Estijos kariai

Estijos kariuomenėje pareikšta, jog reikia didinti išlaidas "dėl Rusijos"

(atnaujinta 19:44 2021.01.24)
Pasak Martino Heremo, "Rusijos ginkluotė yra neproporcingai didelė". Taip pat kariuomenės vadas pareiškė, kad Talinui svarbiausia išlaikyti esamų dalinių kovinę parengtį

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Estija turi didinti išlaidas gynybai iki 6,5 procento BVP, kad ilgą laiką atsispirtų "Rusijos atakai", tačiau toks padidėjimas yra mažai tikėtinas, pareiškė gynybos pajėgų vadas generolas majoras Martinas Heremas.

Pasak Heremo, Rusija išlieka didžiausia grėsme.

"Rytų kaimynė parodė, kad palankiomis sąlygomis ji yra pasirengusi panaudoti karinę jėgą savo tikslams pasiekti, pavyzdžiui, Gruzijoje ir Ukrainoje, ir akivaizdu, kad Rusijos ginkluotė yra neproporcingai didelė. Todėl Estija turėtų padidinti gynybos išlaidas iki 6,5 proc. BVP, nors tai mažai tikėtina", — RIA Novosti cituoja Heremo pareiškimą "Vikerraadio" laidoje "Uudis +".

Heremas pažymėjo, kad norint atremti karinę ataką Estijai prireiks tolimosios artilerijos, vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos, Karinių jūrų pajėgų gynybos sistemų, taip pat šešių papildomų sausumos gynybos pajėgų brigadų.

Dabar, pasak Heremo, svarbiausia — išlaikyti esamų dalinių pasirengimą kovai. Vienetai turi būti apsaugoti, šarvuočiai ir transporto priemonės turi būti geros būklės, bet taip pat reikalingos ryšio ir stebėjimo priemonės.

Pareiškimai apie "Rusijos grėsmę" periodiškai skamba iš Vakarų politikų lūpų, dažniausiai iš Baltijos šalių ir Lenkijos. Tuo pačiu metu Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nepuls nė vienos iš NATO šalių. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neketina nieko pulti, o tiesiog naudojasi pretekstu dislokuoti daugiau technikos ir batalionų netoli Rusijos sienų. Be to, Rusija ne kartą neigė kaltinimus, susijusius su bandymais paveikti rinkimus skirtingose ​​šalyse, o Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas juos pavadino "absoliučiai nepagrįstais".

Tegai:
ginkluotosios pajėgos, ginkluotė, išlaidos gynybai, Rusija, Estija
Dar šia tema
Estijos užsienio reikalų ministras apkaltino reformistus bandant diskredituoti valstybę
Estijos premjeras paskelbė apie atsistatydinimą po korupcijos skandalo
Vakcina nuo COVID-19 AstraZeneca

Estijoje mirė vyras, pasiskiepijęs "AstraZeneca" vakcina nuo COVID-19

(atnaujinta 16:08 2021.03.03)
Kaip pabrėžiama, po skiepo vyrui pradėjo skaudėti galvą ir pakilo temperatūra. Po 10 dienų simptomai sustiprėjo ir jis buvo išvežtas į ligoninę

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Estijoje mirė jaunas Gelbėjimo departamento darbuotojas, pasiskiepijęs nuo koronaviruso, trečiadienį pranešė Vaistų departamento saugos priežiūros biuro vadovė Maia Uusküla.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Šiandien įvyko liūdnas atvejis, kai iš Rytų Talino centro mums buvo pranešta apie 31 metų jaunuolio, kuris dirbo gelbėtoju, mirtį. Po skiepo vyrui pradėjo skaudėti galvą, jis pradėjo karščiuoti. Po 10 dienų simptomai sustiprėjo ir jis buvo išvežtas į ligoninę. Šiandien vidurdienį buvo pranešta apie jo mirtį. Tiriama, ar vakcina turėjo svarbų vaidmenį dėl jo mirties", — cituoja Uuskülą RIA Novosti. Ji patikslino, kad vyras skiepijosi "AstraZeneca" vakcina.

Estijoje vakcinacija nuo koronaviruso prasidėjo gruodžio 27 dieną. Sveikatos apsaugos departamento duomenimis, iki trečiadienio ryto vakcinomis "Pfizer/BioNtech", "Moderna" ir "AstraZeneca" buvo paskiepyti 84 175 žmonės — 6,3 proc. šalies gyventojų. Tuo tarpu 37 369 žmonės jau buvo paskiepyti abiem vakcinos dozėmis.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Estija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Slovakijos prezidentė sukritikavo sprendimą naudoti "Sputnik V"
Italija pasiūlė sureguliuoti tiesioginius ryšius su Rusija dėl "Sputnik V"
Lietuva paskolins trims ES valstybėms 1,8 tūkst. dozių vakcinos nuo COVID-19
Talinas, archyvinė nuotrauka

Ketvirtadalis Estijos gyventojų neketina skiepytis nuo koronaviruso

(atnaujinta 19:09 2021.03.02)
Anot apklausos dalyvių, tokius klausimus kaip vakcinacijos poveikis sveikatai, nepageidaujamos organizmo reakcijos ir saugumas reikalauja papildomų tyrimų

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Ketvirtadalis apklaustų Estijos gyventojų nesiruošia skiepytis nuo koronaviruso, o daugiau nei trečdalis dar nėra apsisprendę, ar nori skiepytis, rašo portalas ERR.

Šie duomenys paaiškėjo po bendrovės "RAIT Faktum & Ariko" sociologų atliktos apklausos.

Kol prasidėjo apklausa, 3 % respondentų jau buvo pasiskiepiję, 40 % teigė, kad nusiteikę skiepytis, 25 % teigė, kad nenori skiepytis, o 32 % dar nepriėmė sprendimo.

Anot apklausos dalyvių, tokius klausimus kaip vakcinacijos poveikis sveikatai, nepageidaujamos organizmo reakcijos ir saugumas reikalauja papildomų tyrimų.

Apklausa visoje šalyje buvo vykdoma vasario 9–21 dienomis, joje dalyvavo 1 015 respondentų nuo 15 iki 80 metų.

Tuo tarpu Lietuvoje vyksta asmenų, sergančių onkologinėmis ligomis, ir vyresnio amžiaus gyventojų skiepijimas nuo COVID-19.

Statistikos departamento duomenimis, iš viso į Lietuvą pristatyta daugiau nei 309 tūkst. vakcinos dozių. Iš viso paskiepyta daugiau kaip 171 tūkst. šalies gyventojų, arba 6,14 proc.

Lietuva užsitikrino daugiau nei 9 mln. vakcinos dozių. Šio kieko turėtų užtekti paskiepyti daugiau nei 70 proc. šalies gyventojų. Pasak specialistų, tokia paskieptų gyventojų dalis užtikrintų kolektyvinį imunitetą nuo koronaviruso.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas, skiepai, Estija
Kovo 4-oji

Kokia šiandien diena: kovo 4-osios šventės

(atnaujinta 23:15 2021.03.03)
Kovo 4 yra 64-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 301 diena

Šiandien saulė teka 07:00, leidžiasi 18:01, dienos ilgumas 11 val. 01min.

Mėnulis (priešpilnis) teka 11:12 val., leidžiasi 03:47 val.

Savo vardadienį šiandien švenčia Daina, Daugvydas, Girmantė, Kazimieras (Kazys), Kazimiera, Vaclova, Vacė.

Kovarnių diena

Kovarnių diena — sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti. Šiuo metu į Lietuvą parskrenda kovarniai, kovai.

Kovo 4-oji Lietuvos istorijoje

1877 metais gimė prozininkas Kazys Lekeckas. Mirė 1944 m.

1917 metais Kazys Kaluževičius, lietuvių cirko artistas. Mirė 1965 m.

1936 metais gimė Kęstutis Arlauskas, išleidęs istorines nuotykines apysakas "Bėglys" (1987), "Paslapties kaina" (1995).

Kovo 4-oji pasaulio istorijoje

1678 metais gimė italų kompozitorius Antonijus Vivaldis.

1791 metais Vermontas tapo 14-ąja JAV valstija.

1793 metais  antrai kadencijai JAV prezidento poste inauguruotas Džordžas Vašingtonas.

1861 metais įvyko 16-ojo Amerikos prezidento Abraomo Linkolno inauguracija.

1877 metais Maskvoje įvyko Piotro Čaikovskio baleto "Gulbių ežeras" premjera.

1917 metais Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai masiškai pradėjo trauktis Vakarų fronte.

1933 metais inauguruotas 32-tasis JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas.

1952 metais Kinija apkaltino JAV panaudojus bakteriologinį ginklą Korėjoje.

1972 metais TSRS pasirašė naftos gavybos ir perdirbimo sutartį su Libija.

1994 metais dėl sprogimo Pasaulio prekybos centre Niujorke nuteisti keturi musulmonų teroristai.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai