Talinas žiemą

Estija ketina įtraukti Lietuvą į "kelionių burbulą"

(atnaujinta 11:18 2021.02.20)
Estija svarsto galimybę sukurti visuotinį visų pasaulio ligoninių ir medicinos centrų, turinčių teisę skiepyti, patikimumo sąrašą

VILNIUS, vasario 20 — Sputnik. Estija nori paskatinti šalis pripažinti viena kitos skiepijimo sertifikatus, rašoma ERR portale.

Prie projekto jau prisijungė kelios šalys, tarp jų Islandija, Vengrija, Serbija.

Pasak Valstybės kanceliarijos patarėjo Marteno Kaevato (Marten Kaevats), pirmiausia galima sukurti saugų "kelionių burbulą" tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos ir Suomijos.

"Norint, kad šie sprendimai, pavyzdžiui, Suomijos, Estijos, Švedijos ir Latvijos sertifikatai, veiktų kartu, reikia dviejų dalykų: susitarti dėl bendrų duomenų standartų ir šių sprendimų naudojamų taisyklių, ir tai yra darbas, kurį mes dabar atliekame kartu su PSO, ir vyksta patvirtinimo procesas", — aiškino jis.

Kaevato teigimu, kiekviena šalis turėtų nustatyti, kurie sertifikatai atitinka reikalavimus. Būtina sukurti visuotinį visų pasaulio ligoninių ir medicinos centrų, turinčių teisę atlikti šią vakcinaciją, patikimumo sąrašą.

"Tikiuosi, kad prie mūsų prisijungs Suomija ir Švedija, taip pat Latvija ir Lietuva, kad būtų galima sukurti tokį saugų "judėjimo burbulą" su artimiausiais kaimynais. Tačiau kiekviena šalis turi nuspręsti, ar ir kaip tai įgyvendins", — sakė jis.

Lietuvoje iš viso nustatyti daugiau nei 192 tūkstančiai COVID-19 atvejų, pasveiko daugiau kaip 178 tūkstančiai žmonių, 3 145 mirė.

Karantinas šalyje įvestas nuo lapkričio pradžios ir pratęstas iki vasario pabaigos. Vyriausybė patvirtino planą, kaip palengvinti apribojimus, atsižvelgiant į atvejų skaičių. Pakeitimai palies ne maisto prekių parduotuves, maitinimo įstaigas ir paslaugų sektorių.

Tegai:
kelionės, Lietuva, Estija
Skinest Baltija

Konstitucinis Teismas pritarė Lietuvos vyriausybės sprendimui uždrausti darbą su "Skinest"

(atnaujinta 14:22 2021.03.05)
Kadangi Latvijoje įmonei buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, tai automatiškai gali būti laikoma grėsme nacionaliniam saugumui, mano teismas

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad vyriausybės sprendimas užkirsti kelią sutarčių tarp "Lietuvos geležinkelių" ir Estijos verslininko Olego Osinovskio kontroliuojamos "Skinest Baltija" dukterinės įmonės pasirašymui neprieštarauja Konstitucijai, praneša KT spaudos tarnyba.

Konstitucinis Teismas nagrinėjo bylą remdamasis individualiu Osinovskio, "Skinest Grupp" ir "Skinest Rail" skundu.

"Skinest" grupė buvo faktiškai pašalinta iš Latvijos geležinkelių konkurso 2018 metais, kai vyriausybės komisija ir vyriausybė neleido Latvijos geležinkeliams pasirašyti sutarčių su įmone.

Tada kabinetas nurodė, kad Osinovskis turi ryšių, kurie padidina riziką arba kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, su užsienio šalių departamentais arba su jų asmenimis ar juridiniais asmenimis.

Sausio 21 dieną Latvijos teismas išteisino kyšininkavimu apkaltintą buvusį Latvijos geležinkelių vadovą Ugį Magonį ir Osinovskį. Šis teismo sprendimas nėra galutinis.

2019 metų gruodžio mėnesį "Skinest" pateikė skundą dėl Lietuvos Europos Komisijai (EK). Bendrovė mano, kad Lietuvos valdžia nori išstumti "Skinest Baltija" ir "Vitras-S" grupės įmones iš rinkos, o tai pažeidžia pagrindines ES teisės normas.

Teismo vertinimu, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostata, kad asmuo gali būti laikomas neatitinkančiu saugumo interesų tik todėl, kad jam yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas, tačiau teismo sprendimas nebuvo priimtas, nepažeidžia nekaltumo Konstitucijoje įtvirtintos prezumpcijos.

Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją valstybė reguliuoja ekonominę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai žmonių gerovei, o pastaroji neįmanoma be valstybės ir visuomenės saugumo.

Tegai:
Konstitucinis Teismas, Baltijos šalys
NATO karys

Estijoje prasidėjo NATO pratybos "Furious Wolf"

(atnaujinta 10:07 2021.03.05)
Šios pratybos, vykstančios du kartus per metus Baltijos šalyse, specialiai sukurtos integruoti oro ir sausumos operacijas

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Estijoje prasidėjo NATO pratybos "Furious Wolf", kuriose dalyvauja antžeminiai aviacijos ugnies koreguotojai ir NATO orlaivių įgulos, pranešė Estijos gynybos pajėgų štabas.

Minsko srities poligone savaeigis artilerijos dalinys (ACS) Msta-S
© Sputnik / Евгений Биятов

Du kartus per metus Baltijos šalyse vykstančios pratybos "Furious Wolf" yra specialiai sukurtos integruoti oro ir sausumos operacijas.

Pratybos vyksta tiek Lietuvoje, Šiaulių oro bazėje, tiek Estijoje, kariniame Tapos mieste ir Rakverės miesto apylinkėse.

"Ketvirtadienį Rakverėje aviacijos koreguotojai dirbo kartu su Italijos oro pajėgų naikintuvų įgulomis, kurios pakilo iš Šiaulių oro bazės. Kitą savaitę  pratybose dalyvaus Vokietijos oro pajėgų naikintuvai "Eurofighter Typhoon", kurie yra įsikūrę Emario oro bazėje, netoli Talino", — rašoma pranešime.

Baltijos šalys neturi lėktuvų, tinkamų patruliuoti ore, todėl oro policijos misiją nuo 2004 metų balandžio mėn. (po įstojimo į NATO) Šiaurės Atlanto aljanso šalyse vykdo lėktuvai, įsikūrę Lietuvoje, Zoknių aerodrome, penkių kilometrų atstumu nuo Šiaulių, ir Emario oro bazėje, kuri nuo 2014 metų tapo papildoma NATO orlaivių dislokacijos platforma.

Tegai:
pratybos, NATO, Estija
Dar šia tema
NATO pagyrė Rusijos priešlėktuvines sistemas "Pancir"
"Jų negalima rasti": Rusija stato naujus slaptus raketnešius
VSD pavadino Rusiją "didžiausia grėsme" Lietuvai
Vakcinacija

"Bloomberg" pranašauja, kad ES praras 100 milijardų eurų dėl "vangaus" vakcinacijos tempo

(atnaujinta 16:00 2021.03.08)
Kaip pažymi agentūra, kova su koronavirusu Europoje vyksta lėčiau nei tikėtasi, o tai savo ruožtu vėlina ekonomikos atsigavimą ir sulėtina verslo darbą

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Europos Sąjunga gali prarasti nuo 50 iki 100 milijardų eurų dėl investuotojų susirūpinimo dėl "vangaus" skiepijimo tempo, rašo "Bloomberg".

Kaip pažymi agentūra, kova su koronavirusu Europoje vyksta lėčiau nei tikėtasi, o tai savo ruožtu vėlina ekonomikos atsigavimą ir sulėtina verslo darbą.

Be to, investuotojai yra susirūpinę dėl vis didėjančio COVID-19 paplitimo ES, nes tai gali sutrikdyti jų strategijas, priduria "Bloomberg", remdamasi "BlackRock Investment" ir "Bank of America" finansinio konglomerato pareiškimais.

Taip pat Europos fondai yra susirūpinę dėl kapitalo nutekėjimo, kuris, kaip matyti iš medžiagos, regione fiksuojamas trečią savaitę iš eilės.

"Europa turi paspartinti vakcinų įvedimo tempą, jei nori nugalėti virusą. <...> Tuo pačiu metu [skiepijimo procesą — Sputnik] stabdo biurokratija ir prieštaringi valdžios pareiškimai", — agentūra cituoja vyriausiojo Principal Global Investors vyriausiąjį strategą Simu Shahą.

Europos Komisija vakcinų kūrimo etape valstybėms narėms sudarė apie 2,3 milijardo dozių. ES gyvena apie 450 milijonų gyventojų.

Nors trijų vakcinų vartojimas Europos Sąjungoje buvo patvirtintas centralizuotai, su gamintojais buvo sudarytos preliminarios sutartys. Nepaisant to, valstybės susidūrė su nepakankamu pristatymu, pažeisdamos įsipareigojimus.

Tegai:
ES, vakcinacija, vakcina, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje