VILNIUS, sausio 29 — Sputnik. Grasinimas sulėtinti ES atkūrimo fondo paleidimą — tai vienintelis "branduolinis ginklas", kurį turi Baltijos valstybės. Apie tai "Baltkom" radijo eteryje pareiškė Europos Parlamento deputato Ivaro Ijabo (Ivars Ījabs) patarėjas, valdybos "Už plėtrą / Už!" narys Peteris Vinkelis (Pēteris Vinķelis).
"Baltijos šalių premjerai neva duoda mandatą ir primena šalies premjerei, kuri veda derybas jų vardu, kad sutarėme dėl vieno dalyko ir prašom neleisti šio susitarimo keisti. Aišku, kad vienintelis "branduolinis ginklas", kurį turi Baltijos šalys, — tai neratifikuoti pinigų skolinimosi sutarties", — pasakė jis.
Pasak Vinkelio, Baltijos šalių pareiškimas yra daugiau priminimas nei rimta grėsmė, nes kol kas dokumentą ratifikavo tik dvi iš 28 ES šalių.
"Tai priminimas apie mūsų rimtus ketinimus neleisti suabejoti "Rail Baltica" projektu galutiniame ES biudžeto dokumente", — pridūrė jis.
Anksčiau paaiškėjo, kad Baltijos šalys po pandemijos gali užvilkinti nacionalinių ekonomikos atkūrimo po pandemijos planų ratifikavimą, jei Europos Sąjunga joms neduos žadėtų 1,4 milijardo eurų "Rail Baltica" projektui. Nepaisant to, Briuselis neketina patenkinti Baltijos šalių norų.
Ekspertas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, kad pirmą kartą Baltijos šalys pasielgė kaip Lenkija ir Vengrija, žinomos dėl savo skandalingo elgesio. Pasak jo, "Rail Baltica" projektas yra atvirai korumpuotas, nes jame nėra ekonominės prasmės.
"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.
Bendra apskaičiuota projekto suma siekia 5,8 milijardo eurų. Kartais pasirodo informacija, kad kelio tiesimas atsieis daugiau, nei tikėtasi iš pradžių. Atlikus projekto auditą, kurio rezultatus liepos mėnesį paskelbė Europos Audito Rūmai, paaiškėjo rimtų trūkumų, ypač susijusių su investicijų grąža. Visų pirma, ataskaitoje nurodoma, kad prognozuojamas keleivių skaičius neišlaiko kritikos. Be to, neaišku, iš kur bus tie kroviniai, kuriuos planuojama gabenti geležinkeliu.
Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad projektas neturi ekonominės prasmės ir yra reikalingas karinėms reikmėms.
VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad vyriausybės sprendimas užkirsti kelią sutarčių tarp "Lietuvos geležinkelių" ir Estijos verslininko Olego Osinovskio kontroliuojamos "Skinest Baltija" dukterinės įmonės pasirašymui neprieštarauja Konstitucijai, praneša KT spaudos tarnyba.
Konstitucinis Teismas nagrinėjo bylą remdamasis individualiu Osinovskio, "Skinest Grupp" ir "Skinest Rail" skundu.
"Skinest" grupė buvo faktiškai pašalinta iš Latvijos geležinkelių konkurso 2018 metais, kai vyriausybės komisija ir vyriausybė neleido Latvijos geležinkeliams pasirašyti sutarčių su įmone.
Tada kabinetas nurodė, kad Osinovskis turi ryšių, kurie padidina riziką arba kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, su užsienio šalių departamentais arba su jų asmenimis ar juridiniais asmenimis.
Sausio 21 dieną Latvijos teismas išteisino kyšininkavimu apkaltintą buvusį Latvijos geležinkelių vadovą Ugį Magonį ir Osinovskį. Šis teismo sprendimas nėra galutinis.
2019 metų gruodžio mėnesį "Skinest" pateikė skundą dėl Lietuvos Europos Komisijai (EK). Bendrovė mano, kad Lietuvos valdžia nori išstumti "Skinest Baltija" ir "Vitras-S" grupės įmones iš rinkos, o tai pažeidžia pagrindines ES teisės normas.
Teismo vertinimu, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostata, kad asmuo gali būti laikomas neatitinkančiu saugumo interesų tik todėl, kad jam yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas, tačiau teismo sprendimas nebuvo priimtas, nepažeidžia nekaltumo Konstitucijoje įtvirtintos prezumpcijos.
Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją valstybė reguliuoja ekonominę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai žmonių gerovei, o pastaroji neįmanoma be valstybės ir visuomenės saugumo.
VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Estijoje prasidėjo NATO pratybos "Furious Wolf", kuriose dalyvauja antžeminiai aviacijos ugnies koreguotojai ir NATO orlaivių įgulos, pranešė Estijos gynybos pajėgų štabas.
Du kartus per metus Baltijos šalyse vykstančios pratybos "Furious Wolf" yra specialiai sukurtos integruoti oro ir sausumos operacijas.
Pratybos vyksta tiek Lietuvoje, Šiaulių oro bazėje, tiek Estijoje, kariniame Tapos mieste ir Rakverės miesto apylinkėse.
"Ketvirtadienį Rakverėje aviacijos koreguotojai dirbo kartu su Italijos oro pajėgų naikintuvų įgulomis, kurios pakilo iš Šiaulių oro bazės. Kitą savaitę pratybose dalyvaus Vokietijos oro pajėgų naikintuvai "Eurofighter Typhoon", kurie yra įsikūrę Emario oro bazėje, netoli Talino", — rašoma pranešime.
Baltijos šalys neturi lėktuvų, tinkamų patruliuoti ore, todėl oro policijos misiją nuo 2004 metų balandžio mėn. (po įstojimo į NATO) Šiaurės Atlanto aljanso šalyse vykdo lėktuvai, įsikūrę Lietuvoje, Zoknių aerodrome, penkių kilometrų atstumu nuo Šiaulių, ir Emario oro bazėje, kuri nuo 2014 metų tapo papildoma NATO orlaivių dislokacijos platforma.
Šiandien saulė teka 06:57, leidžiasi 18:14, dienos ilgumas 11:07.
Savo vardadienį šiandien švenčia Felicita, Rimtautas, Galmantė, Tomas ir Laima.
1905 metais gimė Antanina Dambrauskaitė, Lietuvos dainininkė (sopranas) (m. 1994 m.);
1916 metais gimė Filipas Bonoskis, JAV lietuvių rašytojas;
1942 metais gimė Birutė Teresė Lengvenienė, pedagogė, rašytoja, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės kultūros, sporto bei politinė veikėja;
1951 metais gimė Vytautas Grigolis, lietuvių teatro ir kino aktorius (m. 2006 m.);
1953 metais gimė Mykolas Bukša, Lietuvos dirigentas, kompozitorius (g. 1869 m.);
1961 metais gimė Artūras Antanas Skučas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, vienas iš Sąjūdžio pagrindinių įkūrėjų, buvo pagrindinis Sąjūdžio Žinių redaktorius, organizatorius. Kūrė Savanorius, vėliau, Aukščiausios Tarybos Apsaugos Skyrių, kuriam vadovavo iki 1993 m.;
1970 metais gimė Darius Bražiūnas, Lietuvos skulptorius;
1992 – atidaryta Prancūzijos ambasada Vilniuje;
2002 metais karaliaus Mindaugo paminklo Vilniuje konkursą laimėjo klaipėdiečio skulptoriaus Regimanto Midvikio projektas.
1780 m. – Aleksandras Dešapelis, pasaulio šachmatų čempionas (1800–1821 m.) (m. 1847 m.);
1857 metais gimė Julius Wagner-Jauregg, 1927 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1940 m.);
1876 metais Aleksandras Grehemas Belas (Alexander Graham Bell) gavo patentą savo išrastam įtaisui, kurį jis pavadino telefonu;
1998 – buvęs SS kapitonas Erichas Prybkė (Erich Priebke) kariniame apeliaciniame teisme nuteistas kalėti iki gyvos galvos už dalyvavimą didžiausiose Italijoje per Antrąjį pasaulinį karą žudynėse;
1999 metais mirė Stanley Kubrick, vienas žinomiausių JAV kino režisierių ir prodiuserių (g. 1928 m.);
2013 metais mirė Damiano Damiani, italų kino režisierius, filmų apie mafiją kūrėjas (g. 1922 m.).