Rail Baltica statybos

Pažadėjot duokit: kaip Baltijos šalys šantažuoja ES dėl lėšų "Rail Baltica" statybai 

(atnaujinta 23:42 2021.01.25)
Europos Parlamentas, ES Taryba ir Europos Komisija vedė derybas dėl Baltijos šalių reikalavimo garantuoti pinigų paskirstymą "Rail Baltica", tačiau nieko nenusprendė

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Latvija, Lietuva ir Estija derasi su Europos Parlamentu dėl "Rail Baltica" finansavimo.

Jei Baltijos šalys negaus liepą pažadėtų 1,4 milijardo eurų per diskusiją dėl septynerių metų ES biudžeto, jos gali atidėti nacionalinių ekonomikos atkūrimo planų po pandemijos ratifikavimą, kuris neigiamai paveiks kitas šalis, rašo "Politico".

Buvo manoma, kad septynerių metų ES biudžete 2021–2027 metais geležinkelio tiesimo projektui bus skirta 1,4 milijardo eurų — tokį pažadą davė ES vadovai. Tačiau lėšų skyrimui projektui reikalingas Europos Parlamento pritarimas — tai atskira tebevykstančių derybų dalis pagal vadinamąją "Europos sujungimo" transporto infrastruktūros finansavimo programą, kurios vertė — 28,4 mlrd. eurų.

Europos Parlamentas nepritaria tam, kad biudžetas būtų rezervuotas konkretiems projektams ar konkrečiai šalių grupei.

"Negalime biudžete nurodyti asignavimo konkrečiam projektui. Tai nėra įprasta praktika", — sakė Rumunijos europarlamentaras Marianas Marinescu.

Jis paaiškino, kad pagal taisykles lėšų skirstymas pagal Europos sujungimo programą vyksta konkurencijos principu.

Baltijos šalys mano, kad Europos Parlamentas negali atšaukti liepos mėnesio ES šalių vadovų susitarimo, kuris reiškia 1,4 milijardo eurų paskirstymą septynerių metų biudžete "Rail Baltica" projektui. Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai, taip pat Lietuvos prezidentas parašė Portugalijos ministrui pirmininkui Antonio Costa laišką, kuriame prašo užtikrinti, kad ES vadovų sprendimas dėl 1,4 mlrd. eurų "Rail Baltica" būtų įgyvendintas. Baltijos šalių politikai nurodo, kad tai leis trims šalims sklandžiai ir be problemų ratifikuoti vadinamuosius nacionalinius ekonomikos atkūrimo planus.

Anksčiau buvo pranešta, kad visos ES valstybės narės turi patvirtinti nacionalinius planus, kurie vėliau bus perduoti Europos Komisijai, o po to Europos Vadovų Taryba priims galutinį sprendimą dėl kiekvieno plano. Siekdama užpildyti ES išieškojimo fondą, kurio bendra suma sieks 750 milijardų eurų, Europos Komisija planuoja skolintis lėšų. Nacionalinių planų tvirtinimo ir paskolų gavimo procesas užtruks keletą mėnesių, o geriausiu atveju pinigai EK bus disponuojami iki vasaros. Jei Baltijos šalys atidės savo planų ratifikavimą, gali užstrigti visas pagalbos teikimo ES šalims kovoje su pandemijos padariniais projektas.

Tuo tarpu kai kuriose šalyse jau prasidėjo trečioji COVID-19 plitimo banga. Valstybėms reikia pagalbos, todėl Portugalija skubina Europos sostines priimti nacionalinius planus. Kuo greičiau jie bus pateikti svarstyti, tuo greičiau ES galės pasiskolinti pinigų ir paskirstyti juos valstybėms narėms.

Primename, kad gruodžio mėnesį Europos Parlamentas patvirtino ES septynerių metų 2021–2027 m. biudžeto planą, kurio suma yra 1,074 trilijonai eurų ir kuriame numatytas pinigų paskirstymo mechanizmas, laikantis teisinės valstybės principų.

Ši suma 2021–2027 metais papildys dar 750 milijardų eurų iš ES atkūrimo fondo, kuris bus paskirstytas bendruomenės valstybėms tikslinei ekonomikos paramai po pandemijos. Pinigai šiam fondui bus pritraukti paskolomis, kurias Europos Sąjunga grąžins iki 2052 metų.

Europos Komisijos narys už ekonomikos reikalus Paolo Gentiloni sakė, kad nacionaliniai ekonomikos atkūrimo planai bus pradėti svarstyti nuo vasario antrosios pusės. Europos Komisijai reikės dviejų mėnesių, kad juos įvertintų ir patvirtintų, tada per mėnesį Europos Vadovų Taryba priims galutinį sprendimą dėl kiekvieno plano.

Tegai:
Baltijos šalys, lėšos, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba (77)
Памятник на воинской братской могиле в Екабпилсе

Latvijoje memorialo sovietų kariams pavogta patranka

Veteranai ir visuomenininkai vasario 24 dienos rytą pastebėjo, kad nežinomi asmenys sunaikino paminklą prie karių kapinių pačiame Jekabpilio centre

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Patranka, įrengta memoriale sovietų kareiviams Latvijos Jekabpilyje, dingo nuo postamento, žurnalistams pranešė miesto veteranų palaikymo draugijos pirmininkė Lidija Amosova.

Antradienį Tėvynės gynėjo dienos proga prie paminklo veteranai padėjo gėlių. Pasak Amosovos, patranka buvo vietoje, tačiau trečiadienio rytą ji dingo.

Полиция работает на месте разрушения памятника в Екабпилсе
© Sputnik
Policija dirba paminklo sunaikinimo vietoje Jekabpilyje

"Patranką tikriausiai nutempė traktoriumi. Apie tai mes informavome Rusijos ambasadą", — sakė veteranų paramos draugijos pirmininkė.

Memorialas Sovietų Sąjungos kariams Krustpilio parke, Jekabpilyje, buvo atidarytas 1976 metais. Netoliese yra karių kapinės.

Tegai:
memorialas, sovietų kariai, sovietų karių kapai, Latvija
Talinas

Estija sienos su Rusija sutartį pavadino "išdavikiška"

(atnaujinta 13:17 2021.02.24)
Maskva ne kartą pabrėžė, kad Tartu sutartis — istorinis dokumentas, neturintis realios teisinės galios. Tačiau Estijos konservatoriai remiasi juo, kritikuodami susitarimo ratifikavimą

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Estijos parlamento pirmininkas Henas Poluasas (Henn Põlluaas) įvertino galimybę sudaryti sienos sutartį su Rusija. Apie tai praneša Estijos portalas "ERR".

Politikas pasisakė vėliavos pakėlimo ceremonijoje Tompėjos kalvoje 103-ųjų Estijos nepriklausomybės metinių proga.

"Šiemet minėjome 101-ąsias Tartu taikos sutarties tarp Estijos ir Rusijos pasirašymo metines. Tartu taikos sutartis, įtvirtinta mūsų Konstitucijoje, galioja ir šiandien pagal tarptautinę teisę. Jos apibrėžta valstybės siena taip pat galioja, nepaisant to, kad Rusija vis dar okupuoja Pečiorą ir teritorijas už Narvos", — sakė Poluasas.

Pasak jo, Talinui nėra būtinybės įteisinti "nusikalstamą okupaciją" ir sudaryti "išdavikišką sienos sutartį" su Rusija.

Sutartis dėl tarpusavio sienų tarp Rusijos ir Estijos pripažinimo buvo pasirašyta 2005 m. Tačiau Estijos parlamentas, ratifikuodamas pasienio sutartį, į dokumentus įtraukė nuostatas, kurios nebuvo numatytos pirminiame tekste — preambulę su nuorodomis į 1920 m. Tartu taikos sutartį tarp Estijos ir Sovietų Rusijos, kuri neteko galios. Maskva tai vertino kaip galimybę ateityje pateikti teritorines pretenzijas Rusijai ir Rusijos Federacijos parašas susitarime buvo atšauktas.

Sienos sutarties projektas pirmąjį svarstymą Estijos parlamente perėjo 2014 m. balandžio mėn. Tačiau po rinkimų respublikoje pasikeitė parlamento sudėtis, į valdžią atėjo nauja vyriausybė, todėl ratifikavimo procesas prasidėjo iš naujo.

Šalys susitarė, kad sutarties ratifikavimo procesas abiejose šalyse vyks lygiagrečiai, tačiau terminai nebuvo nustatyti.

Teritorinės Estijos konservatorių pretenzijos Rusijos Federacijai

Poluasas yra Estijos konservatorių liaudies partijos (EKRE), kuri nepritaria sienos sutarties ratifikavimui, vadovo pavaduotojas. Pasak partijos atstovų, šis dokumentas dalį "Estijos teritorijos" suteikia Rusijos Federacijai. Visų pirma teritoriją už Narvos ir Pečioros dalį.

Pagal Tartu taikos sutartį, pasirašytą tarp Sovietų Rusijos ir Estijos 1920 metais, dalis Rusijos žemių — Ivangorodas su gretima teritorija (dabar Leningrado srities Ivangorodas) ir didžioji dalis Pečiorų teritorijos (dabar Pskovo srities Pečiorų rajonas) — atiteko Estijai. Tačiau Estijai tapus TSRS dalimi, dokumentas prarado savo galią.

Maskva ne kartą yra pareiškusi, kad Tartu sutartį laiko istoriniu dokumentu, neturinčiu teisinės galios. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pažymėjo, kad Estijos teritoriniai reikalavimai Rusijos atžvilgiu yra visiškai nepriimtini. Jos nuomone, tokie pareiškimai rodo kai kurių Estijos politikų norą sugadinti bet kokią teigiamą dvišalių santykių apraišką.

Interviu Sputnik Lietuva politologas, Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto Istorijos ir politikos instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Šapovalovas pažymėjo, kad Estijos valdžia, ragindama atsisakyti Rusijos ir Estijos pasienio sutarties, rodo "politinį trumparegiškumą".

Tegai:
Tartu taikos sutartis, Rusija, Estija
Dar šia tema
Estija ketina įtraukti Lietuvą į "kelionių burbulą"
Misija "išsaugoti derlių": Estija ieško būdų pasikviesti sezoninius darbuotojus 
Kirpykla

Kirpėjas aukcione pardavė pirmojo kliento registraciją apsikirpti po karantino

(atnaujinta 16:42 2021.02.24)
Pradinė pasiūlymo, pavadinto "Pirmoji registracija apsikirpti po 10 savaičių karantino 2021 metų kovo 1 d., 08:00", kaina siekė 288 eurus

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Kirpėjas iš Bairoito miesto (Bavarija, Vokietija) Andreasas Nuislis (Andreas Nuysl) "eBay" platformoje pateikė pirmojo kliento registraciją apsikirpti po karantino. Apie tai pranešė agentūra "DPA".

Мост через реку Нерис в Вильнюсе
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pradinė pasiūlymo, pavadinto "Pirmoji registracija apsikirpti po 10 savaičių karantino 2021 metų kovo 1 d., 08:00", kaina siekė 288 eurus. Nuo vasario 12 iki vasario 20 dienos imtinai ji padidėjo iki 422 eurų. Už šią kainą paslaugą įsigijo 43 metų vyras.

Be 422 eurų, Nuisliui pavyko surinkti dar 1 310 eurų aukų. Visi šie pinigai bus skirti padėti vaikams per vieną iš labdaros organizacijų.

Kirpyklos Vokietijoje buvo uždarytos dėl karantino priemonių nuo praėjusių metų gruodžio 16 dienos. Vasario 10 d. Vokietijos valdžia nusprendė pratęsti karantino režimą iki kovo 7 d. su atskiromis išlygomis. Pakeitimais numatyta nuo kovo 1 dienos atidaryti kirpyklas — tik su sąlyga, kad bus laikomasi higienos taisyklių.

Tegai:
karantinas, kirpėjas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje