Skultės uostas Latvijoje

Analitikas: Latvija gali užminti ant Lietuvos "grėblio" su SGD terminalu

(atnaujinta 20:45 2021.02.05)
Letuvoje nėra nė vieno nepriklausomo vartotojo, kuris savo noru pirktų kurą iš terminalo. Tas pats gali atsitikti ir Latvijoje, mano ekspertas Igoris Juškovas

VILNIUS, vasario 5 — Sputnik. SGD terminalo statyba Latvijoje yra neracionali ekonominiu požiūriu, interviu Sputnik Lietuva pasakė Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ekspertas, pagrindinis Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas.

Anksčiau Latvijos Saeimos nacionalinės ekonomikos komisijos vadovas, buvęs ekonomikos ministras Ralfas Nemiras pareiškė, kad suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Skultėje gali egzistuoti tik esant finansinei valstybės paramai.

Pasak jo, nėra kito būdo konkuruoti su dujomis, kurios eina per vamzdį iš Rusijos.

Analitikas Igoris Juškovas pažymėjo, kad nauda, ​​kurią Ryga gali gauti iš SGD terminalo, iš tikrųjų nepadengs statybų išlaidų.

"Ne veltui nuo pat pradžių Baltijos valstybėse buvo numatoma pastatyti vieną visiems SGD terminalą, ir, kaip mes žinome iš buvusių politikų atsiminimų, iš pradžių buvo ketinama jį statyti Latvijoje, o ne Lietuvoje... Dėl to kilo dviejų šalių konfliktas, nes Latvija tikėjosi jį pasistatyti pas save, o Lietuva iš tikrųjų šį projektą išplėšė sau ir pastatė jį Klaipėdoje... Latvija, kerštaudama kaimynams, gali užminti ant to paties grėblio — kad jie jį pastatys, o pirkėjų iš šio terminalo nebus, kaip Lietuvoje", — pareiškė jis.

Juškovas pareiškė, kad Lietuvoje nėra nė vieno nepriklausomo vartotojo, kuris savo noru pirktų SGD iš terminalo.

"Galiausiai pas juos vienintelę sutartį sudarė bendrovė "LitGas" <...> su Norvegija, ir ten SGD buvo brangesnės, todėl jiems teko teisiškai įpareigoti stambius vartotojus pirkti dalį suvartojamų dujų terminale, kitaip niekas tiesiog norėjo jų imti, jos buvo brangesnės nei dujotiekio dujos. Todėl tik pagal įstatymų numatytų įsipareigojimų metodą jie privertė kažką ten pirkti dujas, o kitaip niekas nėjo. Ir tas pats, galbūt, atsitiks čia", — padarė išvadą jis.
Tegai:
Latvija, Lietuva, SGD terminalas, SGD
Dar šia tema
"Achema" mėgino paaiškinti, kodėl SGD vartotojai patiria didžiulius nuostolius
Ekspertas: Lietuva pirks SGD net iš "Gazprom", jei tai bus pelninga
Ekspertas: pirkti Klaipėdos terminale SGD Lenkijai nėra prasmės
Antrasis tanklaivis vasarį: Lietuva gavo naują SGD partiją iš Rusijos
Vakcina nuo COVID-19 AstraZeneca

Estijoje mirė vyras, pasiskiepijęs "AstraZeneca" vakcina nuo COVID-19

(atnaujinta 16:08 2021.03.03)
Kaip pabrėžiama, po skiepo vyrui pradėjo skaudėti galvą ir pakilo temperatūra. Po 10 dienų simptomai sustiprėjo ir jis buvo išvežtas į ligoninę

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Estijoje mirė jaunas Gelbėjimo departamento darbuotojas, pasiskiepijęs nuo koronaviruso, trečiadienį pranešė Vaistų departamento saugos priežiūros biuro vadovė Maia Uusküla.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Šiandien įvyko liūdnas atvejis, kai iš Rytų Talino centro mums buvo pranešta apie 31 metų jaunuolio, kuris dirbo gelbėtoju, mirtį. Po skiepo vyrui pradėjo skaudėti galvą, jis pradėjo karščiuoti. Po 10 dienų simptomai sustiprėjo ir jis buvo išvežtas į ligoninę. Šiandien vidurdienį buvo pranešta apie jo mirtį. Tiriama, ar vakcina turėjo svarbų vaidmenį dėl jo mirties", — cituoja Uuskülą RIA Novosti. Ji patikslino, kad vyras skiepijosi "AstraZeneca" vakcina.

Estijoje vakcinacija nuo koronaviruso prasidėjo gruodžio 27 dieną. Sveikatos apsaugos departamento duomenimis, iki trečiadienio ryto vakcinomis "Pfizer/BioNtech", "Moderna" ir "AstraZeneca" buvo paskiepyti 84 175 žmonės — 6,3 proc. šalies gyventojų. Tuo tarpu 37 369 žmonės jau buvo paskiepyti abiem vakcinos dozėmis.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Estija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Slovakijos prezidentė sukritikavo sprendimą naudoti "Sputnik V"
Italija pasiūlė sureguliuoti tiesioginius ryšius su Rusija dėl "Sputnik V"
Lietuva paskolins trims ES valstybėms 1,8 tūkst. dozių vakcinos nuo COVID-19
Talinas, archyvinė nuotrauka

Ketvirtadalis Estijos gyventojų neketina skiepytis nuo koronaviruso

(atnaujinta 19:09 2021.03.02)
Anot apklausos dalyvių, tokius klausimus kaip vakcinacijos poveikis sveikatai, nepageidaujamos organizmo reakcijos ir saugumas reikalauja papildomų tyrimų

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Ketvirtadalis apklaustų Estijos gyventojų nesiruošia skiepytis nuo koronaviruso, o daugiau nei trečdalis dar nėra apsisprendę, ar nori skiepytis, rašo portalas ERR.

Šie duomenys paaiškėjo po bendrovės "RAIT Faktum & Ariko" sociologų atliktos apklausos.

Kol prasidėjo apklausa, 3 % respondentų jau buvo pasiskiepiję, 40 % teigė, kad nusiteikę skiepytis, 25 % teigė, kad nenori skiepytis, o 32 % dar nepriėmė sprendimo.

Anot apklausos dalyvių, tokius klausimus kaip vakcinacijos poveikis sveikatai, nepageidaujamos organizmo reakcijos ir saugumas reikalauja papildomų tyrimų.

Apklausa visoje šalyje buvo vykdoma vasario 9–21 dienomis, joje dalyvavo 1 015 respondentų nuo 15 iki 80 metų.

Tuo tarpu Lietuvoje vyksta asmenų, sergančių onkologinėmis ligomis, ir vyresnio amžiaus gyventojų skiepijimas nuo COVID-19.

Statistikos departamento duomenimis, iš viso į Lietuvą pristatyta daugiau nei 309 tūkst. vakcinos dozių. Iš viso paskiepyta daugiau kaip 171 tūkst. šalies gyventojų, arba 6,14 proc.

Lietuva užsitikrino daugiau nei 9 mln. vakcinos dozių. Šio kieko turėtų užtekti paskiepyti daugiau nei 70 proc. šalies gyventojų. Pasak specialistų, tokia paskieptų gyventojų dalis užtikrintų kolektyvinį imunitetą nuo koronaviruso.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas, skiepai, Estija
Kapitolijus, archyvinė nuotrauka

JAV Kongreso posėdis buvo atšauktas dėl išpuolio prieš Kapitolijų grėsmės

(atnaujinta 08:46 2021.03.04)
Teisėsaugos duomenimis, ekstremistinių pažiūrų Trampo šalininkai tiki, kad kovo 4-ąją buvęs prezidentas sugrįš į Vašingtoną ir bus prisaigdintas antrai kadencijai

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. JAV Kongreso Atstovų rūmai atšaukė posėdį kovo 4 dieną dėl saugumo tarnybos perspėjimo apie sąmokslą pulti Kapitolijų, rašo "Washington Post".

Dešinieji radikalai, kaip pažymi leidinys, skleidžia melagingą informaciją, kovo 4-ąją vadindami "tikra inauguracijos diena", kai buvęs JAV prezidentas Donaldas Trampas bus prisaikdintas antrai kadencijai. Kapitolijaus policija pranešė turinti informacijos apie kai kurių ekstremistų planus tą dieną vėl bandyti įsilaužti į Kongresą.

Saugumo tarnyba nedetalizavo tariamos atakos detalių, nurodydama slaptą informacijos pobūdį. Agentūra pranešime teigė, kad yra "pasirengusi bet kokioms galimoms grėsmėms".

Tuo pačiu metu JAV senatas neatšauks savo posėdžio, kuris taip pat numatytas kovo 4 dienai.

Trampo šalininkai įsiveržė į Kongresą sausio 6 dieną, kai jo nariai turėjo patvirtinti politiko pralaimėjimą prezidento rinkimuose. Protestuotojai pastate išbuvo kelias valandas, kol policijai pavyko juos išvyti. Teisėsaugininkai naudojo šaunamuosius ginklus, lazdas, ašarines dujas. Žuvo penki žmonės, įskaitant Kapitolijaus apsaugos pareigūną. JAV valdžios institucijos pradėjo daugiau nei 100 bylų prieš užpuolimo dalyvius.

Tegai:
Donaldas Trampas, JAV