Ligoninė

Du pagyvenę Estijos gyventojai mirė pasiskiepiję nuo koronaviruso

(atnaujinta 11:42 2021.01.19)
Paskiepytiems buvo 85-eri ir 91-eri. Iš viso šalyje nuo koronaviruso paskiepyta daugiau nei 18 tūkst. žmonių

VILNIUS, sausio 19 — Sputnik. Estijoje, pasiskiepiję nuo koronaviruso, mirė du pagyvenę žmonės, o nuo vakcinacijos pradžios, kuri prasidėjo gruodžio 27 dieną, gauti 87 skundai dėl farmacijų kompanijų "Pfizer" ir "BioNtech" šalutinio vakcinos poveikio, pirmadienį pranešė respublikos Vaistų departamento spaudos tarnyba.

"Vaistų departamentui žinoma apie dvi paskiepytų pagyvenusių žmonių (85 ir 91 metų) mirtis. Po vakcinacijos šalutinis poveikis jiems nebuvo pasireiškęs (įskaitant karščiavimą ir vėmimą), ir, gydytojų vertinimu, šie du atvejai nėra susiję su vakcina", — rašoma pranešime.

Nuo gruodžio 27 iki sausio 17 dienos nuo koronaviruso buvo paskiepyti 18 275 žmonės, iš kurių 66 jau gavo antrąją vakcinos dozę. Per šį laiką departamentas gavo informaciją apie šalutinį vakcinos poveikį iš 87 žmonių.

"Trys pranešimai turi ryšį su stresine reakcija, susijusia su vakcina. Reakcijos pasireiškė praėjus 10-40 minučių po vakcinacijos. Tarp įvardytų simptomų buvo karščiavimas ir prakaitavimas, spaudimo šokinėjimas, jutimo sutrikimai, drebulys, disbalansas, padidėjęs apetitas ir galvos svaigimas. Nepaisant to, kad vienu atveju žmogui prireikė gydymo, visi simptomai po kurio laiko išnyko. Veido jautrumo sutrikimai (veido, lūpų ar liežuvio nutirpimas, pašiurpusi oda, niežulys) buvo įvardyti šešiuose pranešimuose. Visi simptomai išnyko nereikalaujant gydymo po poros dienų", — RIA Novosti cituoja departamentą.

Kituose pranešimose buvo nusiskundimų dėl skausmo injekcijos vietoje, patinimo, paraudimo, rankos, kur buvo švirkščiamas skiepas, skausmo ir tirpimo. Taip pat buvo pranešta apie galvos skausmą, svaigimą, blogą savijautą, silpnumą, mieguistumą, pykinimą, karščiavimą, šaltkrėtį, karščiavimą, raumenų, sąnarių, nugaros, juosmens jautrumą ir sustingusius raumenis.

Estijoje nustatytų koronaviruso infekcijos atvejų skaičius siekia 37 344, pandemijos metu koronavirusas nusinešė 333 gyvybes.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Estija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1401)
Dar šia tema
Bulgarijoje gimė vaikas su COVID-19 antikūnais
Mokslininkai nustatė COVID-19 Pietų Afrikos padermės užkrečiamumo laipsnį
COVID-19 statistika Lietuvoje: atvejų daugėja, per parą mirė 18 žmonių
Памятник на воинской братской могиле в Екабпилсе

Latvijoje memorialo sovietų kariams pavogta patranka

Veteranai ir visuomenininkai vasario 24 dienos rytą pastebėjo, kad nežinomi asmenys sunaikino paminklą prie karių kapinių pačiame Jekabpilio centre

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Patranka, įrengta memoriale sovietų kareiviams Latvijos Jekabpilyje, dingo nuo postamento, žurnalistams pranešė miesto veteranų palaikymo draugijos pirmininkė Lidija Amosova.

Antradienį Tėvynės gynėjo dienos proga prie paminklo veteranai padėjo gėlių. Pasak Amosovos, patranka buvo vietoje, tačiau trečiadienio rytą ji dingo.

Полиция работает на месте разрушения памятника в Екабпилсе
© Sputnik
Policija dirba paminklo sunaikinimo vietoje Jekabpilyje

"Patranką tikriausiai nutempė traktoriumi. Apie tai mes informavome Rusijos ambasadą", — sakė veteranų paramos draugijos pirmininkė.

Memorialas Sovietų Sąjungos kariams Krustpilio parke, Jekabpilyje, buvo atidarytas 1976 metais. Netoliese yra karių kapinės.

Tegai:
memorialas, sovietų kariai, sovietų karių kapai, Latvija
Talinas

Estija sienos su Rusija sutartį pavadino "išdavikiška"

(atnaujinta 13:17 2021.02.24)
Maskva ne kartą pabrėžė, kad Tartu sutartis — istorinis dokumentas, neturintis realios teisinės galios. Tačiau Estijos konservatoriai remiasi juo, kritikuodami susitarimo ratifikavimą

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Estijos parlamento pirmininkas Henas Poluasas (Henn Põlluaas) įvertino galimybę sudaryti sienos sutartį su Rusija. Apie tai praneša Estijos portalas "ERR".

Politikas pasisakė vėliavos pakėlimo ceremonijoje Tompėjos kalvoje 103-ųjų Estijos nepriklausomybės metinių proga.

"Šiemet minėjome 101-ąsias Tartu taikos sutarties tarp Estijos ir Rusijos pasirašymo metines. Tartu taikos sutartis, įtvirtinta mūsų Konstitucijoje, galioja ir šiandien pagal tarptautinę teisę. Jos apibrėžta valstybės siena taip pat galioja, nepaisant to, kad Rusija vis dar okupuoja Pečiorą ir teritorijas už Narvos", — sakė Poluasas.

Pasak jo, Talinui nėra būtinybės įteisinti "nusikalstamą okupaciją" ir sudaryti "išdavikišką sienos sutartį" su Rusija.

Sutartis dėl tarpusavio sienų tarp Rusijos ir Estijos pripažinimo buvo pasirašyta 2005 m. Tačiau Estijos parlamentas, ratifikuodamas pasienio sutartį, į dokumentus įtraukė nuostatas, kurios nebuvo numatytos pirminiame tekste — preambulę su nuorodomis į 1920 m. Tartu taikos sutartį tarp Estijos ir Sovietų Rusijos, kuri neteko galios. Maskva tai vertino kaip galimybę ateityje pateikti teritorines pretenzijas Rusijai ir Rusijos Federacijos parašas susitarime buvo atšauktas.

Sienos sutarties projektas pirmąjį svarstymą Estijos parlamente perėjo 2014 m. balandžio mėn. Tačiau po rinkimų respublikoje pasikeitė parlamento sudėtis, į valdžią atėjo nauja vyriausybė, todėl ratifikavimo procesas prasidėjo iš naujo.

Šalys susitarė, kad sutarties ratifikavimo procesas abiejose šalyse vyks lygiagrečiai, tačiau terminai nebuvo nustatyti.

Teritorinės Estijos konservatorių pretenzijos Rusijos Federacijai

Poluasas yra Estijos konservatorių liaudies partijos (EKRE), kuri nepritaria sienos sutarties ratifikavimui, vadovo pavaduotojas. Pasak partijos atstovų, šis dokumentas dalį "Estijos teritorijos" suteikia Rusijos Federacijai. Visų pirma teritoriją už Narvos ir Pečioros dalį.

Pagal Tartu taikos sutartį, pasirašytą tarp Sovietų Rusijos ir Estijos 1920 metais, dalis Rusijos žemių — Ivangorodas su gretima teritorija (dabar Leningrado srities Ivangorodas) ir didžioji dalis Pečiorų teritorijos (dabar Pskovo srities Pečiorų rajonas) — atiteko Estijai. Tačiau Estijai tapus TSRS dalimi, dokumentas prarado savo galią.

Maskva ne kartą yra pareiškusi, kad Tartu sutartį laiko istoriniu dokumentu, neturinčiu teisinės galios. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pažymėjo, kad Estijos teritoriniai reikalavimai Rusijos atžvilgiu yra visiškai nepriimtini. Jos nuomone, tokie pareiškimai rodo kai kurių Estijos politikų norą sugadinti bet kokią teigiamą dvišalių santykių apraišką.

Interviu Sputnik Lietuva politologas, Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto Istorijos ir politikos instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Šapovalovas pažymėjo, kad Estijos valdžia, ragindama atsisakyti Rusijos ir Estijos pasienio sutarties, rodo "politinį trumparegiškumą".

Tegai:
Tartu taikos sutartis, Rusija, Estija
Dar šia tema
Estija ketina įtraukti Lietuvą į "kelionių burbulą"
Misija "išsaugoti derlių": Estija ieško būdų pasikviesti sezoninius darbuotojus 
Mokymas profesinėse mokyklose

Profesinio mokymo populiarumas Lietuvoje auga: priimta dvigubai daugiau asmenų

(atnaujinta 16:44 2021.02.24)
Žiemos priėmimo rezultatais, daugiausia stojančiųjų pasirinko apskaitininko, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, paramediko, elektriko modulines profesinio mokymo programas

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvoje šiemet per žiemos priėmimą į profesinio mokymo įstaigas priimta dvigubai daugiau stojančiųjų, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Ministerijos duomenimis, praėjusią savaitę pasibaigus žiemos priėmimui į profesines mokyklas, priimta 1 040 norinčiųjų įgyti rinkoje paklausią profesiją. Tuo tarpu 2020 metais žiemos priėmimo metu buvo priimta 515 asmenų.

"Darbo rinkoje daug pokyčių, kuriuos lėmė ne tik besitęsianti pandemija, — ištisos verslo šakos transformuojasi, todėl darbuotojų perkvalifikavimas, naujų kvalifikuotų darbuotojų atėjimas į rinką yra būtini šalies ekonomikos raidai", — sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Populiariausi tarp stojančiųjų buvo Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras (129), profesinio mokymo centras "Žirmūnai" Vilniuje (115), Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras Kaune (97), Marijampolės profesinio rengimo centras (83).

Daugiausia stojančiųjų pasirinko apskaitininko, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, paramediko, elektriko modulines profesinio mokymo programas.

Bendrojo priėmimo žiemos etape šiemet dalyvavo 29 profesinio mokymo įstaigos, jos siūlė 99 profesinio mokymo programas. Šiame etape galėjo dalyvauti visi baigusieji pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą.

Antrus metus iš eilės priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vyksta du kartus: žiemą ir vasarą. O likus laisvų vietų, į jas bus galima stoti ir prasidėjus mokslo metams. Tai reiškia, kad išplėtus priėmimo į profesinio mokymo įstaigas laiką, pradėti mokytis jose galima beveik visus metus. Taip siekiama užtikrinti lankstumą ir atliepti į besimokančiųjų ir darbo rinkos poreikius.

Bendrasis priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vykdomas centralizuotai internetu — per LAMA BPO bendrojo priėmimo sistemą.

Vyriausybės patvirtintame 2021 m. priėmimo plane į profesinio mokymo įstaigas numatyta iš viso pakviesti 20,6 tūkst. stojančiųjų — tiek, kiek pernai, kai sulaukta rekordinio susidomėjimo.

Atsiliepiant į valstybės ir regionų darbo rinkos poreikius, taip pat įvertinus pernykščius rezultatus, šiemet padidintas priėmimas į inžinerijos, informacijos ir ryšių technologijų, gamybos ir perdirbimo sritis, taip pat didelis vietų skaičius planuojamas sveikatos priežiūros, socialinės gerovės, statybos ir architektūros sritims — visur, kur jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų poreikis.

Tegai:
profesinės mokyklos, Lietuva
Temos:
Švietimas Lietuvoje