Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid

Estijos prezidentė ragina ratifikuoti sienos su Rusija sutartį

(atnaujinta 00:07 2021.02.24)
Anksčiau Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets pasakė, kad respublika galėtų žengti pirmą žingsnį ir pareikšti apie savo pasirengimą ratifikuoti Estijos ir Rusijos sienos sutartį

VILNIUS, vasario 21 — Sputnik. Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid paragino ratifikuoti pasienio sutartį su Rusija.

Anksčiau Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets pasakė, kad respublika galėtų žengti pirmą žingsnį ir pareikšti apie savo pasirengimą ratifikuoti Estijos ir Rusijos sienos sutartį.

Pasak Estijos prezidentės, ji pritarė respublikos vyriausybės pozicijai dėl sienos sutarties ratifikavimo.

"Aš esu viena iš tų, kas visada manė, kad svarbu sudaryti sienos sutartį, tačiau ir kita pusė turi būti tam pasirengusi", — pasakė Kaljulaid leidiniui "Postimees".

Tarp Estijos ir Rusijos nėra teisiškai įformintos sienos. Iš pradžių sienos sutartis buvo pasirašyta 2005 metais. Vykdydamas ratifikavimo procedūras, Talinas į atitinkamą įstatymą vienašališkai įtraukė preambulę, kurioje buvo nuorodos į 1920 metų Tartu taikos sutartį tarp Estijos ir Sovietų Rusijos, kurios galiojimas baigėsi. Maskva tai įvertino kaip galimybę ateityje pateikti teritorines pretenzijas, ir parašas po sutartimi buvo atšauktas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir tuometinis Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas 2014 metų vasario 18 d. Maskvoje pasirašė naujas sutartis dėl Rusijos ir Estijos valstybės sienos ir jūros erdvių Narvos ir Suomijos įlankose nustatymo. Jas papildė nuostatos, nurodančios, kad šalys neturi teritorinių pretenzijų viena kitai, o sutartys paliečia tik pasienio klausimų sprendimą. Dokumentus turi patvirtinti abiejų valstybių parlamentai.

Tegai:
pasienis, Rusija, Estija, Kersti Kaljulaid
Dar šia tema
Nesutarimai dėl sienų: kokias Rusijos teritorijas Baltijos šalys laiko savomis
"Negyvo asilo ausys": Pskove įvertino Estijos teritorines pretenzijas
Kaliningradas ir trys šimtai milijardų. Į ką dar pretenduoja Rusijos kaimynai
Estijos parlamento pirmininkas pareiškė apie teritorines pretenzijas Rusijai
Skinest Baltija

Konstitucinis Teismas pritarė Lietuvos vyriausybės sprendimui uždrausti darbą su "Skinest"

(atnaujinta 14:22 2021.03.05)
Kadangi Latvijoje įmonei buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, tai automatiškai gali būti laikoma grėsme nacionaliniam saugumui, mano teismas

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad vyriausybės sprendimas užkirsti kelią sutarčių tarp "Lietuvos geležinkelių" ir Estijos verslininko Olego Osinovskio kontroliuojamos "Skinest Baltija" dukterinės įmonės pasirašymui neprieštarauja Konstitucijai, praneša KT spaudos tarnyba.

Konstitucinis Teismas nagrinėjo bylą remdamasis individualiu Osinovskio, "Skinest Grupp" ir "Skinest Rail" skundu.

"Skinest" grupė buvo faktiškai pašalinta iš Latvijos geležinkelių konkurso 2018 metais, kai vyriausybės komisija ir vyriausybė neleido Latvijos geležinkeliams pasirašyti sutarčių su įmone.

Tada kabinetas nurodė, kad Osinovskis turi ryšių, kurie padidina riziką arba kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, su užsienio šalių departamentais arba su jų asmenimis ar juridiniais asmenimis.

Sausio 21 dieną Latvijos teismas išteisino kyšininkavimu apkaltintą buvusį Latvijos geležinkelių vadovą Ugį Magonį ir Osinovskį. Šis teismo sprendimas nėra galutinis.

2019 metų gruodžio mėnesį "Skinest" pateikė skundą dėl Lietuvos Europos Komisijai (EK). Bendrovė mano, kad Lietuvos valdžia nori išstumti "Skinest Baltija" ir "Vitras-S" grupės įmones iš rinkos, o tai pažeidžia pagrindines ES teisės normas.

Teismo vertinimu, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostata, kad asmuo gali būti laikomas neatitinkančiu saugumo interesų tik todėl, kad jam yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas, tačiau teismo sprendimas nebuvo priimtas, nepažeidžia nekaltumo Konstitucijoje įtvirtintos prezumpcijos.

Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją valstybė reguliuoja ekonominę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai žmonių gerovei, o pastaroji neįmanoma be valstybės ir visuomenės saugumo.

Tegai:
Konstitucinis Teismas, Baltijos šalys
NATO karys

Estijoje prasidėjo NATO pratybos "Furious Wolf"

(atnaujinta 10:07 2021.03.05)
Šios pratybos, vykstančios du kartus per metus Baltijos šalyse, specialiai sukurtos integruoti oro ir sausumos operacijas

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Estijoje prasidėjo NATO pratybos "Furious Wolf", kuriose dalyvauja antžeminiai aviacijos ugnies koreguotojai ir NATO orlaivių įgulos, pranešė Estijos gynybos pajėgų štabas.

Minsko srities poligone savaeigis artilerijos dalinys (ACS) Msta-S
© Sputnik / Евгений Биятов

Du kartus per metus Baltijos šalyse vykstančios pratybos "Furious Wolf" yra specialiai sukurtos integruoti oro ir sausumos operacijas.

Pratybos vyksta tiek Lietuvoje, Šiaulių oro bazėje, tiek Estijoje, kariniame Tapos mieste ir Rakverės miesto apylinkėse.

"Ketvirtadienį Rakverėje aviacijos koreguotojai dirbo kartu su Italijos oro pajėgų naikintuvų įgulomis, kurios pakilo iš Šiaulių oro bazės. Kitą savaitę  pratybose dalyvaus Vokietijos oro pajėgų naikintuvai "Eurofighter Typhoon", kurie yra įsikūrę Emario oro bazėje, netoli Talino", — rašoma pranešime.

Baltijos šalys neturi lėktuvų, tinkamų patruliuoti ore, todėl oro policijos misiją nuo 2004 metų balandžio mėn. (po įstojimo į NATO) Šiaurės Atlanto aljanso šalyse vykdo lėktuvai, įsikūrę Lietuvoje, Zoknių aerodrome, penkių kilometrų atstumu nuo Šiaulių, ir Emario oro bazėje, kuri nuo 2014 metų tapo papildoma NATO orlaivių dislokacijos platforma.

Tegai:
pratybos, NATO, Estija
Dar šia tema
NATO pagyrė Rusijos priešlėktuvines sistemas "Pancir"
"Jų negalima rasti": Rusija stato naujus slaptus raketnešius
VSD pavadino Rusiją "didžiausia grėsme" Lietuvai
Jūrų prekybos uostas Ust Luga

Baltarusija pradėjo pristatyti savo naftos produktus į Rusijos uostus

(atnaujinta 12:25 2021.03.06)
Planuojama, kad 2021–2023 metais Baltarusijos įmonės Rusijos uostuose perkraus daugiau kaip 9,8 mln. tonų krovinių

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Pirmosios Baltarusijos naftos produktų siuntos pristatomos į Rusijos uostus nuo kovo 5 dienos, praneša Rusijos transporto ministerija.

"Kovo 5 dieną į terminalą "Portenergo", jūrų uostą Ust-Lugą keliais traukiniais buvo išsiųsta daugiau nei 5000 tonų baltarusiško benzino", — ministerijos pranešimą cituoja RIA Novosti

Siuntėjas buvo AB "Mozyrio naftos produktų gamykla". Krovinys į "Portenergo" terminalą atvyks kovo 9 dieną.

Antroji siunta iš "Mozyrio NPG" įvyko kovo 6 dieną - buvo išsiųsta 3,6 tūkst. tonų mazuto partija. Krovinys bus perkrautas į Sankt Peterburgo jūrų uostą.

Vasario 19 dieną Maskva ir Minskas pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo Baltarusijos naftos produktų, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis per Rusijos jūrų uostus, gabenimo ir perkrovimo srityje. Dokumente numatyta, kad Baltarusijos įmonės 2021–2023 metais Rusijos uostuose perkraus daugiau kaip 9,8 mln. tonų krovinių.

Praėjusių metų rugpjūtį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė apie galimą prekybos srautų persiorientavimą iš Baltijos uostų. Rugsėjį Rusijos ir Baltarusijos ministrų pirmininkų derybose buvo aptartas naftos srautų perkėlimas iš Lietuvos uostų į Rusijos uostus, tarp jų ir į Ust Lugą. Taip pat rugsėjį Aleksandras Novakas, tuometinis Rusijos Federacijos energetikos ministerijos vadovas, sakė, kad svarstoma galimybė perkelti naftos produktų srautus iš Baltijos uostų į šiaurės vakarų Rusijos uostus (Ust Lugą, Primorską, Vysocką, Sankt Peterburgą). 

Tegai:
Rusija, Baltarusija
Dar šia tema
Muitininkai vilkiku gabentame silkių krovinyje rado kontrabandinių rūkalų
Pralaimėjo ir liko viena: Lietuva panikuoja dėl Baltarusijos krovinių praradimo
Mirtina avarija Trakų rajone: "Audi" susidūrė su krovininiu automobiliu