mieguistumą, pykinimą, karščiavimą, šaltkrėtį, karščiavimą, raumenų, sąnarių, nugaros, juosmens jautrumą ir sustingusius raumenis.

Estijoje nustatytų koronaviruso infekcijos atvejų skaičius siekia 37 344, pandemijos metu koronavirusas nusinešė 333 gyvybes.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Estija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1134)
Dar šia tema
Bulgarijoje gimė vaikas su COVID-19 antikūnais
Mokslininkai nustatė COVID-19 Pietų Afrikos padermės užkrečiamumo laipsnį
COVID-19 statistika Lietuvoje: atvejų daugėja, per parą mirė 18 žmonių
Aleksejus Navalnas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos URM reikalauja naujų sankcijų Rusijai dėl Navalno

(atnaujinta 12:55 2021.01.18)
Vakar Rusijos pilietis grįžo į gimtinę iš Vokietijos ir buvo nedelsiant sulaikytas Šeremetjevo oro uoste

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pažadėjo iškelti klausimą dėl galimo Europos Sąjungos atsako ir naujų sankcijų Rusijai dėl Aleksejaus Navalno arešto, pranešė ministerijos spaudos tarnyba.

"Ministerija šiuos Rusijos teisėsaugos institucijų veiksmus vertina kaip dalį oficialiosios Maskvos inicijuotos Navalno persekiojimo ir sunaikinimo kampanijos. <…> Raginame nedelsiant paleisti A. Navalną, o taip pat atsakomybėn patraukti į jį pasikėsinusiuosius", — sakė URM vadovas.

Savo ruožtu Latvijos užsienio reikalų ministerija paskelbė bendrą trijų Baltijos respublikų užsienio reikalų ministrų pareiškimą. Jie laiko Navalno sulaikymą "visiškai nepriimtinu" ir reikalauja jį paleisti bei įvesti sankcijas Rusijai.

Prieš Navalno sulaikymą pasisakė JAV Valstybės departamentas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis, daugelio Europos šalių vadovai ir užsienio reikalų ministrai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šiandien surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad Vakarų pareiškimais ketinama "nukreipti dėmesį nuo giliausios krizės, kurioje atsidūrė liberalaus vystymosi modelis". Jis taip pat pažymėjo, kad Maskva iš Berlyno negavo jokių faktinių įrodymų apie jo apsinuodijimą.

Vakar Navalnas buvo sulaikytas Šeremetjevo oro uoste iškart po to, kai atvyko iš Vokietijos. Federalinė bausmių vykdymo tarnyba iš anksto pranešė, kad ketina tai padaryti, nes teismas turės išspręsti klausimą dėl jo lygtinės bausmės pakeitimo realia įkalinimo bausme dėl "piktybinių sąlyginės bausmės pažeidimų".

Federalinės bausmių vykdymo tarnybos Maskvos valdyba nurodė, kad Navalnas vengė teismo jam paskirtos kontrolės, jam ir jo advokatui buvo pranešta apie būtinybę atvykti į inspekciją, nepaisymo atveju teismui gali būti išsiųstas prašymas panaikinti lygtinę bausmę. Jis turi du lygtinius teistumus: po penkerius metus "Kirovleso" ir "Yves Rocher" bylose. Pirmasis atvejis yra susijęs su daugiau nei 16 milijonų rublių švaistymu, antrasis — su grobstymu, viršijančiu 30 milijonų rublių.

Aleksejus Navalnas, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Dmitry Serebryakov

Navalnas 2020 m. rugpjūčio 20 dieną buvo paguldytas į ligoninę Omske, kai sunegalavo lėktuve. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai kaip pagrindinę diagnozę įvardijo medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau, pasak Omsko gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nebuvo nerasta.

Vėliau Navalnas lėktuvu buvo pervežtas gydytis į Vokietiją. Po to Vokietijos vyriausybė su nuoroda į karo medicinos gydytojus pareiškė, kad Navalnas neva buvo apnuodytas nuodinga karine "Novičiok" medžiaga. Vokietijos ministrų kabinetas pranešė, kad Vokietijos ekspertų išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos. OPCW pranešė, kad Navalno organizme buvo rasta medžiaga, savo charakteristikomis panaši į "Novičiok", tačiau neįtraukta į draudžiamų cheminių medžiagų sąrašus.

Šiuo atžvilgiu Kremlius pareiškė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija laukia Vokietijos atsakymo į oficialų paklausimą dėl šios situacijos. Oficiali Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pažymėjo, kad per mėnesį Rusija išsiuntė Vokietijai tris teisinės pagalbos prašymus dėl situacijos su Navalnu, atsakymai į juos nebuvo gauti.

Tegai:
Rusija, Užsienio reikalų ministerija (URM), Lietuva, Aleksejus Navalnas
Dar šia tema
Kodėl Navalnas skuba grįžti į Rusiją
JAV ir Rusijos vėliavos

Rusijos ambasadorius JAV įvertino galimybę susitarti su JAV dėl START-III pratęsimo

(atnaujinta 10:53 2021.01.21)
Jis pažymėjo, kad Donaldo Trampo administracija iškėlė nepriimtinas START-III pratęsimo sąlygas ir iš tikrųjų "vienintelį galiojantį Rusijos ir Amerikos susitarimą dėl branduolinių ginklų kontrolės pavertė politinių derybų objektu"

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Maskva yra atvira dialogui dėl START-III pratęsimo su naujojo JAV prezidento Džo Baideno administracija, dar yra galimybė dėl to susitarti iki vasario 5 dienos, interviu RIA Novosti sakė Rusijos ambasadorius Vašingtone Anatolijus Antonovas.

Antonovas pažymėjo, kad Donaldo Trampo administracija iškėlė nepriimtinas START-III pratęsimo sąlygas ir iš tikrųjų "vienintelį galiojantį Rusijos ir Amerikos susitarimą dėl branduolinių ginklų kontrolės pavertė politinių derybų objektu".

"Nenuostabu, kad tokia pozicija galų gale vedė į aklavietę dvišales konsultacijas dėl START-III likimo. Ir nepaisant to, kad keliais klausimais mes nuėjome susitikti su Vašingtonu pusiaukelėje. Tikimės, kad dabartinė administracija vadovausis patikimesniais ir realistiškesniais principais", — sakė jis.

Diplomatas pabrėžė, kad Rusija yra atvira dialogui dėl START-III sutarties pratęsimo. "Kamuolys yra Vašingtono pusėje — laukiame konstruktyvių pasiūlymų", — pridūrė jis.

Donaldas Trampas anksčiau START-III paskelbė nepalankiu Vašingtonui susitarimu; jo administracija pasisakė už naujo dokumento sukūrimą dalyvaujant Kinijai derybose. START-III pratęsimo galimybė buvo leista, tačiau tam tikromis sąlygomis, įskaitant patikrinimo režimą. Rusija pasiūlė besąlygiškai pratęsti sutartį metams, išreikšdama savo pasirengimą prisiimti politinį įsipareigojimą Vašingtonui įšaldyti šiam laikotarpiui turimą branduolinių ginklų kiekį.

Kandidatas į valstybės sekretoriaus postą Antonis Blinkenas antradienį vykusiame Senato posėdyje sakė, kad Džo Baidenas ieško būdų pratęsti START su Rusija.

START-III sutartis tarp Rusijos ir JAV įsigaliojo 2011 metų vasario 5 dieną. Joje numatyta, kad kiekviena pusė sumažins savo branduolinį arsenalą taip, kad per septynerius metus ir ateityje bendras ginklų skaičius neviršytų 700 tarpžemyninių balistinių raketų, balistinių raketų ant povandeninių laivų ir sunkiųjų bombonešių, taip pat 1 550 kovinių galvučių ir 800 dislokuotų ir nedislokuotų raketų.

Šiandien START-III yra vienintelė aktyvi ginklų ribojimo sutartis tarp Rusijos ir JAV, tačiau ji baigia galioti 2021 metų vasario 5 dieną. Jei ji nebus pratęsta, pasaulyje nebus susitarimų, ribojančių didžiausių branduolinių jėgų arsenalus.

Tegai:
Rusija, JAV