Misija "išsaugoti derlių": Estija ieško būdų pasikviesti sezoninius darbuotojus
(atnaujinta 11:05 2021.02.23)
Sezoniniu darbu suinteresuoti Darbo jėgos migrantai iš Ukrainos ir Moldovos. Derlius Estijos ūkiuose buvo prarastas dėl darbuotojų trūkumo praėjusią vasarąVILNIUS, vasario 23 — Sputnik. Estijos žemės ūkiui reikia darbo jėgos, ypač sezoninių darbuotojų. Apie tai praneša Estijos portalas ERR.
Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmų valdybos pirmininkas Roometas Sirmusas teigė, kad sodininkystėje reikia daugiausiai žmonių. Pavyzdžiui, uogų derliui surinkti reikia apie tūkstantį žmonių. Darbo jėgos iš užsienio taip pat reikia ir gyvulininkystėje — karvių ir kiaulių priežiūrai.
Pasak kaimo reikalų ministro Urmo Kruuse, koalicija sutiko, kad tai neapsunkins ūkininkų gyvenimo uždraudus užsienio darbo jėgos importą. Pagrindinis dalykas yra nustatyti reikiamą darbuotojų skaičių.
"Sezoniniam darbui atlikti reikia maždaug dviejų tūkstančių žmonių. Tikimės, kad vietos gyventojai patys iš naujo atras žemės ūkį. Žmonių trūkumą reikės padengti kontroliuojamu darbo jėgos importu", — sakė jis.
Dėl koronaviruso pandemijos darbuotojus atsivežti iš užsienio nėra lengva. Darbo jėgos migrantai iš Ukrainos ir Moldovos suinteresuoti sezoniniu darbu.
Anot portalo, kuriamas užsieniečių darbuotojų importo reglamentas.
"Visų pirma, reikia žinoti, kad į šalį atvykstantys žmonės yra sveiki. Tai reiškia, kad jie jau turi būti patikrinti ir rezultatas turi būti neigiamas, arba juos galima patikrinti atvykus. Be to, turi būti išlaikytas karantinas. Darbdaviai penktadienį sakė. kad esame pasirengę laikytis visų nustatytų taisyklių. Tačiau svarbu žinoti, kaip tai padaryti", — sakė kaimo reikalų ministras.
Praėjusią vasarą braškių derlius Estijos ūkiuose buvo prarastas dėl sezoninių darbuotojų trūkumo.
Kaip jau rašė Sputnik Lietuva, braškių derliaus problemos dėl migrantų trūkumo tapo žinomos dar gegužę. Sunkumų kilo dėl to, kad koronaviruso pandemijos fone Estijos valdžia uždarė Ukrainos sezoniniams darbuotojams atvykti į respubliką. Vietiniai ūkininkai kreipėsi į kaimo reikalų ministrą su prašymu išspręsti problemą ir leisti atvykti "darbštiems ukrainiečiams", tačiau problema iki šiol neišspręsta.
Tegai:
Estijoje mirė vyras, pasiskiepijęs "AstraZeneca" vakcina nuo COVID-19
(atnaujinta 16:08 2021.03.03)
Kaip pabrėžiama, po skiepo vyrui pradėjo skaudėti galvą ir pakilo temperatūra. Po 10 dienų simptomai sustiprėjo ir jis buvo išvežtas į ligoninęVILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Estijoje mirė jaunas Gelbėjimo departamento darbuotojas, pasiskiepijęs nuo koronaviruso, trečiadienį pranešė Vaistų departamento saugos priežiūros biuro vadovė Maia Uusküla.
"Šiandien įvyko liūdnas atvejis, kai iš Rytų Talino centro mums buvo pranešta apie 31 metų jaunuolio, kuris dirbo gelbėtoju, mirtį. Po skiepo vyrui pradėjo skaudėti galvą, jis pradėjo karščiuoti. Po 10 dienų simptomai sustiprėjo ir jis buvo išvežtas į ligoninę. Šiandien vidurdienį buvo pranešta apie jo mirtį. Tiriama, ar vakcina turėjo svarbų vaidmenį dėl jo mirties", — cituoja Uuskülą RIA Novosti. Ji patikslino, kad vyras skiepijosi "AstraZeneca" vakcina.
Estijoje vakcinacija nuo koronaviruso prasidėjo gruodžio 27 dieną. Sveikatos apsaugos departamento duomenimis, iki trečiadienio ryto vakcinomis "Pfizer/BioNtech", "Moderna" ir "AstraZeneca" buvo paskiepyti 84 175 žmonės — 6,3 proc. šalies gyventojų. Tuo tarpu 37 369 žmonės jau buvo paskiepyti abiem vakcinos dozėmis.
Ketvirtadalis Estijos gyventojų neketina skiepytis nuo koronaviruso
(atnaujinta 19:09 2021.03.02)
Anot apklausos dalyvių, tokius klausimus kaip vakcinacijos poveikis sveikatai, nepageidaujamos organizmo reakcijos ir saugumas reikalauja papildomų tyrimųVILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Ketvirtadalis apklaustų Estijos gyventojų nesiruošia skiepytis nuo koronaviruso, o daugiau nei trečdalis dar nėra apsisprendę, ar nori skiepytis, rašo portalas ERR.
©
Photo : Lietuvos Respublikos Seimas
Šie duomenys paaiškėjo po bendrovės "RAIT Faktum & Ariko" sociologų atliktos apklausos.
Kol prasidėjo apklausa, 3 % respondentų jau buvo pasiskiepiję, 40 % teigė, kad nusiteikę skiepytis, 25 % teigė, kad nenori skiepytis, o 32 % dar nepriėmė sprendimo.
Anot apklausos dalyvių, tokius klausimus kaip vakcinacijos poveikis sveikatai, nepageidaujamos organizmo reakcijos ir saugumas reikalauja papildomų tyrimų.
Apklausa visoje šalyje buvo vykdoma vasario 9–21 dienomis, joje dalyvavo 1 015 respondentų nuo 15 iki 80 metų.
Tuo tarpu Lietuvoje vyksta asmenų, sergančių onkologinėmis ligomis, ir vyresnio amžiaus gyventojų skiepijimas nuo COVID-19.
Statistikos departamento duomenimis, iš viso į Lietuvą pristatyta daugiau nei 309 tūkst. vakcinos dozių. Iš viso paskiepyta daugiau kaip 171 tūkst. šalies gyventojų, arba 6,14 proc.
Lietuva užsitikrino daugiau nei 9 mln. vakcinos dozių. Šio kieko turėtų užtekti paskiepyti daugiau nei 70 proc. šalies gyventojų. Pasak specialistų, tokia paskieptų gyventojų dalis užtikrintų kolektyvinį imunitetą nuo koronaviruso.
©
Sputnik
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
Kokia šiandien diena: kovo 4-osios šventės
(atnaujinta 23:15 2021.03.03)
Kovo 4 yra 64-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 301 dienaŠiandien saulė teka 07:00, leidžiasi 18:01, dienos ilgumas 11 val. 01min.
Mėnulis (priešpilnis) teka 11:12 val., leidžiasi 03:47 val.
Savo vardadienį šiandien švenčia Daina, Daugvydas, Girmantė, Kazimieras (Kazys), Kazimiera, Vaclova, Vacė.
Kovarnių diena
Kovarnių diena — sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti. Šiuo metu į Lietuvą parskrenda kovarniai, kovai.
Kovo 4-oji Lietuvos istorijoje
1877 metais gimė prozininkas Kazys Lekeckas. Mirė 1944 m.
1917 metais Kazys Kaluževičius, lietuvių cirko artistas. Mirė 1965 m.
1936 metais gimė Kęstutis Arlauskas, išleidęs istorines nuotykines apysakas "Bėglys" (1987), "Paslapties kaina" (1995).
Kovo 4-oji pasaulio istorijoje
1678 metais gimė italų kompozitorius Antonijus Vivaldis.
1791 metais Vermontas tapo 14-ąja JAV valstija.
1793 metais antrai kadencijai JAV prezidento poste inauguruotas Džordžas Vašingtonas.
1861 metais įvyko 16-ojo Amerikos prezidento Abraomo Linkolno inauguracija.
1877 metais Maskvoje įvyko Piotro Čaikovskio baleto "Gulbių ežeras" premjera.
1917 metais Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai masiškai pradėjo trauktis Vakarų fronte.
1933 metais inauguruotas 32-tasis JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas.
1952 metais Kinija apkaltino JAV panaudojus bakteriologinį ginklą Korėjoje.
1972 metais TSRS pasirašė naftos gavybos ir perdirbimo sutartį su Libija.
1994 metais dėl sprogimo Pasaulio prekybos centre Niujorke nuteisti keturi musulmonų teroristai.