Minsko srities poligone savaeigis artilerijos dalinys (ACS) Msta-S

Estija anksto pradėjo bijoti pratybų "Vakarai-2021"

(atnaujinta 10:43 2021.02.18)
Pasak Estijos gynybos ministerijos, pratybų metu Rusija tariamai "praktikuos karinius veiksmus prieš NATO"

VILNIUS, vasario 18 — Sputnik. Estijos gynybos ministerijos Užsienio žvalgybos departamentas trečiadienį paskelbė metinę ataskaitą, kurioje teigiama, kad Rusijos specialiosios tarnybos žvalgybai naudoja įvairias kibernetinių atakų technikas, grasindamos Estijai ir jos sąjungininkams.

"Kartu su žvalgyba Rusijos žvalgybos tarnybos aktyviai naudojasi virtualia erdve, kad paveiktų Vakarų visuomenes, valstybių ir NATO santykius. Tai piktnaudžiavimas kibernetine erdve siekiant išplėsti įtaką", — sakoma pranešime.

Žvalgyba mano, kad ateityje Rusijos specialiosios tarnybos greičiausiai išnaudos netikros informacijos technologijas.

"Ypač rimtas pavojus kils tada, kai technologijos plėtra pasieks lygį, kai bus galima sukurti įtikinamas ir sunkiai atpažįstamas klastotes. Tokiu atveju visuomenei bus sunkiau atskirti netikrą informaciją nuo tikros", — RIA Novosti cituoja metinę ataskaitą.

Estijos užsienio žvalgybos departamentas taip pat tvirtina, kad Rusija tariamai formuoja naujus padalinius, modernizuoja ir dislokuoja raketinius ginklus vakarų kryptimi. Visų pirma, pasak Estijos žvalgybos, 2019 m. Kaliningrado srityje buvo sukurtas naujas tankų pulkas, o pernai — naujas Vakarų kryptimi Rusijos sukurtas šautuvų divizionas, kuris tapo šeštuoju iš eilės per septynerius metus. Suomijos įlankos pakrantėje yra dislokuojamos 120 kilometrų nuotolio raketų sistemos "Bal", sakoma pranešime.

"Rusija bando užkirsti kelią amerikiečių raketinių ginklų dislokavimui Europoje ir su tuo susijusiam galios paritetui. Rusijos vadovybė tebėra susirūpinusi dėl Amerikos "Aegis Ashore" priešraketinės gynybos sistemos infrastruktūros Europoje, nes, pasak Rusijos, tai NATO grasinimas branduoline ataka", — sakoma pranešime.

Departamento vadovas Mikas Maranas (Mikk Marran) pažymėjo, kad, nepaisant paplitusio koronaviruso, Rusijos ginkluotosios pajėgos ir toliau treniruojasi įprastu režimu. Jo nuomone, šios pratybos gali kelti karinę grėsmę respublikai ir NATO. Jis tvirtina, kad Rusija tariamai "praktikuos karinius veiksmus prieš NATO" per "Vakarų" pratybas. Jis pabrėžė, kad pratybos vyks netoli respublikos, ir pridūrė, kad jų kulminacija įvyks vasaros pabaigoje, kai, pasak jo, Rusija sutelks dešimtis tūkstančių kariškių netoli Estijos ir karinių lėktuvų skrydžiai taps dažnesni.

Estijos parlamentas vasario 15 dieną priėmė pareiškimą dėl pilietinių laisvių gynimo Rusijoje, ragindamas plėtoti antirusiškų sankcijų politiką. Anot pareiškimo, ES ir jos partneriai turėtų "sukurti veiksmingą sankcijų politiką, kuri privers Rusiją atsisakyti agresyvios užsienio politikos".

Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas sakė, kad Estijos siūlomos sankcijos prieš Rusiją dėl jos neva "agresyvios užsienio politikos" yra agresyvi, bet jau paties Talino politika. Savo ruožtu Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Leonidas Sluckis sakė, kad Estijos parlamentas, reikalaudamas plėtoti ES politiką dėl kitų antirusiškų sankcijų, nerangiai kuria Vakarų metodiką, kaip sulaikyti Rusiją. Rusijos ambasada Taline pažymėjo, kad Estijos parlamento pareiškimas ginant pilietines laisves Rusijoje apsunkino abiejų šalių santykius.

Pernai Estijos užsienio žvalgybos departamentas teigė, kad pagrindinė grėsmė Estijai vis dar kyla iš Rusijos, tačiau karinio konflikto su kaimynine valstybe tikimybė buvo įvertinta kaip nereikšminga, nes "Rusija nenori karo su NATO". Užsienio žvalgybos departamentas, be Rusijos, į galimų grėsmių saugumui šaltinių sąrašą įtraukė Kiniją, kurios veiksmams reikia skirti vis daugiau dėmesio.

Tegai:
NATO, pratybos, Rusija, Estija
Vakcina nuo COVID-19 AstraZeneca

Estijoje mirė vyras, pasiskiepijęs "AstraZeneca" vakcina nuo COVID-19

(atnaujinta 16:08 2021.03.03)
Kaip pabrėžiama, po skiepo vyrui pradėjo skaudėti galvą ir pakilo temperatūra. Po 10 dienų simptomai sustiprėjo ir jis buvo išvežtas į ligoninę

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Estijoje mirė jaunas Gelbėjimo departamento darbuotojas, pasiskiepijęs nuo koronaviruso, trečiadienį pranešė Vaistų departamento saugos priežiūros biuro vadovė Maia Uusküla.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Šiandien įvyko liūdnas atvejis, kai iš Rytų Talino centro mums buvo pranešta apie 31 metų jaunuolio, kuris dirbo gelbėtoju, mirtį. Po skiepo vyrui pradėjo skaudėti galvą, jis pradėjo karščiuoti. Po 10 dienų simptomai sustiprėjo ir jis buvo išvežtas į ligoninę. Šiandien vidurdienį buvo pranešta apie jo mirtį. Tiriama, ar vakcina turėjo svarbų vaidmenį dėl jo mirties", — cituoja Uuskülą RIA Novosti. Ji patikslino, kad vyras skiepijosi "AstraZeneca" vakcina.

Estijoje vakcinacija nuo koronaviruso prasidėjo gruodžio 27 dieną. Sveikatos apsaugos departamento duomenimis, iki trečiadienio ryto vakcinomis "Pfizer/BioNtech", "Moderna" ir "AstraZeneca" buvo paskiepyti 84 175 žmonės — 6,3 proc. šalies gyventojų. Tuo tarpu 37 369 žmonės jau buvo paskiepyti abiem vakcinos dozėmis.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Estija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Slovakijos prezidentė sukritikavo sprendimą naudoti "Sputnik V"
Italija pasiūlė sureguliuoti tiesioginius ryšius su Rusija dėl "Sputnik V"
Lietuva paskolins trims ES valstybėms 1,8 tūkst. dozių vakcinos nuo COVID-19
Talinas, archyvinė nuotrauka

Ketvirtadalis Estijos gyventojų neketina skiepytis nuo koronaviruso

(atnaujinta 19:09 2021.03.02)
Anot apklausos dalyvių, tokius klausimus kaip vakcinacijos poveikis sveikatai, nepageidaujamos organizmo reakcijos ir saugumas reikalauja papildomų tyrimų

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Ketvirtadalis apklaustų Estijos gyventojų nesiruošia skiepytis nuo koronaviruso, o daugiau nei trečdalis dar nėra apsisprendę, ar nori skiepytis, rašo portalas ERR.

Šie duomenys paaiškėjo po bendrovės "RAIT Faktum & Ariko" sociologų atliktos apklausos.

Kol prasidėjo apklausa, 3 % respondentų jau buvo pasiskiepiję, 40 % teigė, kad nusiteikę skiepytis, 25 % teigė, kad nenori skiepytis, o 32 % dar nepriėmė sprendimo.

Anot apklausos dalyvių, tokius klausimus kaip vakcinacijos poveikis sveikatai, nepageidaujamos organizmo reakcijos ir saugumas reikalauja papildomų tyrimų.

Apklausa visoje šalyje buvo vykdoma vasario 9–21 dienomis, joje dalyvavo 1 015 respondentų nuo 15 iki 80 metų.

Tuo tarpu Lietuvoje vyksta asmenų, sergančių onkologinėmis ligomis, ir vyresnio amžiaus gyventojų skiepijimas nuo COVID-19.

Statistikos departamento duomenimis, iš viso į Lietuvą pristatyta daugiau nei 309 tūkst. vakcinos dozių. Iš viso paskiepyta daugiau kaip 171 tūkst. šalies gyventojų, arba 6,14 proc.

Lietuva užsitikrino daugiau nei 9 mln. vakcinos dozių. Šio kieko turėtų užtekti paskiepyti daugiau nei 70 proc. šalies gyventojų. Pasak specialistų, tokia paskieptų gyventojų dalis užtikrintų kolektyvinį imunitetą nuo koronaviruso.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas, skiepai, Estija
Klaipėdos uostas

Klaipėdos uosto direkcija stiprina akvatorijos taršos prevencijos priemones

(atnaujinta 17:09 2021.03.04)
Iš viso įvairios uosto vietos yra sumontuota 11 naftos tinkamų įrenginių, kurie šiuo metu yra perkeliami į problemines vietas

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Norint nustatyti galimus teršalų, išsiliejančių uosto akvatorijoje, židinius, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija naftos taršos aptikimo daviklius perkelia į potencialiai problemiškiausias vietas, praneša uosto spaudos tarnyba.

Pažymima, kad toks sprendimas jau duoda rezultatų — suveikus davikliui, pavyko užfiksuoti teršėją.

Pabrėžiama, kad suveikus prie Smiltelės upės žiočių sumontuotam naftos taršos aptikimo davikliui, Uosto direkcijos inspektorius nuvyko į įvykio vietą. Šioje vietoje buvo vykdoma bunkeravimo operacija ir aptikta, jog jos metu į akvatoriją prie krantinės pateko nežymus kiekis teršalų.

Pažymima, kad apie incidentą informuoti Aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai.

"Net keletas litrų naftos produktų, patekusių į akvatoriją, gali pridaryti daug bėdos, nes teršalai akimirksniu pasklinda. Stiprindami taršos prevenciją, perkeliame naftos taršos aptikimo daviklius į galimai problemiškiausias vietas, kad galėtume dar operatyviau reaguoti ir nustatyti teršalų židinius. Akivaizdu, kad šis sprendimas pasiteisina — teršėjai bus užfiksuoti, tikimės, jog taip pavyks užkardyti teršalų patekimą į akvatoriją", — sakė Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Iš viso įvairios uosto vietos yra sumontuota 11 naftos tinkamų įrenginių, kurie šiuo metu yra perkeliami į problemines vietas.

"Daviklių tinklas išdėstomas ne tik uosto pusėje, bet keletas jų bus įrengta ir keliuose Smiltynės pusės taškuose. Tai leis užfiksuoti teršalus, patenkančius į uosto akvatoriją iš Kuršių marių. Taip pat naftos aptikimo daviklis yra sumontuotas ir prie Dangės žiočių, siekiant, kad tarša nepatektų į akvatoriją iš upės. Šie davikliai gali užfiksuoti benzino, dyzelino, tepalų, naftos dėmes. Joms priartėjus prie detektoriaus, šis sureaguoja — perduoda signalą į Uosto direkcijos dispečerinę", —  teigiama pranešime.

Tuo pačiu, nustačius taršą, Uosto direkcijos dispečeris nedelsdamas informuoja visas atsakingas tarnybas: Jūrų gelbėjimo koordinacinį centrą, aplinkosaugos ir kitas institucijas.

Tegai:
aplinkos tarša, oro tarša, Klaipėdos uostas