AstraZeneca vakcina

Estijoje nustatyti 486 nepageidaujamų reakcijų į "AstraZeneca" vakciną atvejai

(atnaujinta 13:28 2021.03.16)
Per visą vakcinacijos laikotarpį šalyje gauta 2 315 pranešimų apie šalutinį poveikį, tai yra 1,2 % visų atliktų injekcijų

VILNIUS, kovo 16 — Sputnik. Estijoje per savaitę buvo pranešta apie daugiau nei 480 nepageidaujamų reakcijų į "AstraZeneca" vakciną, pirmadienį pranešė šalies Sveikatos apsaugos departamentas.

"Praėjusią savaitę buvo pranešta apie 530 nepageidaujamų reakcijų į vakcinas nuo COVID-19, iš kurių 486 buvo susijusios su "AstraZeneca" vakcina. Pasiskiepijus šia vakcina nustatyti du sunkūs atvejai, tačiau jų tiesioginis ryšys su vakcinacija nėra aiškus", — rašoma pranešime.

Vienu atveju 68 metų moteris kitą dieną po vakcinos patyrė kraujo išsiliejimą į smegenis. Jai aptemo sąmonė, kamavo galvos skausmai ir regėjimo sutrikimas. Moteriai prireikė skubios hospitalizacijos. Ryšys tarp incidento ir vakcinos šiuo metu nėra aiškus.

AstraZeneca
© AP Photo / Alessandra Tarantino

Antruoju atveju 63 metų moteris prarado sąmonę dėl aukštos temperatūros, nukrito, susižalojo galvą ir mirė. Pacientė sirgo gretutinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis.

Sveikatos apsaugos departamento duomenimis, nuo gruodžio 27 dienos, kai šalyje prasidėjo vakcinacija, pirmosiomis ir antrosiomis "Pfizer/BioNTech", "AstraZeneca" ir "Moderna" vakcinomis buvo paskiepyta 190 000 žmonių. Per šį laikotarpį departamentas gavo 2 315 pranešimų apie šalutinį poveikį, tai yra 1,2 % visų atliktų injekcijų.

Anksčiau pranešta, kad Austrijos valdžia atsargumo sumetimais nusprendė sustabdyti "AstraZeneca" vakcinos partijos naudojimą dėl vienos paskiepytos moters mirties ir kitos ligos po vakcinacijos. Austrijos pavyzdžiu pasekė Estija, Liuksemburgas, Latvija, Danija, Islandija, Bulgarija ir Norvegija. Kovo 15 dieną šios vakcinos naudojimą sustabdė Italija, Prancūzija, Vokietija ir Ispanija.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Estija
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1854)
Dar šia tema
Į Lietuvą pristatyta dar 14,4 tūkst. "AstraZeneca" vakcinos nuo COVID-19 dozių
Italijoje uždrausta naudoti "AstraZeneca" vakciną
Visagino gyventojai nesiskiepija "AstraZeneca"
Estijos vėliava

Apklausa: Juris Ratas yra populiariausias potencialus kandidatas į Estijos prezidentus

(atnaujinta 18:35 2021.04.22)
Estijos gyventojai mieliau matytų kitu prezidentu Seimo pirmininką Jurį Ratą ar dabartinę valstybės vadovę Kersti Kaljulaid

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Apklausos metu respondentams buvo pateiktas penkių galimų kandidatų į prezidentus sąrašas. Pašnekovai turėjo atsakyti, kuris iš įvardytų asmenų geriausiai tinka kito Estijos prezidento vaidmeniui, ketvirtadienį pranešė "Kantar Emor" spaudos tarnyba, praneša "ERR".

Didžiausio palaikymo sulaukė buvęs ministras pirmininkas ir dabartinis Seimo pirmininkas, Centro partijos lyderis Juris Ratas, kurį 23% respondentų norėtų matyti prezidentu.

Antroje vietoje liko Kersti Kaljulaid — 21% respondentų pasisakė už jos pasilikimą prezidentūroje antrai kadencijai.

Kiti trys potencialūs kandidatai į prezidentus sulaukė mažesnio palaikymo. 11% respondentų prezidento kėdėje norėtų matyti akademiką Tarmo Soomere, EKRE pirmininko pavaduotojas Martas Helme — 10%, o teisės kancleris Ülle Madise — 9% respondentų.

Tiesioginiai merų rinkimai neteisėti?
© RIA Novosti . Edvinas Mamontovas

Tyrime dalyvavo 1232 Estijos gyventojai nuo 15 iki 84 metų. Apklausa vyko balandžio 15–21 dienomis.

Panašią apklausą neseniai "Turu-uuringute" atliko laikraščiui "Eesti Päevaleht". Potencialiais kandidatais į prezidentus buvo įvardyti šeši žmonės: Kersti Kaljulaid, europarlamentarai Marina Kaljurand ir Andrus Ansip, Juri Ratas, Mart Helme, Tarmo Soomere ir istorikas Davidas Vseviovas.

Beveik 30% negalėjo pasirinkti tinkamo kandidato, o didžiausio palaikymo sulaukė Kersti Kaljulaid — 18%. Toliau pasirodė Marina Kaljurand (16%), Juri Ratas (15%), Tarmo Soomere (8%), Martas Helme (6%), Andrusas Ansipas (5%) ir Davidas Vseivovas (3%).

Kaljurand ir Ansipas anksčiau pareiškė, kad neketina kandidatuoti į prezidentus.

Estijos prezidento rinkimai prasidės rugpjūčio pabaigoje.

Tegai:
prezidento rinkimai, Kersti Kaljulaid, Estija
Rygos uostas, archyvinė nuotrauka

Latvijos uostų krovinių apyvarta per tris mėnesius dar labiau sumažėjo

(atnaujinta 16:51 2021.04.19)
Latvijos uostų krovinių apyvarta per tris mėnesius sumažėjo dar 8,2proc

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Latvijos uostų krovinių apyvarta 2021 metų sausio – kovo mėnesiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 8,2 proc. Apie tai praneša "Baltias Balss" su nuoroda į respublikos susisiekimo ministeriją.

Per tris šių metų mėnesius Latvijos uostuose buvo perkrauta 11,15 mln. tonų krovinių. 2020 metais perkrauta 44,928 mln. tonų krovinių, tai yra 28% mažiau nei 2019 metais.

Didžioji krovinių dalis šiemet perkrauta Latvijos uostuose yra birūs kroviniai - 4,98 mln. tonų (-13,6%). Iš jų grūdai ir grūdų produktai sudarė 1,564 mln. t (+ 22,1%), medienos drožlės - 632,6 tūkst. tonų (-8,6%), cheminiai kroviniai - 521,1 tūkst. tonų (-2,5%) ir anglis - 200,6 tūkst. tonų (-85,1 t) %).

Skystų krovinių perkrauta 3,111 mln. tonų (-5,6%). Nemaža jų dalis buvo naftos produktai - 2,932 mln. tonų (-6,5%).

Anksčiau buvo pranešta, kad Rygos uosto 2021 metų trijų mėnesių apyvarta sumažėjo 15%.

Tegai:
uostas, Latvija
JAV kariai

Žiniasklaida: JAV įtaria Rusiją "nukreiptos energijos" išpuoliais

(atnaujinta 16:44 2021.04.22)
Kartkartėmis JAV spaudoje Rusijai buvo pareikšti kaltinimai "akustinių atakų" organizavimu, Rusijos užsienio reikalų ministerija šiuos kaltinimus pavadino "visišku absurdu ir keistomis užuominomis"

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Pentagonas kongresmenams pasakojo apie žvalgybos duomenis apie tariamus išpuolius, naudojant "nukreiptos energijos" technologijas (nenaudojant sviedinių) prieš JAV karius, pareigūnai mano, kad greičiausias šių išpuolių organizatorius yra Rusijos Federacija, tačiau tyrimas atskleidė, kad vienas iš incidentų buvo susijęs su įprastu apsinuodijimu maistu, remdamasis informuotais šaltiniais rašo laikraštis "Politico".

NATO
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Pasak laikraščio, Pentagonas mano, kad Rusija tikriausiai yra atsakinga už šias atakas. Tuo pat metu jie pažymi, kad sunku oficialiai deklaruoti kieno nors dalyvavimą, nes tariamai šių išpuolių simptomai gali atsirasti dėl kitų priežasčių. Leidinys nepateikia įrodymų apie galimą Rusijos dalyvavimą.

Buvę darbuotojai, dirbantys nacionalinio saugumo srityje, laikraščiui sakė, kad Pentagonas tyrė tokius incidentus nuo praėjusių metų, taip pat ir prieš savo darbuotojus visame pasaulyje. Tuo pat metu JAV gynybos departamentas informavo dvi pagrindines kongresmenų grupes apie savo tyrimą.

Kongreso narių teigimu, Pentagono ataskaitoje sakoma, kad išpuoliai paveikė Amerikos karius Sirijoje. Dėl vieno tokių incidentų Sirijoje 2020 metų rudenį keliems kariškiams tariamai atsirado simptomų, panašių į tuos, kurie pasireiškia Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (ŪVKTI) metu.

Kitas buvęs nacionalinio saugumo pareigūnas teigė, kad vieną kartą, kai JAV pareigūnai įtarė, kad jūrų pėstininką Sirijoje užklupo nukreipta energetinė ataka, Pentagonas ištyrė ir nustatė, kad pėstininko simptomai atsirado dėl apsinuodijimo maistu. Tuo pačiu metu Pentagono atstovas laikraščiui sakė, kad Gynybos ministerija nežinojo informacijos apie išpuolius "nukreiptais energijos" ginklais prieš JAV karius Sirijoje.

Anot laikraščių šaltinių, Pentagono tyrimas virto plataus masto diskusijomis, kuriose dalyvavo Nacionalinio saugumo taryba, CŽV, Valstybės departamentas ir JAV Nacionalinės žvalgybos direktoriaus darbuotojai. Kongreso nariams, pripažintiems aukšto rango žvalgyba, buvo pasakyta, kad "tikriausiai Rusija" nukreipė Sirijoje esančius amerikiečius į atakas pasitelkdama "nukreiptos energijos" technologijas.

Nord Stream-2 statybos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Дмитрий Лельчук

Kongreso nariai teigė, kad Pentagonas manė, kad "nukreiptos energijos" išpuoliai buvo panašūs į tuos, kurie buvo vykdomi prieš amerikiečius Kuboje 2016 ir 2017 metais. Tada buvo spėjama, kad diplomatai galėjo patirti nenustatytų garso efektų, dėl kurių kai kurie iš jų patyrė ilgalaikį poveikį sveikatai.

Senatorius iš komiteto Džimas Inhofas laikraščiui sakė, kad bus svarstomas Pentagono tyrimas. "Žinau, kad šiuo klausimu vyks diskusija, instruktažas, neformalus ir, tiesą sakant, jis bus konfidencialus. Taigi palaukime ir pamatysime", — sakė senatorius.

Kartkartėmis JAV spaudoje Rusijai buvo pareikšti kaltinimai "akustinių atakų" organizavimu, Rusijos užsienio reikalų ministerija šiuos kaltinimus pavadino "visišku absurdu ir keistomis užuominomis".

Tegai:
santykiai, Rusija, JAV