Estijos-Rusijos pasienis

Estijos užsienio reikalų ministrė paskelbė būtinybę ratifikuoti sienos su Rusija sutartį

(atnaujinta 17:05 2021.02.16)
Ji pabrėžė, kad ilgalaikiai Talino interesai yra palaikyti gerus santykius su Maskva. Tačiau, pasak ministrės, Rusijos Federacijos politika ir elgesys turi būti paremtas geros kaimynystės principais

VILNIUS, vasario 16 — Sputnik. Estijos vyriausybė yra suinteresuota ratifikuoti pasienio sutartį su Rusija ir iš esmės yra pasirengusi skatinti šį klausimą. Tai pareiškė Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets, praneša Postimees.ee.

Ji pabrėžė, kad ilgalaikiai Talino interesai yra palaikyti gerus santykius su Maskva. Tačiau, pasak ministrės, Rusijos Federacijos politika ir elgesys turi būti paremtas geros kaimynystės principais.

"Esu tikra, kad Estijos ir Rusijos sienos susitarimo ratifikavimas vis dar atitinka Estijos interesus", — sakė Estijos užsienio reikalų ministerijos vadovė.

Jos nuomone, dokumento ratifikavimas "turės teigiamą poveikį Estijos saugumo politikai", nes jis padės sukurti stabilumą ir nuspėjamumą dvišaliuose santykiuose.

Pagal Tartu taikos sutartį, kurią 1920 metų vasario mėnesį sudarė RSFSR ir Estijos Respublika, dalis Pečioros regiono ir Ivangorodo priklausė Estijai. Teritorijas RSFSR atsiėmė po to, kai 1940 metais Respublika tapo TSRS dalimi. 2005 metais, pasirašius Rusijos ir Estijos sienos sutartį, Talinas į ją vienašališkai įtraukė preambulę su nuoroda į Tartu taikos sutartį. Rusijos valdžia tai suprato kaip būsimų teritorinių pretenzijų sąlygą, todėl dokumentas nebuvo ratifikuotas.

2014 metais Rusijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai pasirašė susitarimą dėl Rusijos ir Estijos sienos. Kad jis įsigaliotų, jį turi ratifikuoti abiejų šalių parlamentai.

Pernai tuometinis Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu sakė, kad vyriausybė nesiųs parlamentui ratifikuoti sienos su Rusija sutarties.

Tegai:
pasienis, Rusija, Estija
Vakcina nuo COVID-19 AstraZeneca

Estijoje mirė vyras, pasiskiepijęs "AstraZeneca" vakcina nuo COVID-19

(atnaujinta 16:08 2021.03.03)
Kaip pabrėžiama, po skiepo vyrui pradėjo skaudėti galvą ir pakilo temperatūra. Po 10 dienų simptomai sustiprėjo ir jis buvo išvežtas į ligoninę

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Estijoje mirė jaunas Gelbėjimo departamento darbuotojas, pasiskiepijęs nuo koronaviruso, trečiadienį pranešė Vaistų departamento saugos priežiūros biuro vadovė Maia Uusküla.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Šiandien įvyko liūdnas atvejis, kai iš Rytų Talino centro mums buvo pranešta apie 31 metų jaunuolio, kuris dirbo gelbėtoju, mirtį. Po skiepo vyrui pradėjo skaudėti galvą, jis pradėjo karščiuoti. Po 10 dienų simptomai sustiprėjo ir jis buvo išvežtas į ligoninę. Šiandien vidurdienį buvo pranešta apie jo mirtį. Tiriama, ar vakcina turėjo svarbų vaidmenį dėl jo mirties", — cituoja Uuskülą RIA Novosti. Ji patikslino, kad vyras skiepijosi "AstraZeneca" vakcina.

Estijoje vakcinacija nuo koronaviruso prasidėjo gruodžio 27 dieną. Sveikatos apsaugos departamento duomenimis, iki trečiadienio ryto vakcinomis "Pfizer/BioNtech", "Moderna" ir "AstraZeneca" buvo paskiepyti 84 175 žmonės — 6,3 proc. šalies gyventojų. Tuo tarpu 37 369 žmonės jau buvo paskiepyti abiem vakcinos dozėmis.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Estija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Slovakijos prezidentė sukritikavo sprendimą naudoti "Sputnik V"
Italija pasiūlė sureguliuoti tiesioginius ryšius su Rusija dėl "Sputnik V"
Lietuva paskolins trims ES valstybėms 1,8 tūkst. dozių vakcinos nuo COVID-19
Talinas, archyvinė nuotrauka

Ketvirtadalis Estijos gyventojų neketina skiepytis nuo koronaviruso

(atnaujinta 19:09 2021.03.02)
Anot apklausos dalyvių, tokius klausimus kaip vakcinacijos poveikis sveikatai, nepageidaujamos organizmo reakcijos ir saugumas reikalauja papildomų tyrimų

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Ketvirtadalis apklaustų Estijos gyventojų nesiruošia skiepytis nuo koronaviruso, o daugiau nei trečdalis dar nėra apsisprendę, ar nori skiepytis, rašo portalas ERR.

Šie duomenys paaiškėjo po bendrovės "RAIT Faktum & Ariko" sociologų atliktos apklausos.

Kol prasidėjo apklausa, 3 % respondentų jau buvo pasiskiepiję, 40 % teigė, kad nusiteikę skiepytis, 25 % teigė, kad nenori skiepytis, o 32 % dar nepriėmė sprendimo.

Anot apklausos dalyvių, tokius klausimus kaip vakcinacijos poveikis sveikatai, nepageidaujamos organizmo reakcijos ir saugumas reikalauja papildomų tyrimų.

Apklausa visoje šalyje buvo vykdoma vasario 9–21 dienomis, joje dalyvavo 1 015 respondentų nuo 15 iki 80 metų.

Tuo tarpu Lietuvoje vyksta asmenų, sergančių onkologinėmis ligomis, ir vyresnio amžiaus gyventojų skiepijimas nuo COVID-19.

Statistikos departamento duomenimis, iš viso į Lietuvą pristatyta daugiau nei 309 tūkst. vakcinos dozių. Iš viso paskiepyta daugiau kaip 171 tūkst. šalies gyventojų, arba 6,14 proc.

Lietuva užsitikrino daugiau nei 9 mln. vakcinos dozių. Šio kieko turėtų užtekti paskiepyti daugiau nei 70 proc. šalies gyventojų. Pasak specialistų, tokia paskieptų gyventojų dalis užtikrintų kolektyvinį imunitetą nuo koronaviruso.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas, skiepai, Estija
Kovo 4-oji

Kokia šiandien diena: kovo 4-osios šventės

(atnaujinta 23:15 2021.03.03)
Kovo 4 yra 64-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 301 diena

Šiandien saulė teka 07:00, leidžiasi 18:01, dienos ilgumas 11 val. 01min.

Mėnulis (priešpilnis) teka 11:12 val., leidžiasi 03:47 val.

Savo vardadienį šiandien švenčia Daina, Daugvydas, Girmantė, Kazimieras (Kazys), Kazimiera, Vaclova, Vacė.

Kovarnių diena

Kovarnių diena — sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti. Šiuo metu į Lietuvą parskrenda kovarniai, kovai.

Kovo 4-oji Lietuvos istorijoje

1877 metais gimė prozininkas Kazys Lekeckas. Mirė 1944 m.

1917 metais Kazys Kaluževičius, lietuvių cirko artistas. Mirė 1965 m.

1936 metais gimė Kęstutis Arlauskas, išleidęs istorines nuotykines apysakas "Bėglys" (1987), "Paslapties kaina" (1995).

Kovo 4-oji pasaulio istorijoje

1678 metais gimė italų kompozitorius Antonijus Vivaldis.

1791 metais Vermontas tapo 14-ąja JAV valstija.

1793 metais  antrai kadencijai JAV prezidento poste inauguruotas Džordžas Vašingtonas.

1861 metais įvyko 16-ojo Amerikos prezidento Abraomo Linkolno inauguracija.

1877 metais Maskvoje įvyko Piotro Čaikovskio baleto "Gulbių ežeras" premjera.

1917 metais Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai masiškai pradėjo trauktis Vakarų fronte.

1933 metais inauguruotas 32-tasis JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas.

1952 metais Kinija apkaltino JAV panaudojus bakteriologinį ginklą Korėjoje.

1972 metais TSRS pasirašė naftos gavybos ir perdirbimo sutartį su Libija.

1994 metais dėl sprogimo Pasaulio prekybos centre Niujorke nuteisti keturi musulmonų teroristai.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai