Pfizer-BioNTech (COVID-19) vakcina

Latvija "slapta" atsisakė šimtų tūkstančių "Pfizer" vakcinos dozių 

(atnaujinta 10:10 2021.01.28)
Kaip sakė Latvijos ministrų kabineto vadovas, jis bando išsiaiškinti, kodėl vietoj planuotų 800 tūkstančių vaisto dozių respublika gavo tik 97 tūkst.

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Latvija atsisakė 700 tūkstančių koronaviruso vakcinos dozių, kurias pagamino farmacijos kompanijos "Pfizer" ir "BioNTech", ministras pirmininkas Krišjanis Karinšas ieško sprendimo priežasčių, praneša RIA Novosti.

Anksčiau "AstraZeneca" paskelbė, kad per pirmąjį metų ketvirtį ES labai sumažėjo koronaviruso vakcinos pasiūla. "BioNTech" ir "Pfizer" taip pat pranešė apie tiekimų sumažėjimą dėl statybos darbų gamykloje Belgijoje. Baltijos ir Skandinavijos šalys paragino Europos Komisiją daryti spaudimą "BioNTech" ir "Pfizer", kad būtų atidėtas vakcinos pristatymas. Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius antradienį pareiškė, kad šalis gali paduoti į teismą farmacijos įmones, jei jos nevykdys savo įsipareigojimų tiekti vakcinas nuo koronaviruso.

Kaip pranešama bendrame Latvijos radijo ir televizijos naujienų portale, "Latvijos ministras pirmininkas sakė, kad dabar bando išsiaiškinti, kodėl vietoj planuotų 800 tūkstančių "Pfizer / BioNTech" vakcinos dozių šalis gavo tik 97 tūkstančius." Iš pradžių buvo planuota, kad Europos Sąjungoje turimos vakcinos bus proporcingai paskirstytos dalyvaujančioms šalims, atsižvelgiant į gyventojų skaičių, ir "niekas net nesapnavo, kad kažkas galėtų atsisakyti turimų vakcinų", — sakė Karinšas.

"Jei nebūtume atsisakę ir turėtume visas šias vakcinas, mes, kaip ir Lietuva, galėtume tęsti skiepijimą. Kaimyninėje Lietuvoje vakcinacija sėkmingai progresuoja, nes jie turi daugiau šių dozių", — portalas cituoja Karinšo interviu, kurį transliavo "Rīta Panorāma" per Latvijos televiziją.

Pasak ministro pirmininko, Latvija iš šio gamintojo užsisakė daugiau nei milijoną vakcinos dozių, tačiau dabar jų pristatymo tikimasi tik antrąjį šių metų ketvirtį. "Ir kai tik turėjome galimybę dar kartą užsisakyti šias vakcinas, tai padarėme iš karto, užsisakėme milijoną "Pfizer/BioNTech" vakcinų, tačiau, deja, jų negalėsime gauti iki šių metų antrojo ketvirčio", — pridūrė Karinšas.

Portalo teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo tarnybinį auditą, siekdama išsiaiškinti, kaip buvo priimtas toks sprendimas. Ministras pirmininkas pažymėjo, kad jei patikrinimas parodys, jog yra kaltų, jie bus patraukti atsakomybėn. Jį stebina ir tai, kad vakcinos atsisakymas buvo slaptas, vyriausybėje šis klausimas nebuvo keliamas.

Pirmasis koronavirusinės infekcijos atvejis Latvijoje užfiksuotas 2020 metų kovo 2 dieną. Nuo to laiko šalyje buvo nustatyti 63 027 užsikrėtę, 1 138 iš jų mirė, o 1 052 infekcija sergantys pacientai dabar gydomi ligoninėse. Praėjusių metų kovo 13–birželio 9 dienomis dėl pandemijos respublikoje galiojo ekstremalios situacijos režimas. Vyriausybės sprendimu nuo lapkričio 9 iki gruodžio 6 dienos toks režimas buvo vėl įvestas šalyje, vėliau jis buvo pratęstas iki sausio 11 dienos, o vėliau — iki vasario 7 dienos.

Tegai:
Pfizer/BioNTech, vakcina, Latvija
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1947)
Dar šia tema
Mokslininkai įvardijo medžiagą, kuri sumažina mirties nuo COVID-19 riziką
Čaplinskas COVID-19 pacientams patarė mažinti cholesterolio kiekį
Lietuvoje COVID-19 atvejų skaičius per parą išaugo beveik dvigubai
Gėlės prie paminklo Rygos išvaduotojams

Buvęs Rygos meras sukritikavo valdžios institucijas dėl Išvaduotojų paminklo uždarymo

(atnaujinta 14:25 2021.05.10)
Latvijos policija užblokavo priėjimą prie Išvaduotojų paminklo Rygoje, pateisindama COVID-19 išplitimo grėsme

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Buvęs Rygos meras, europarlamentaras Nilas Ušakovas Latvijos valdžios nustatytus apribojimus gėlių padėjimui prie Išvaduotojų paminklo pavadino "smulkia kiaulyste".

Sekmadienį Latvijos policija, blokuodama COVID-19 grėsmės grėsmę, užblokavo prieigą prie Išvaduotojų paminklo Rygoje. Nepaisant apribojimų, prie paminklo atėjo dešimtys tūkstančių žmonių.

"Šiandienos eilės su gėlėmis Pardaugavoje prie paminklo Rygos išvaduotojams ir latviams vėl parodė — pergalės diena Latvijoje buvo, yra ir bus. Tai yra svarbiausia šventė šimtams tūkstančių. Tai yra mūsų tapatybės, mūsų pačių savęs dalis. Mes užaugome tuo, mūsų vaikai tuo augs. Ir švęsime tai bet kokiomis aplinkybėmis!" — savo Facebook puslapyje parašė Ušakovas.

Jis pažymėjo, kad valdžios nustatyti apribojimai "neturi nieko bendra su kova su virusu".

Полицейские закрыли доступ к памятнику Освободителям Риги
© Sputnik / Sergey Melkonov
Policininkai uždarė prieigą prie Rygos Pergalės paminklo

"Tai buvo politiniai apribojimai, kuriuos priėmė naujoji Rygos valdžia. Jų užduotis buvo sukurti maksimalų diskomforto jausmą tarp dešimčių tūkstančių žmonių, atėjusių padėti gėlių prie paminklo Liberatoriams. Toks yra mažų nešvarių triukų lygis. puiki diena", — sakė jis.

Jo nuomone, policija parodė aukštą profesionalumo lygį, "nepaisant politikų provokacijų".

"Atskirai noriu pasakyti didžiulę ačiū savanoriams, kurie šiandien Rygoje perdavė šventinius sveikinimus beveik 500 veteranų ir asmeniškai iš mūsų visų juos sveikino ir dėkojo už pergalę!" — rašė jis.

Latvijos valstybinė policija sekmadienį užblokavo tiesioginę prieigą prie paminklo sovietų kariams, išvadavusiems Rygą nuo nacių įsibrovėlių. Pergalės dieną švenčiantys respublikos gyventojai, kurie ryte ateina prie paminklo padėti gėlių ir vainikų, yra priversti juos palikti ant specialiai paklotų stalų, kad savanoriai galėtų juos nunešti prie paminklo.

Tiesioginės prieigos prie paminklo nebuvimas, esą dėl epidemijos pavojaus, sukėlė nepasitenkinimą vietinių rusakalbių gyventojų atstovų, norinčių pergalės dieną padėti paminklą.

Oficialiai Latvijoje gegužės 8-oji yra laikoma nacizmo pralaimėjimo ir Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena. Gegužės 9-oji respublikoje yra Europos diena, tačiau nemaža dalis gyventojų, pirmiausia rusakalbiai, šią dieną švenčia Pergalės dieną. Kasmet dešimtys tūkstančių žmonių susirenka prie paminklo sovietų išvaduotojams Rygoje, kad padėtų gėlių jo papėdėje ir pasveikintų veteranus.

Baltijos šalių ir ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

Europos dieną Baltijos šalių premjerai paragino kurti bendrą Europos ateitį

(atnaujinta 15:48 2021.05.09)
Bendru politikų pareiškimu Europos institucijos taip pat raginamos atsakingai įvertinti žmonių idėjas ir paversti jas konkrečiais veiksmais

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Šiandien, Europos dienos proga Estijos, Latvijos ir Lietuvos ministrai pirmininkai Kajai Kallas, Krisjanis Karinis ir Ingrida šimonytė  pasirašė bendrą kreipimąsi, kuriame pabrėžė, kad Europai reikia drąsių ir vizionieriškų idėjų bei ryžto jas įgyvendinti. Informaciją patvirtina Vyriausybės spaudos tarnyba.

Jų pareiškimas paskelbtas Europos dienos proga. Jame ministrai pirmininkai pakvietė visus, ypač Baltijos šalių gyventojus, aktyviai dalyvauti kuriant bendrą ateitį.

"Bendrame kreipimesi Estijos, Latvijos ir Lietuvos premjerai paragino visus žmones, o ypač Baltijos šalių piliečius  aktyviai kurti bendrą europiečių ateitį, o Europos Sąjungos institucijas — atsakingai įvertinti žmonių idėjas ir paversti jas konkrečiais veiksmais, taip labiau atsižvelgiant į piliečių poreikius ir viltis, bei užtikrinant klestinčią Europos ateitį", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Europos diena Lietuvoje minima nuo 2002 metų. Ji žymi vieningos Europos idėją ir yra politinė šventė. Tradiciškai ji švenčiama gegužės 9 dieną, tą dieną, kai ES įkūrėjai 1950 metais pasiūlė ją sukurti.

Šventė sutampa ir su pergalės Didžiojo Tėvynės kare data. Lietuva ir Vakarų Europa Pergalės prieš fašizmą dieną mini gegužės 8 dieną.

Tegai:
Europos diena, ES, Baltijos šalys
Vladimiras Putinas

"Welt" žurnalistas atvyko į Maskvą ir papasakojo apie "pagrindinį Putino kozirį"

(atnaujinta 09:38 2021.05.11)
Visų pirma vokiečių žurnalistai paradą pavadino "užsienio politikos žinia". Nepaisant to, televizijos kanalas pačius įvykius pavadino grandioziniais, o šalies karines jėgas laikė "stipriausiu Rusijos vadovo argumentu"

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. "Welt" korespondentas Kristofas Vaneris atvyko į Pergalės paradą Maskvoje ir papasakojo apie Rusijos kariuomenės galią, praneša RIA Novosti.

"Sustiprinta armija yra svarbiausias ir efektyviausias Vladimiro Putino užsienio koziris", — sakė žurnalistas.

Kaip ir daugelis kitų užsienio žiniasklaidos priemonių, "Welt" pergalės dieną daugiausia laiko skyrė Rusijos ir Vakarų santykiams. Visų pirma vokiečių žurnalistai paradą pavadino "užsienio politikos žinia". Nepaisant to, televizijos kanalas pačius įvykius pavadino grandioziniais, o šalies karines jėgas laikė "stipriausiu Rusijos vadovo argumentu".

Dieną prieš tai sostinėje buvo surengtas pagrindinis paradas, skirtas 76-osioms pergalei Didžiojoje Tėvynės kare paminėti. Raudonosios aikštės akmenimis žygiavo 37 paradų įgulos. Mechanizuotoje kolonoje žygiavo daugiau kaip 190 vienetų karinės ir specialiosios technikos, tiek istorinės, tiek modernios. Pergalės paradą užbaigė 23 sraigtasparniai ir 53 aviacijos ir kosmoso pajėgų lėktuvai.

Tegai:
Rusija, Vokietija, Vladimiras Putinas