Sputnik V, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalys Rusijos vakciną prilygino "švelniajai okupacijai"

(atnaujinta 19:25 2021.03.09)
Galimybė naudoti vakciną "Sputnik V" sukelia rimtų moralinių kančių Baltijos šalyse. Lietuvos valdžia bando įtikinti gyventojus, kad Rusijos vakcinos nevalia įsigyti dėl geopolitinių priežasčių, Latvijos ir Estijos valdžia leidžia ją naudoti, jei ji yra registruota ES

VILNIUS, kovo 9 — Sputnik. Rusijos sukurta vakcina "Sputnik V" netikėtai tampa populiariausia vakcina tarp žmonių. Iš Baltijos šalių politikų reikalaujama, kad jie peržengtų savo ir pripažintų tai, kas jiems visiškai nepriimtina: Rusija gali būti sėkmingesnė už Europą ir būti naudinga kaimynams. Apie tai, kaip Baltijos šalių rusofobai "Sputnik V" prilygino švelniajai okupacijai, rašo portalo "RuBalticRu" autorius Aleksandras Nosovičius.

Varšuva
© Sputnik / Михаил Воскресенский

Anot Lietuvos žiniasklaidos, niekas nesiginčys, kad Rusija gali sukurti nuostabų kūrinio prototipą. Tačiau viskas, kas eina į masinę gamybą: televizoriai, šaldytuvai, vaistai ar automobiliai — pasirodo, yra "prastesnės kokybės". Pereinant nuo bandomosios prie masinės gamybos kyla įvairių techninių problemų. Ir vargu, ar "Rusijos ekonomika gali pasigirti sėkmingų perėjimų pavyzdžiais".

Anot straipsnio autoriaus, Lietuvos žiniasklaida bando bet kokia kaina įtikinti gyventojus, kad Rusijos vakcina "Sputnik V" nėra tokia gera, kaip visi giria, o Lietuvos vyriausybė pagrįstai atsisako ją pirkti.

Nosovičiaus teigimu, tai padaryti nėra lengva, nes visi tikrai giria. Vienintelė sąjungininkė, likusi Lietuvai vakcinų rusofobijos srityje, yra Ukraina. Taigi, tenka prieštarauti pagrindinės Vakarų žiniasklaidos leidiniams, pasisakyti prieš Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, kuri pažadėjo padėti sertifikuoti Rusijos vakciną Europos Sąjungoje, ir prieš keliasdešimt šalių-sąjungininkių, įskaitant Latviją ir Estiją, kurios yra pasirengusios naudoti "Sputnik V", jei ji bus patvirtinta Europos vaistų agentūros. Prieš Lenkiją, kuri grasina pirkti "Sputnik V" be Briuselio sutikimo, taip pat prieš Vengriją ir Slovakiją, kurios tai jau padarė.

Autorius pradeda skaudžiu prisipažinimu sau, kad "Mordore" vis dar atsiranda "kairiarankių", kurie kartą per šimtą metų sugeba išrasti kažką naudingo pasauliui, pavyzdžiui, vakciną nuo naujo tipo koronaviruso, kurios efektyvumas daugiau nei 90 proc. Tačiau jos naudoti "negalima, nes visa tai yra parodomoji akcija". Bet kokiu atveju, Rusija "nesugeba gaminti masinės kokybės aukštos kokybės produktų ir jai reikia pavyzdinių pavyzdžių, kad galėtų pasiekti savo geopolitinius tikslus ir laimėti informacinį karą".

"Ši vaikiška rusofobija dėl savo argumentacijos bejėgiškumo ir gėdos labiausiai primena anekdotinius tų pačių baltų ir ukrainiečių raginimus Vakarų sirgaliams neseniai vykusiame pasaulio čempionate netikėti savo akimis. Rusija anaiptol nėra tokia graži šalis, kaip jūs galvojate: viskas, ką jūs matote dešimtyje Rusijos miestų, vėlgi yra "pokazucha" ir "Potemkino kaimai", kuriuos Rusijos FSB sukūrė naiviems užsieniečiams", — rašo Nosovičius.

Pasak jo, antirusiškos "sanitarinio kordono" grandinės limitrofų režimams Rusijos patrauklumo Vakaruose idėja neįsivaizduojama, todėl jie mano, kad nacionalinės svarbos klausimas yra įtikinti NATO ir ES sąjungininkus, kad jų kaimynė Rytuose yra "blogio imperija", kuri vienu metu tuoj tuoj ir "užsilenks nuo degtinės", ir "okupuos visą Europą".

Blogiau už situaciją, kai teigiamas Rusijos įvaizdis plinta visame pasaulyje, tik ta situacija, kai Rusija tampa patraukli pačių limitrofių gyventojams. Istorija su Rusijos vakcina nuo COVID-19 yra ta pati "blogiausioji".

Perspektyviausios Rusijos vakcinos nuo COVID-19 >>

Straipsnio autoriaus teigimu, šiuo atžvilgiu Lietuvos vadovybės reakcija į "SputnikV" primena jos pačios reakciją į nemokamas elektronines vizas, kuriomis pasinaudoję dešimtys tūkstančių lietuvių puolė į Kaliningrado sritį ir ten pamatė visiškai kitokią Rusiją, nei jiems piešė politikai, dešimtmečius tirštindami spalvas. Tuo metu Lietuvos žiniasklaidoje buvo skelbiami vienodai liguisti tekstai, raginantys lietuvius nekeliauti į Kaliningradą — "ten girtuokliai tiesiog iš butelių geria degtinę tiesiai gatvėje, viešbučiuose gyventi neįmanoma, o viduryje miesto nerasi nė vieno prekybos centro".

Baltijos šalių valdžios institucijos taip pat pradės juodąją PR kampaniją prieš Rusijos vakciną. Nes tai atitraukia elektoratą nuo antirusiškos partijos ir vyriausybės linijos.

Люди в защитных масках на улице
© AFP 2021 / VINCENZO PINTO

Pasak straipsnio autoriaus, Latvijoje "Sputnik V" netikėtai daugeliui pasirodė populiariausia vakcina tarp žmonių.
Remiantis SKDS sociologine apklausa, 44 % Latvijos gyventojų norėtų pasiskiepyti Rusijos vakcina "Sputnik". Amerikos ir Vokietijos vakcina "Pfizer-BioNTech" pasitiki tik 30 % latvių, amerikietiškai "Modernai" pirmenybę teikia 19 % respondentų, švedų ir britų "Astra Zenecai" — tik 9 %.

Net jei manytume, kad tarp palaikančiųjų Rusijos vakciną — rusakalbiai Latvijos gyventojai, visi be išimties apmulkinti "Kremliaus propagandos", 44 proc. reiškia, kad "Sputnik V" pasirinko ir latviai.

"Baltijos šalių politikų "paukščių kalba" kalba ši padėtis vadinama "švelniąja reokupacija", — sako Nosovičius.

Nosovičiaus teigimu, bet kokiam teigiamam vietinių gyventojų sąlyčiui su Rusija Baltijos šalyse taikomas šis apibrėžimas. Rusijos dainininkų koncertai, ekskursijos po Rusijos teatrus, Rusijos televizijos laidos, turistinės kelionės į Rusiją — visa tai yra "minkšta reokupacija", nes subtiliai įtraukia naivius lietuvius, latvius ir estus į Rusijos kultūrinės įtakos sferą. Todėl turai yra atšaukiami, dainininkams uždrausta atvykti, televizijos kanalai išjungiami, o apie keliones į Rusiją pasakojamos siaubingos istorijos didžiojo vaikų rašytojo Kornėjaus Čiukovskio dvasia.

"Esant tokiam konkrečiam pasaulio vaizdui, "Sputnik V" taip pat yra grėsmė nacionaliniam saugumui, o ne priemonė grįžti į įprastą gyvenimą. Ar Baltijos šalys, pasirinkusios "europietišką pasirinkimą", negali naudoti Rusijos vakcinos, o ne europinės? Argi Rusijos patirtis dėl masinio skiepijimo negali būti sėkmingesnė už europietišką?" — pabrėžia autorius.

Straipsnyje teigiama, jog būtų puiku, kad šis Europos neofitų snobizmas būtų pademonstruotas Lietuvos, Latvijos ir Estijos sėkmės kovoje su pandemija fone, tačiau vis dėlto tai demonstruojama nesėkmių fone. Baltijos šalių vyriausybės gąsdina gyventojus visišku "užrakinimu", viešasis gyvenimas yra minimalus, sienos uždarytos, net norint judėti tarp gyvenviečių šalies viduje, reikia rimtos priežasties.

Straipsnio autoriaus teigimu, kai šalia viso to Baltijos šalių politikai kažką šnypščia apie Rusiją, kurioje vienas po kito panaikinami socialiniai apribojimai, ir reiškia abejones dėl Rusijos vakcinos patikimumo, jie atrodo apgailėtini ne tik Rusijos, bet ir jų pačių rinkėjų akyse.

Baltijos šalių rusofobijos kaina šį kartą yra paprastų estų, latvių ir lietuvių gyvybė ir sveikata. Ir tai sukelia tiesioginį konfliktą tarp Baltijos šalių valdančiųjų režimų su paprastais žmonėmis.

Pasak Nosovičiaus, Latvijos ir Estijos valdžia, matyt, tai jaučia ir išlaiko sveiko proto liekanas. Tuo tarpu Lietuvos valdžia savo pamišime yra pasirengusi eiti iki galo.

Šiuo metu Rusijoje yra trys vakcinos nuo koronaviruso. Gamalėjaus instituto "Sputnik V" tapo pirmąja vakcina šalyje ir pasaulyje, RF Sveikatos apsaugos ministerija ją užregistravo praėjusių metų rugpjūtį.

Antrasis preparatas yra "Vektor" tyrimų centro "EpiVacCorona". Vasario 20 dieną Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas paskelbė apie trečiosios Rusijos vakcinos nuo koronaviruso "CoviVac", kuri buvo sukurta Čiumakovo centre, registraciją.

Be to, Rusijos tiesioginių investicijų fondas kreipėsi dėl dar vakcinos vakcinos — "Sputnik Light" — registravimo. Jos skirtumas nuo klasikinės "Sputnik V" yra tas, kad ją reikės suleisti tik vieną kartą.

Tegai:
Rusija, Sputnik V, Baltijos šalys
Dar šia tema
Baltijos šalys šokiruotos: Lenkija pasirengusi naudoti Rusijos vakciną
Vokietija paragino ES paspartinti "Sputnik V" vakcinos sertifikavimą
"Sputnik V" kūrėjai pareikalavo EVA atsiprašyti už žodžius apie vakciną
"Pažemino pagal užsakymą". Politologas apie EVA vadovės žodžius apie "Sputnik V"
Estijos vėliava

Apklausa: Juris Ratas yra populiariausias potencialus kandidatas į Estijos prezidentus

(atnaujinta 18:35 2021.04.22)
Estijos gyventojai mieliau matytų kitu prezidentu Seimo pirmininką Jurį Ratą ar dabartinę valstybės vadovę Kersti Kaljulaid

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Apklausos metu respondentams buvo pateiktas penkių galimų kandidatų į prezidentus sąrašas. Pašnekovai turėjo atsakyti, kuris iš įvardytų asmenų geriausiai tinka kito Estijos prezidento vaidmeniui, ketvirtadienį pranešė "Kantar Emor" spaudos tarnyba, praneša "ERR".

Didžiausio palaikymo sulaukė buvęs ministras pirmininkas ir dabartinis Seimo pirmininkas, Centro partijos lyderis Juris Ratas, kurį 23% respondentų norėtų matyti prezidentu.

Antroje vietoje liko Kersti Kaljulaid — 21% respondentų pasisakė už jos pasilikimą prezidentūroje antrai kadencijai.

Kiti trys potencialūs kandidatai į prezidentus sulaukė mažesnio palaikymo. 11% respondentų prezidento kėdėje norėtų matyti akademiką Tarmo Soomere, EKRE pirmininko pavaduotojas Martas Helme — 10%, o teisės kancleris Ülle Madise — 9% respondentų.

Tiesioginiai merų rinkimai neteisėti?
© RIA Novosti . Edvinas Mamontovas

Tyrime dalyvavo 1232 Estijos gyventojai nuo 15 iki 84 metų. Apklausa vyko balandžio 15–21 dienomis.

Panašią apklausą neseniai "Turu-uuringute" atliko laikraščiui "Eesti Päevaleht". Potencialiais kandidatais į prezidentus buvo įvardyti šeši žmonės: Kersti Kaljulaid, europarlamentarai Marina Kaljurand ir Andrus Ansip, Juri Ratas, Mart Helme, Tarmo Soomere ir istorikas Davidas Vseviovas.

Beveik 30% negalėjo pasirinkti tinkamo kandidato, o didžiausio palaikymo sulaukė Kersti Kaljulaid — 18%. Toliau pasirodė Marina Kaljurand (16%), Juri Ratas (15%), Tarmo Soomere (8%), Martas Helme (6%), Andrusas Ansipas (5%) ir Davidas Vseivovas (3%).

Kaljurand ir Ansipas anksčiau pareiškė, kad neketina kandidatuoti į prezidentus.

Estijos prezidento rinkimai prasidės rugpjūčio pabaigoje.

Tegai:
prezidento rinkimai, Kersti Kaljulaid, Estija
Rygos uostas, archyvinė nuotrauka

Latvijos uostų krovinių apyvarta per tris mėnesius dar labiau sumažėjo

(atnaujinta 16:51 2021.04.19)
Latvijos uostų krovinių apyvarta per tris mėnesius sumažėjo dar 8,2proc

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Latvijos uostų krovinių apyvarta 2021 metų sausio – kovo mėnesiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 8,2 proc. Apie tai praneša "Baltias Balss" su nuoroda į respublikos susisiekimo ministeriją.

Per tris šių metų mėnesius Latvijos uostuose buvo perkrauta 11,15 mln. tonų krovinių. 2020 metais perkrauta 44,928 mln. tonų krovinių, tai yra 28% mažiau nei 2019 metais.

Didžioji krovinių dalis šiemet perkrauta Latvijos uostuose yra birūs kroviniai - 4,98 mln. tonų (-13,6%). Iš jų grūdai ir grūdų produktai sudarė 1,564 mln. t (+ 22,1%), medienos drožlės - 632,6 tūkst. tonų (-8,6%), cheminiai kroviniai - 521,1 tūkst. tonų (-2,5%) ir anglis - 200,6 tūkst. tonų (-85,1 t) %).

Skystų krovinių perkrauta 3,111 mln. tonų (-5,6%). Nemaža jų dalis buvo naftos produktai - 2,932 mln. tonų (-6,5%).

Anksčiau buvo pranešta, kad Rygos uosto 2021 metų trijų mėnesių apyvarta sumažėjo 15%.

Tegai:
uostas, Latvija
Katė medyje

Ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo katę medžio, kuri ten prabuvo dvi paras

(atnaujinta 17:26 2021.04.22)
Kaip teigia veterinarai, katės tiesiog nemėgsta lipti atbulomis, o kitaip nulipti nepavyksta. Taip pat, pripratusioms gyventi ir miegoti namuose ant sofų jų šeimininkai paprastai nukerpa nagus, o nulipti turint trumpus nagus yra sunku

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Alytaus rajono Pivašiūnų ugniagesiai gelbėtojai miestelyje iš medžio išgelbėjo katinėlį iš medžio, kuris ten prabuvo dvi paras. Apie tai pranešama Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Facebook paskyroje.

Pabrėžiama, kad jis buvo įlipęs į pušį ir sėdėjo 10 metrų aukštyje, o šeimininkai, pastebėję, kad dingo katinas, po kiek laiko išgirdo jo kniaukimą medyje.

"Negalėdami murklio išvilioti iš medžio, pagalbos jie paprašė ugniagesių. Nors tokiame aukštyje stovint ant kopėčių atlikti gelbėjimo darbus nėra paprasta, ugniagesiai sakė, jog kažkam padėti visada malonu", — teigiama pranešime.

Tuo pačiu pažymima, kad per kelias dienas šalies ugniagesiams gelbėtojams teko net 3 kartus važiuoti iškelti katinų iš medžių.

"Kas ten juos užveja? Pasak gyvūnų globėjų, dažniausiai juos išgąsdina netoliese pasirodęs šuo, į kiemą įvažiavęs automobilis ar juos besigainiojantys vaikai. Ar tikrai katės nemoka išlipti iš medžio?", — teigiama pranešime.

Kaip teigia veterinarai, katės tiesiog nemėgsta lipti atbulomis, o kitaip nulipti nepavyksta. Taip pat, pripratusioms gyventi ir miegoti namuose ant sofų jų šeimininkai paprastai nukerpa nagus, o nulipti turint trumpus nagus yra sunku.

Tegai:
ugniagesiai, medis, katė